ALL THINGS GARDEN

2012 m. parduodamų daugiamečių augalų katalogas

2012-01-24T15:12:00.001+02:00

Deja, sinoptikai žada, kad žiema visgi šiemet bus... Turiu pasakyti, kad po visų tų sodininkavimo metų naiviai kasmet širdyje vis tikiuosi, kad štai, ateis tokia žiema, kai temperatūra nenukris žemiau, sakysim, -15C. Visiškas naivumas, žinau, bet vis dar laukiu to ilgai žadėto klimato atšilimo :) KAip ten bebūtų, metas pradėti ruoštis pavasario darbams :) Nes tas pavasaris juk toks trumpas, o darbų tiek daug..

Tad, 2012 m parduodamų daugiamečių augalų katalogas. Jį patalpinau pačiame blogo viršuje, dešinėje pusėje - paspaudus ant nuotraukos su pačia geriausia katžole 'Walker's Low' (arba ant šios žinutės nuotraukos), atsidaro augalų sąrašas. Ten taip pat rasite visas užsakymo sąlygas.

Smagaus naršymo... Jei kyla kokių klausimų, prašau, rašykite

Kvapų magija

2012-01-21T17:13:00.000+02:00

'Mme Isaac Pereire'

Būdami sodininkais, mes vaidiname daug vaidmenų – kraštovaizdžioarchitekto, želdintojo, statytojo ar netgi menininko – argi ne menas yrapaversti tuščią, neįdirbtą žemės plotą akį traukiančiais želdynais? Priešpradėdami įsisavinti naują plotą, pirmiausia planuojame, kaip išsidėstys vejos,takeliai, gėlynai, vaismedžiai ir pan. Renkamės spalvas, jų derinius.Svajojame, kokius augalus įsigyti norėtume. Tačiau retas iš mūsų rimtai pagalvojaapie tai, kokius kvapus norėtume jausti savo sode.

Kvapas yra vienas iš galingiausių ir labiausiai užburiančių elementųsodininko arsenale, tačiau taip pat ir mažiausiai suprantamas ar naudojamas.Menkiausio dvelktelėjimo pakanka, kad perkeltų mus į kažkada buvusias vietas,ar iššauktų seniai primirštus vaikystės prisiminimus. Koks bebūtų kvapas - saldusar aštrus, lengvas ar sunkus – jis užslenka kaip debesis, ir kiekviename mūsų iššaukiaskirtingą emocinį atsaką.

Kaip bebūtų keista, yra smirdančių puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora) veislių

Kvapą augalams suteikia lakūs eteriniai aliejai, esantys įvairiose augalodalyse, kurie išsiskiria oksidacijos metu. Dažniausiai jie yra telkiasivainiklapiuose, kuokeliuose ar nektarinėse. Aromatas ima skleistis, pradėjus vertisžiedui, o jo stiprumą įtakoja nemažai faktorių – žiedo gyvenimo ciklas, oro temperatūra.Taipogi yra nemažai augalų, kurių eteriniai aliejai kaupiami lapuose.

Gėlių aromatai kartais būna daugiasluoksniai – kaip ir parfumerijoje,jaučiamos skirtingos kvapų natos. Kartais per atstumą augalas kvepia ganamaloniai, kai tuo tarpu iš arčiau kvapas darosi pernelyg sunkus, o kartaisnetgi pereinantys į lengvą dvoką. Gal todėl nemažai žmonių mėgsta lengvą karališkųjųlelijų (Lilium regale) kvapą, tačiaunegali pakęsti ilgos jų kaimynystės patalpoje?

Kam augalams yra reikalingi kvapai? Dažniausiai tam, kad pritrauktiapdulkintojus. Dauguma vabzdžių yra labai jautrūs kvapams, taigi aromatas yraitin veiksminga priemonė augalui pratęsti giminę. Kažkiek įtakos, be abejo,turi ir augalų spalva, forma ir netgi žiedo faktūra. Evoliucijos eigojekiekviena augalų gentis ar rūšis išvystė tokį kvapą, kuris labiausiaipritraukia specifinius apdulkintojus. Kai kurie augalai netgi imituoja tamtikrų vabzdžių patelių feromonų kvapą, kad pritrauktų tos rūšies patinų dėmesį.Daugelis sodo augalų yra kaip magnetas dieniniams ir naktiniams drugiams – tiekvapai dažniausiai būna saldūs ir malonūs žmogaus nosiai. Tokie yra jazmino, sausmedžio,budlėjos kvapai. Tuo tarpu bitės labiau reaguoja į žiedo spalvą – todėl bičiųapdulkinami augalai retai yra stipriai kvepiantys, ir dažniausiai jų lapija yragerokai kvapesnė už žiedus. Vabalus taip pat traukia kvapai, tačiau jiedažniausiai būna sunkūs – kai kurios dekoratyvinės obelys, magnolijos arkrūminiai bijūnai. Visi rožių augintojai neramiai laukia birželio pabaigos, kaipradėjus žydėti rožėms, ypatingai šviesioms, jas apgula auksavabaliai – perkelias dienas jie sugeba į skutus sudrąskyti taip ilgai lauktus žiedus.

