2011-07-27

Vasaros siurprizai

Štai kokias ledo gabalais neseniai apdovanojo mus vasara... Dėjo taip, kad po krušos ėjau net patikrinti, ar mašina nesukapota. Ledo gabalai buvo ne tik labai dideli, bet ir kampuoti... Kaip nekeista, nukentėjau tik agurkai ir cukinijos - šitų lapai buvo suskusti į gabalėlius. Visa kita atsilaikė palyginti neblogai.
Vieni aš mano mėgstamiausių vidurvasario augalų - monardos. Spalvų kvapų, bičių ir drugelių būna sočiai. Kadangi pas mane žemė skurdoka, jos visos daugiau mažiau paserga miltlige, tačiau man tai pernelyg nemaišo. Monardos geriausiai auga trąšioje, drėgmę sulaikančioje dirvoje (bet ne sunkiame molyje).
Monarda (Monarda) 'Scorpio'
Monarda 'Jacob Kline' - ko gero, pati aukščiausia, iki 1,5m, stambiais raudonais žiedais. Laikoma atsparia miltligei, tačiau tai priklauso nuo to, kokioje vietoje ji auga (tas tas ir su dauguma kitų veislių). Jei dirva skurdi, daugelis jų anksčiau ar vėliau susirgs.
Ir mano mėgstamiausia ryškiai rožinė veislė - 'Talud', tikrai labai gausiai žydinti.

Monardoms į kompaniją labai tinka saulainės (Helenium) - ne veltui šie augalai yra vieni iš pagrindinių natūralistinio apželdinimo stiliaus, dažnai vadinamo 'olandiška banga', elementų. Pakankamai ryškūs, kad atkreiptų dėmesį, tačiau ne pernelyg rėksmingi, kad gėlyne nesugebėtų prisiderinti prie tokių augalų, kaip dekoratyvinės žolės.

Vienas dalykas, ką svarbu žinoti, renkantis saulaines - jų ankstyvumas/vėlyvumas. Lietuvoje vasaros tumpos, ruduo ateina greitai ir staigiai, taigi kai kurios veislės žydi baisiai jau trumpai. Dėl ankstyvumo man patinka 'Moerheim Beauty' (rusvai raudona, paprastai kalbant, ryža); 'Wyndley' (geltona su nežymiais rusvais dryželiais); 'Sahin's Early Flowered' (nuotraukoje matosi, kad vienu mety žydintys žiedai būna skirtingų atspalvių) 
 Saulakiai (Heliopsis) šiaip nėra mano mėgstamiausių augalų net nežinau kodėl. Išimtis - dvi veislės: 'Loraine Sunshine' (dėl neįtikėtinai margintų, baltų su žaliomis gyslomis lapų, žiedus stengiuosi šalinti) ir štai šitas mažylis 'Asahi'. Žiedeliai nedideli, tačiau labai dekoratyvūs.
Šių metų atradimas man pačiai - bobramunis (Anthemis) 'E.C.Buxton'. Auginu keletą kitų bobramunių, vasaros pradžioje labai patiko veislė 'Susan Mitchell' - vos vos gelsvais žiedais, išblunkančiai iki baltumo ir sidabriniais lapais. 'E.C.Buxton' vėlyvesnis, žydi jau kokį mėnesį, ir kol kas nesirušia baigti, tiesiog žiedų mašina :) Dėl švelnios gelsvos spalvos tiktų bet kokiame gėlyne, ypač derinama su katžolėmis (Nepeta) ar kraujažolėmis (Achillea). Kaip ir šie augalai, bobramuniai mėgsta skurdoką, vandeniui laidžią dirvą, ir nėra ilgaamžiai. Norint neprarasti šių augalų, būtų išmintinga kasmet įsišaknydinti jaunų augalų, kas yra ypač nesudėtinga. Tikrai puikus augalas skurdokai dirvai, ir tikrai jo auginsiu daugiau. 
O štai čia - daugelio lankytojų mėgstamas derinukas (mano taip pat) vėjyje. Mažesni, kairiame kampe - veronikūnas (Veronicastrum) 'Fascination' ir kinmėtė (Agastache) 'Blackadder', dešinėje - kraujalakė (Sanguisorba) 'Sangria' ir vingiris (Thalictrum) 'Elin'. Kaip nekeista visi puikiai atlaikė tą baisią krušą. Nuotraukoje nesimato dar monardos 'Prairienacht' , kuri savo violetiniais žiedais puikiai 'įsipaišo' į šią kompaniją.
Manęs neretai klausia, kodėl pas mane veronikūnai tokie dideli, o pas kitus - skysti. Atsakymas tik vienas - duokite jiems laiko. Veronikūnai iš tų daugiamečių augalų, kuriems reikia laiko, laiko ir dar kartą laiko. Šitiems nuotraukoje yra ne mažiau 3 metų, ir jie čia du. Dar geriau, jei jie auga sunkokoje, trąšioje dirvoje. Laimei, jie labai neblogai prisitaiko prie skurdokos dirvos, už ką aš jiems labai dėkinga :) Tai vieni iš tų augalų, be kurių man sodinikavimas prarastų prasmę...

Komentarų nėra: