Pastaraisiais metais man labai pradėjo patikti tuščiavidurės rožės. Ir dar man labai patinka natūralistinis apželdinimo stilius ir tam tinkami augalai. Tai aš pradėjau mąstyti, kaip tuos du dalykus 'suženyti'. Nes iš tikro, tai labai 'slidus' klausimas. Kaip taisyklė, natūralistinio stiliaus želdintojai, pvz. Piet Oudolf, nemėgsta rožių, neva jos netinka natūralistinėse schemose. O tradiciniuose, angliškuos deriniuose nelabai pamatysi štai tokio stiliuas augalų, nes jie kaip ir perdaug laukiniai atrodo.
O man seniai jau knieti tai padaryti... nes aš manau, kad parinkus natūraliau atrodančiais rožes paprastesniais, smulkesniais žiedais, jos turėtų labiau derėti prie tokių nepernelyg puošnių daugiamečių. Problema su daugeliu naujų augalų , pvz. moderniomis viendienių, veislėmis yra ta, kad selekcininkai 'spaudžia' ant didesnio žiedo dydžio, daugiau žiedlapių ir t.t. Tokiu būdu augalas praranda proporcijas, jo žiedas yra pernelyg stambus lyginant su lapais ar visu keru. Todėl tokius augalaus, kaip stambiažiedžius jurginus, viendienes, lelijas yra gana sunku harmoningai priderinti mišriame gėlyne. Pastaraisiais metais kilusi natūralistion želdinimo mada (dar vadinama 'European Style', 'Dutch Wave') paptarukė selekcininkų dėmesį į tokius augalus, kaip vingiriai (Thalictrum), kraujalakė (Sanguisorba), rūgtis (Persicaria) - nei vienas iš šių augalų negali pasigirti puošniais žiedynais, tačiau tai architektūriški, permatomi augalai, kurie labai organiškai 'įsipaišo' į natūralistines želdinimo schemas.
Taigi, grįžtant prie rožių... Yra nemažai įdomių tuščiavidurių rožių veislių. Tiesa, Lietuvoje nusipirkti jų galima tik vienoje vietoje (kiek man žinoma) -
Sibirkos rožyne. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tokias veisles, kaip 'Robusta', 'Angela', 'Mozart', 'Ballerina', 'Britannia'.
Šiam deriniui pasirinkau 'Ballerina' - ji žydi stambiais žiedynais, vidutiniškai atspari šalčiui (dengti reikės). Tiktų ir kitos rožinės veislės -'Angela', Mozart', 'Red Yesterday'. Kelinti metai lanktdamasi Sibirkose rožyne, vis atkreipiu dėmesį į 'Britannia', matyt, prašosi ji pas mane :) O kiti augalai tokie:
1. Eupatorium purpureum (Kemeras) 'Purple Bush' - gana kompaktiška (apie 1,5m) kemero veislė.
2. Deschampsia cespitosa (Šluotsmilgė) 'Schottland' - šai dienai laikoma bene geriausia šluotsmilgių veisle. Aukšta, iki 1,2m. Žydi labai gausiai vasaros pradžioje. Dekoratyvi ir nužydėjusi.
3. Sanguisorba (Kraujalakė) 'Red Thunder' - labai gracingas augalas, iki 80cm. Visos kraujalakės yra nuostabūs augalai - jų ir lapai dekoratyvūs, ir žiedynai įdomūs . Vienas iš tų augalų, kurie 'ir prie svečio, ir prie pečio' - gerai atrodys tiek su rožėmis tiek su dekoratyvinėmis žolėmis.
4. Sedum spectabile (Šilokas) 'Brilliant' - pasirinkau šią veislę dėl rožinių žiedynų, kurie tiek forma, tiek spalva atkartoja kemero žiedynus. Tačiau tiktų ir kitos aukštesnės formos, pvz. 'Matronna'
5. Aster pyrenaeus (Astras) 'Lutetia' - veislė smulkiais violetiškais žiedeliais, iki 40cm, labai tinka gėlyno priekiui.
6. Miscanthus sinensis (Miskantas) 'Ferne Osten' - puiki miskanto veislė, išvesta K.Forsterio, ir iki šiol labai populiari dėl ryškios bordo žiedynų spalvos.
7. Rosa glauca - jeigu vieta leidžia, siūlyčiau pasodinti šį erškėtį. Spalva - tikrai neprilygstama. O į vasaros pabaigą užmezga ryškias oranžines erškėtuoges, kurios gražiai atrodo pilkų lapų fone.