Be abejo, kvapai yra tik vienas, ir ne pats svarbiausias, iš sodo kūrimoaspektų. Jei želdynų kompozicijoje nebus pusiausvyros, jei spalvų deriniai bus neharmoningi,jei nėra nuoseklaus perėjimo nuo vieno sezono prie kito – dieviškiausi kvapainepavers jūsų sodo tokiu rojaus kampeliu, kurį bandote padaryti. Tačiau žaliasis pasaulis labai turtingas, tad kokįapželdinimo stilių bepasirinktumėte, visuomet galima rasti tinkamų augalų,kurie jūsų sodui suteiks tą nematomą, tačiau svarbų elementą - aromatą.

Visos rytinė lelijos itin stipriai kvepia - 'Sumatra'

Koks bebūtų jūsų želdinių stilius, tam tikros taisyklės visuomet busaktualios. Pirmiausia, aromatai geriausiai jaučiami užuovėjoje, kadangi vėjas jųkurį laiką neišsklaido. Taigi kvapiai oazei reikėtų pasirinkti tokią vietą, kurnamo siena ar gyvatvorės sudarytų užuovėją – tokiu būdu kvapas ilgiau tvyrosore.

Sodinkite kvepiančius augalus ten, kur praleidžiame daugiausia laiko - polangu, šalia takelio ar suolelio. Silpniau kvepiančius augalus sodinkite kiekįmanoma arčiau, o stipriau kvepiančius – truputį toliau. Aukštesniems kvapiemsvijokliams (rožėms, sausmedžiams) puikiai tinka įvairios arkos ar pergolės –jos pakylėja žiedus aukščiau, kad puikūs aromatai būtų geriau užuodžiami.

Augalams kvapiais lapais dažniausiai reikalingas kontaktas, kad pajusti jųkvapą, taigi sodinkite juos ten, kur kaskart praeidami galėtumėte perbrauktiper juos ranka, pavyzdžiui, takelio, kuriuo nuolat praeinate.

Didžioji dauguma kvepiančių augalų yra saulės mėgėjai, todėl kvepiančiam gėlynuiparinkite pačią saulėčiausią vietą. Jei vietos netrūksta, galite formuoti netkeletą atskirų kvepiančių gėlynų skirtingiems vasaros laikotarpiams.Pavyzdžiui, rožės (Rosa), lelijos (Lilium), levandos (Lavandula), jazminai (Philadelphus)žydės pirmoje vasaros pusėje, o flioksai (Phlox),budėjos (Buddleia), kvapiejipelėžirniai (Lathyrus odoratus) ir kvapusistabakas (Nicotiana alata)perimsestafetę antroje vasaros pusėje.

Šluotelinis flioksas 'Miss Pepper' kvepia ypač stipriai

Be abejo, vienas iš svarbiausių kriterijų, renkantis augalus, yra jųspalva. Tačiau žinant tam tikrą ryšį tarp spalvos bei kvapo, galima sukurtigėlyną, kuris būtų malonus ir akiai, ir nosiai. Mokslininkai yra pastebėjędėsningumą, kad kuo mažiau pigmentų turi žiedai, tuo jie stipriau kvepia. Aromatingiausiyra baltai žydintys augalai, po jų seka gelsvi, šviesiai rožiniai ir švelniaivioletiniai atspalviai. Ryškiai geltoni ir violetiškai mėlyni žiedai kvepiamažiau. O mažiausiai kvapūs augalai žydi violetiniais, ryškiai mėlynais,oranžiniais ir raudonais žiedais.

Rytinė lelija 'Mucadet' žydi pačioje vasaros pabaigoje

Kiekvienam metų laikui būdingi tam tikri kvepiantys augalai. Kai pritrūkstažiedų, juos pakeičia augalai kvepiančiais lapais. Jei neauginate daug daugiamečiųaugalų, malonų dvelksmą suteiks vienmečiai ar svogūniniai augalai. Tereikiatruputį pasukti galvą – ir galėsite džiaugtis ne tik gražiu, bet ir kvepiančiusodu.

Pavasarį kvapų šventę pradeda hiacintai (Hyacinthus) ir narcizai (Narcissus).Hiacintai kvepia itin stipriai, ir patalpoje jų kvapas gali būt pernelygaštrus. Tačiau lauke jis maloniai skleidžiasi dar vėsokame pavasario ore. Jaubaigiantis hiacintų žydėjimui, prisijungia žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata). Panašiu laiku priejos prisijungia ir dekoratyvinės obelys (Malus),pripildydamos orą subtiliu, vaisiniu kvapu.

Baigiantis pavasariui, pražysta visų itin mėgstamos alyvos (Syringa vulgaris). Šie nereiklūs, ligomsatsparūs pripildo orą sunkiu, tačiau maloniu aromatu, kurį norėtųsi uždarytikvepalų buteliuke – toks trumpas, deja, jų žydėjimas.

Po alyvų ateina bijūnų (Paeonia)metas. Žydėjimas jų neilgas, tačiau itinįspūdingas. Tačiau tarp nesuskaičiuojamos gausybės jų veislių pasitaiko irtokių, kurios skleidžia lengvą dvoką.

Panašiu laiku žydi ir vilkdalgiai (Iris)– mažai žinomas faktas, kad kai kurios modernios veislės pasižymi ganėtinaistipriu aromatu.

Ar esate pastebėję, kad kai kurios barzdotųjų vilkdalgių veislės kvepia?

Vasaros mėnesiais sunkią ravėjimo naštą palengvina minutės, kaibrūkštelėjus per levandų (Lavandula)ir katžolių (Nepeta) kerus, pasklindagaivinantis, švarus jų aromatas. Prie šio kvapų debesėlio prisijungia stiprus,svaigus jazmino (Philadelphus coronarius)kvapas. Ne veltui lietuviai nuo seno augina jazminus po pirkios langu.

Katžolė 'Six Hills Giant' - tobula kaimynė rožėms

Tačiau mažai augalų gali lygintis kvapumu rožėms (Rosa). Skirtingos veislės neretai skirtingai ir kvepia. Norintišsirinkti jums labiausiai patinkančiais veisles, vertėtų aplankyti vieną kitąvertingą rožių kolekciją – jus nustebintų, koks įvairus gali būti jų aromatas.Labai aromatingos yra kol kas dar Lietuvoje nepopuliarios senovinės (Damasko,Provanso, Bourbon) rožės – ‘Louise Odier’, violetiškai rožinė veislė prabangiukvapu; ‘Comte de Chambord’ rožiniais, vaisiais dvelkiančiais žiedais, ‚MmeHardy‘ – subtiliais baltais žiedais žalia akute ir elegantišku kvapu.Išskirtinė rožė yra ‘Mme Isaac Pereire) – nors išvesta labai seniai, 1881metais, iki šiol yra neprilygstama, ryškiai rožinė, labai pilnavidurė veislė sunkiu,tačiau maloniu kvapu. Taip pat puošnios ir labai kvapios yra angliškos,D.Austino išvestos rožės

Daugelis angliškų rožių yra labai kvapnios

Jei siekiate sukurti dar kvapesnį sodą, papildykite želdinius kvepiančiaisvienmečiais augalais. Labai lengvai auginami kvapieji pelėžirniai (Lathyrus odoratus). Jų veislių yrabegalės, įvairių spalvų bei dydžių žiedais, tačiau pačios kvapiausios išliekasenovinės veislės nedideliais žiedeliais, pavyzdžiui, veislė ‘Matucana’. Labaimaloniu kvapu pasižymi kvapiojo tabako (Nicotiana)veislės – jų nesunku užsiauginti iš sėklų. Nuo seno mėgiamos ir auginamos kvapiosiosrazetos (Reseda odorata), leukonijos,dviragė (Matthiola bicornis) ir pilkoji(M.incana), rūdgrūdėlės (Iberis).

Jei auginate budlėją (Buddleia),į vasaros pabaigą jūsų sodą apguls drugeliai – šis krūmas jiems yra tikrasmagnetas. Prie jų prisijungia vėlai žydinčios rytinės lelijos (Lilium orientale) - kai kurios veislėstikrai neblogai auga Lietuvoje atvirame grunte. Jų saldus kvapas ganėtinaisunkus, tačiau lauke, švelniame vėjelyje jis ne toks intensyvus.

OT lelija 'Holland's Beauty' - ne tik graži, bet ir nepaprastai aromatinga

Angliškos rožės: modernios veislės, senoviška išvaizda

2012-01-04T10:36:00.004+02:00

Tai su praėjusiom šventėm visus :) lai ši žiema taip ir lieka šilta, o pavasaris būna ankstyvas, vasarą tegul netrūksta saulės ir lietaus (savalaikio ir nepernelyg stipraus), o ruduo būna ilgas ir šiltas... Ko daugiau reikia augalų fanatikams...

Šiandien truputėlis 'eye candy', taip sakant, saldainiai akims... Tuojau suslėpsime metams kalėdinius papuošimus, laikas pasvajoti, ką pirksim, sodinsim ir auginsim... Taigi, šiandien apie bene pačią populiariausią rožių grupę Lietuvoje - angliškas D.Austino rožes

'Princess Alexandra of Kent'

Angliškų rožių istorija

Angliškų rožių atsiradimo istorija romantiška ir įkvepianti. Prieš gerą pusšimtįmetų jaunas anglų ūkininkas D.Austinas susižavėjo nostalgiškomis senovinėmisrožėmis. O jos jau po truputį traukėsi užmarštin, nes tuo metu rožynuoseviešpatavo spalvingos arbatinės hibridinės ir daugiažiedės rožės. Senoviniųrožių veislių vis mažėjo, kadangi selekcininkai orientavosi į vis stambesniusneįprastų spalvų arbatinių hibridinių veislių žiedus, kurie gražiai atrodytųparodose ar puokštėse. Kad rožės pražystų tokiais elitiniais žiedais, buvoreikalingas ypatingas kero genėjimas, dėl ko jos ne itin gerai žiūrėdavosi gėlyne.Įkvėptas knygų apie senovines rožes, D.Austinas nusprendė pabandyti išvestirožę, kuri savyje suderintų geriausias senųjų ir moderniųjų veislių savybes.,kurios būtų ypatingai gražios, tačiaulengvai auginamos, ir vienodai gerai atrodytų tiek puokštėse, tiek gėlyne. Šiosrožės savo žiedo forma turėjo atrodyti kaip senovinės, tačiau pasižymėtišiuolaikiškomis spalvomis bei pakartotinu žydėjimu.

'Gertrude Jekyll'

Augalų selekcijoje daug nulemia atsitiktinumas ir sėkmė, ir D.Austinui ganagreitai pavyko aptikti vertingą sėjinuką - ‘Constance Spry’. Ir nors šiemet šiaiveislei sukanka 50 metų, ir ji žydi tik kartą vasaros pradžioje, ji iki šiolplačiai auginama. Taip radosi vis daugiau įdomių veislių, ir apie 1969 metus D.Austinas tvirtai įtikėjo, kad jis yra teisingo kelio pradžioje, ir kad jo rožėsyra vertingos.

'Teasing Georgia'

Tuo metu mažai kas tikėjo, kad tokios rožės išpopuliarės, ir rožių augintojaivisiškai jomis nesidomėjo. Taigi D.Austinas nusprendė paversti savo ūkį rožynu,kad galėtų auginti ir pardavinėti naująsias angliškas rožes. Praėjus 40 metų,šios rožės išplito po visą pasaulį, ir yra bene mylimiausia rožių grupė tarp rožininkų.

Kuo ypatingos angliškos rožės?

D.Austino angliškos rožės – palyginti nauja šiuolaikinių rožių grupė,išpopuliarėjusi apie 1970-uosius metus. Jos atsirado, kryžminant senovinesrožes su moderniomis arbatinėmis hibridinėmis bei daugiažiedėmis rožėmis. Išvienų jos paveldėjo subtilų žavesį bei nuostabius kvapus, iš kitų - spalvų įvairovę ir pakartotiną žydėjimą.

Angliškų rožių žiedai savo forma labai primena senąsias veisles – rozetėsar puodelio formos, su daugybe smulkių vainiklapių, kurios gaubia stambūsišoriniai vainiklapiai. Pagrindinis vertinimo kriterijus, išvedant naujasangliškų rožių veisles – ne tiek spalvų ryškumas ar žydėjimo gausumas, kieksubtilus individualaus žiedo grožis bei kvapas. Tiek gėlynams, tiek puokštėmsjos priduoda sunkiai nusakomo nostalgiško žavesio, primenančio senųjų Olandijostapybos meistrų paveikslus.

Dauguma angliškų rožių auga kompaktišku, apvaliu krūmu, kuris gražiai deragėlynuose. Paprastai jos siekia apie metrą aukščio, tačiau ūgis dažnaipriklauso ir nuo genėjimo pobūdžio.

Angliškos rožės – viena iš kvapiausių rožių grupių. Kai kurios veislėspasižymi būdingu senovinių rožių dvelksmu, tačiau galima aptikti ir arbatiniųrožių, muskuso, miros bei įvairių vaisių aromatų. Jokia kita augalų grupėnepasižymi tokia aromatų įvairove.

Svečiuose angliškų rožių rojujeOlbraitone

Nedideliame mieguistame Anglijos kaimelyje Olbraitone, esančiame netoliBirmingemo, plyti vienas iš gražiausių pasaulio rožių sodų. Virš 700 įvairiųrūšių bei veislių rožių auga 80 arų rožyne. Sodas suskirstytas į mažesniusrožynus, kurių kiekvienas pasižymi savita atmosfera.

Ilgasis Sodas sudaro pagrindinęsodo alėją, nes nuo jo atsišakoja kiti, mažesni rožynai. Jame sutelktasenovinių rožių kolekcija, kurių dauguma žydi tik kartą vasaros pradžioje. Kadpratęsti žydėjimą, Ilgajame sode auga ir nemažai šiuolaikinių krūminių beiangliškų rožių. Per visą sodo ilgį driekiasi pergolės, prie kurių augalaipiojančio bei vijoklinės rožės. Nužydėjus šioms rožėms, ant jų pakimbamažučių erškėtuogių girliandos.

Viktorijos laikų sode vešiangliškos bei kitos pakartotinai žydinčios krūminės rožės. 2006 metais šissodas buvo apjuostas aukšta (beveik 3 metrų) ir 100 metrų ilgio tvora, šaliakurios susodintos angliškos rožės puikiai iliustruoja, kad jos tinka auginti irkaip vijokliai. Kitos laipiojančios bei vijoklinės rožės svyra nuo arkų irpergolių.

Tačiau Renesanso sodas, ko gero,pats gražiausiais. Jo centre esantis siauras vandens tvenkinys primenaitališkus sodus. Jis paskirtas tik angliškoms rožėms, kurios pradeda žydėtigegužės pabaigoje ir žydi iki šalnų. Šiame sode iš tikro atsiskleidžia angliškųrožių pasaulio spalvų bei kvapų įvairovė.

Liūto sode centrinė figūra –liūto skulptūra. Ją supa taisyklingos arbatinių hibridinių, daugiažiedžių beiangliškų rožių lysvės, o pačią skulptūrą juosia miniatiūrinių rožių bordiūras.Išilgai Liūto sodo driekiasi dvi ilgos, tradicinės mišrios lysvės, kurprabangūs angliškų rožių žiedai supasi tarp daugiamečių žolių augalų.

Yra ir laukinis rožynas, kuriamenatūralioje aplinkoje auginami erškėčiai bei jiems artimos rožių veislės. Šissodas gražiausiai atrodo pavasarį – būtent tuo metu žydi dauguma erškėčių.

'Malvern Hills'

Kaip atsiranda angliškos rožės?

Angliškos rožės taip pat yravienas iš brangesnių rožių grupių. Jei jums tai atrodo neteisinga, tereikiaatidžiau pasigilinti, kiek laiko ir preciziško rankų darbo įdedami į veislėsatsiradimą.

Kasmet D.Austino rožyne daroma apie 150,000 tikslinių kryžminimų. Tamžiedadulkės yra rankomis surenkamos, sužymimos ir apdžiovinamos. Kadangi daugelispilnavidurių rožių turi labai mažai kuokelių, surinkti pakankamą kiekįžiedadulkių nėra lengva. Apdulkinamų augalų kuokeliai yra pašalinami, kad jųpiestelės apsidulkintų tik numatytomis žiedadulkėmis. Visi kryžminimai yrakruopščiai registruojami. Sunokus erškėtuogėms, surenkama apie 400,000 sėklų. Išjų sudygsta apie 250,000 sėjinukų. Kadangi visi sėjinukai skirtingi, jieatidžiai stebimi kelerius metus – svarbu per anksti neišmesti gero augalo, neskartais sėjinukai savo tikrą veidą parodo tik po kelerių metų stebėjimo. Irtaip tęsiasi 8 metus. Paskutiniais metais atrinkti perspektyviausi augalaipadauginami iki 200 vienetų, ir vertinami toliau. Nuskambės žiauriai, tačiau išjų bus atrinkti tik 5-6 augalai, kurie bus naudojami tolimesniam dauginimui.Likusieji keliaus į komposto krūvą. Ir taip kasmet…

Angliškos rožės Čelsio gėlių parodoje

Viso šio titaniško darbo rezultatas – 5 ar 6 naujos veislės, kurios kasmetpristatomos Čelsio gėlių parodoje Londone, vykstančioje gegužės pabaigoje.

Šių metų Čelsio gėlių paroda D.Austino rožynui atnešė jau 16-tą auksomedalį. Kaip taisyklė, angliškų rožių ekspozicija būna labai paprasta. Šiaismetais ją juosė neaukšta tinkuoto mūro tvora ir mažutės karpyto buksmedžiogyvatvorės, o ekspozicijos viduryje – nedidelis tvenkinukas su tradicineskulptūra. Tai dar viena graži tradicija, kad kiekvienoje Čelsio parodoje rožiųekspoziciją puošia D.Austino žmonos sukurta skulptūra (beje, šių skulptūrųgausu D.Austino rožyne Olbraitone). O šiose paprastučiuose rėmuose kunkuliuojair per kraštus verčiasi rožių žiedų gausa.

D.Austinas 2011 Čelsio gėlių parodoje

Šiemet parodoje rožių augintojų dėmesiui buvo pristatytos penkios naujosveislės.

‘William and Catherine’ – šios veislės žiedai savo plokščiais žiedais ir daugybe žiedlapiųprimena senovines rožes. Kiekvieno žiedo centre – nedidelė akutė. Žiedai išpradžių skleidžiasi vos kreminės spalvos, vėliau išbaldami iki švarios baltos.Nužydėjus žiedui, vainiklapiai nukrenta patys (tai svarbi savybė baltai rožei,kad vaizdo ir tyrumo įspūdžio negadintų seni, pageltę žiedlapiai). Tai labaisveika rožė, auganti kompaktišku keru. Taip pavadinta karališkųjų vestuviųproga, įvykusių šių metų balandžio mėnesį.

‘Lady Salisbury’ – žavinga veislė, savo išvaizda primenantibaltažiedes rožes. Rožiniai, netaisyklingos rozetės formos žiedai. Labai geraižydi pakartotinai. Tinka auginti kartu su senovinėmis rožėmis. Puikiai deramišriuose gėlynuose su daugiamečiais augalais.

‘Wollerton Old Hall’ – šių metų kvapiausia veislė, pasižyminti ryškiumiros kvapu, taip retai aptinkamu rožėse. Apvalūs pumpurai išsiskleidžia įblyškiai gelsvus, taurės formos žiedus. Auga ypač tankiu ir kompaktišku keru.

‘Fighting Temeraire’ – kitokia angliškarožė. Sodrios persikų spalvos žiedai labai stambūs, pusiau pilnaviduriai,banguotais pakraščiais. Tai labai sveika ir augi veislė, labiau primenantiparko nei senovines rožes. Veislė pavadinta žinomo paveikslo ‘FightingTemeraire' garbei.

‘Queen Anne’ – dar viena senoviško stiliaus rožė, primenantišimtažiedį erškėtį, žydinti vidutinio dydžio rožiniais žiedais. Taip pavadintaAskoto žirgų lenktynių 300-osioms metinėms. Šią lenktynių trasą įkūrė Anglijoskaralienė Ona 1711 metais.

Na, ir dar belieka pridurti, kad Lietuvoje turime oficialų angliškų rožių platintoją, Sibirkos rožyną.

Beje, užsidegusiems mintimi savo akimis pamatyti D.Austino rožynus - juos labai lengva pasiekti traukiniu iš Birmingemo. Pusvalandis, ir jūs jau Albrighton'e, o tada dar pora kilometrų pėstute (galima ir taksi, aišku). Galima suderinti su puikia paroda, vykstančia birželio 13-17 Birmingeme 'BBC Gardener's World Live'. Ši paroda daug kuo primena Čelsio gėlių parodą, tik mažiau pompastikos :) kas nėra blogai...

2, 3, 6, 7, 8 bei 10, 14, 15, 16, 17, 18 nuotraukos priklauso 'David Austin Roses'®

Rašinys spausdintas 'Rasų' žurnale 2011m.

Queen Mary's Garden, Regents Park, Londonas

2011-12-19T17:32:00.000+02:00

Jei kam pasitaikys proga ateinančią vasarą pabuvoti Londone, pasistenkite apsilankyti rožyne, esančiame Queen Mary's sode, esančiame Regents Park'e, pačioje miesto širdyje. Vienas dalykas, kas stebina Londone - didžiulės puikiai užlaikomos viešosios erdvės. Turint galvoje, kad Londonas - vienas iš brangiausių pasaulio miestų, malonu, kad čia taip saugomi ir prižiūrimi žalieji plotai.

Tai didžiausias rožynas Londone. Čia auga 400 veislių rožės, viso apie 30 000 augalų. Nors kolekcija nėra itin išieškota, vyrauja Arbatinės hibridinės veislės, tačiau dauguma jų susodintos stambiais vienos veislės blokais, dėl ko įspūdis itin didelis.

Viskas labai gražiai tvarkoma, žolytė nupjauta, lysvių kraštai dailiai apipjauti. Lankytojų irgi netrūksta - vieni grožisi, kiti fotografuoja, treti deginasi pusnuogiai :) Smagumėlis - ir visa tai nekainuoja nei cento...

Rožyno 'prižiūrėtojas'

Rožyno viduryje - nedidelis ežerėlis su dekoratyvinėmis antimis ir karpiais. Viduryje ežerėlio - Salos alpinariumas, kurį puošia labai dailus sedulos Cornus controversa 'Variegata' egzempliorius. Per salą vinguriuoja takelis.. Sunku patikėti, kad tokia oazė - pačiame triukšmingo metropolio viduryje

Olandiški atvirukai. Kwekerij de Hessenhof

2011-12-14T13:02:00.002+02:00

Kalbant apie daugiamečius augalus, turiu prisipažinti - aš labai išranki :) ir mane sunku nustebinti. 'Augalų gurmanė', kaip mane vadina viena kolegė, augalų mylėtoja. Todėl labai džiaugiuosi, kai pavyksta rasti augintoją, kuris gali mane sužavėti ir nustebinti savo asortimentu.

Kraujalakė (Sanguisorba) 'Lilac Squirell'

Būtent toks pasirodė Olandijoje esantis Kwekerij de Hessenhof
Šitą augintoją žinojau jau anksčiau, esu praleidusi ne vieną valandą naršydama jo turtingą tinklapį. Tad organizuojant kelionę po Olandiją, be abejo, tai buvo vienas iš lankytinų augintojų. Ir kaip gerai, kad tai buvo paskutinis kelionės taškas! Kaip uoga ant torto, tobulas užbaigiamasis akcentas, kad nepasirodytų per maža...

Per maža tikrai nepasirodė :) Fantastiškas augalų pasirinkimas, valandų valandas galima vaikštinėti, vis atrandant kažką naujo; kažkur girdėto, bet nematyto; ar išvis negirdėto...

Tačiau reikia pasakyti, kad ieškantiems kažkokių kraštovaizdžio dizaino pavyzdžių čia važiuoti neverta. Taip, olandišku būdingu stiliumi viskas apkraštuota griežtomis karpytomis gyvatvorėmis, bet tik tiek... Tačiau augalų maniakams čia - rojus žemėje. Kaip saldainių parduotuvė vaikui - norisi likti čia amžiams :) Pats savininkas yra šių dienų 'augalų medžiotojas' - važinėja į egzotiškas šalis, ir introdukuoja naujas augalų veisles ar išvis mažai žinomas augalų gentis/rūšis. Šiuo metu Olandija yra pagrindinis naujausių ir įdomiausių augalų selekcijos 'fabrikas' Europoje - čia gimsta naujausi vingiriai (Thalictrum), kraujalakės (Sanguisorba), astrancijos (Astrantia). Ir nemažai jų iškeliauja į platų pasaulį būtent iš čia.

Šiaip viskas čia labai paprasta...Teritorija padalinta į dvi dalis - motininių augalų laukas, iš kurių imama medžiaga dauginimui, ir pardavimo aikštelė, kur augalai išdėlioti abėcėline tvarka ir pagal kultūrinius poreikius (pavėsio augalai sau, sauliamėgiai - sau). Motininių augalų lauke taipogi jokio ypatingo dizaino nesilaikoma, tiesiog augalai susodinti didelėmis grupėmis. Tačiau to pakanka įspūdžiui sudaryti - net patys 'kūdžiausi' augalai, susodinti po 30 ar 50, atrodo įspūdingui. Nesu anksčiau mačiusi, kaip atrodo jūra blakėžudžių (Cimicifuga sin. Actaea) 'Brunette' - čia pamačiau. Ir, be abejo, tai nėra sprendimas, kurį panaudotum gėlyne prie namų - kam toks juodų augalų masyvas? jau nekalbant apie kainą (tai vieni iš brangiausių žolinių daugiamečių augalų). Tačiau pamatyti tokį reginį tikrai įdomu...

Blakėžudė (Cimicifuga sin. Actaea) 'Brunette'

Pardavimų aikštelėje tvarka įspūdinga. Kaip jau minėjau, augalai išdėlioti abėcėline tvarka. Tačiau jei užeisite į augintojo tinklapį, pamatysite, kad norimų pirkinių sąrašą galima susidaryti jau namuose. Jame susirašysite ne tik norimus augalus, bet ir kurioje tiksliai vietoje ir skyriuje jie yra. Taigi, jei reikia tik vieno augalo, galima nesiblaškyti po visą teritoriją, o tiesiai eiti prie nurodyto skyriaus, ir pasiiimti ko reikia (nors nežinau, kam taip daryti - didžiausiais malonumas prasieiti neskubant, naršant tarp augalų :). Prie kiekvieno augalo - atspausdintos etiketės, paprasčiausiai pasiimi ir įsidedi į vazonėlį.

Motininių augalų laukas

Vienu žodžiu, vieta fantastiška.... tik gaila, kad tolokai nuo Lietuvos, neprivažinėsi kiekvieną savaitgalį.

Snaputis (Geranium) 'Rozanne' - vienas iš vertingiausių snapučių, kadangi žydi nepaprasta ilgai

Kraujalakė (Sanguisorba) 'Pink Brushes'

Šluotelinis flioksas (Phlox paniculata) 'Erotendes Madchen'

Saulakis (Heliopsis heliantoides) 'Asahi'

Astrancja (Astrantia) 'Ruby Wedding'

Astrancia (Astrantia) 'Washfield'

Saulainė (Helenium) 'Chelsey'

Astras (Aster thompsonii)

Rūgtis (Persicaria amplexicaulis) 'Orangefield'

Baltojo sodo burtai...

2011-12-01T09:19:00.001+02:00

Pirmai žiemos dienai - apie baltą spalvą... Kad primintų sniegą, kurio dar artimiausiu metu nežada (ne tai, kad jo man labai trūktų - nors -30C ir sniego trūkumas tikrai nėra pats geriausias derinys, tiek žmonėms, tiek augalams)

Gyvenime viskas cikliška... Kažkada seniai, kai buvau dar visiškai 'žalia' sodininkė, mane labai sužavėjo baltojo sodo idėja. Po to kažkaip ji nutolo - kai tiek pasaulyje spalvų ir augalų, nėjau skirsi tokį plotą tik vienos spalvos (ir dar tokios nespalvotos) augalams? Na ką gi, praėjus nemažai metų, prisieksperimentavus su tūkstančiais augalų, vėl sugrįžau į tašką A - baltąjį sodą. Ir taip, šį kartą man jau negaila paskirti gerą gabalą sodo ploto šiai idėjai - jau plėšiami patys pirmi mano padaryti gėlynai (visvien jau morališkai ir fiziškai pasenę ir apsipiktžolėję). Metams paliksiu žemę susigulėti, susimaišyti... o tada sodinsiu, sodinsiu...

Be abejo, baltasis sodas - ne mano išradimas. Ta idėja klaidžioja po sodus jau arti šimtmečio. Pats žinomiausias pasaulio baltasis sodas yra Anglijoje. Tai Sissinghurstodvaro sodas Kente, prieš 80 metų sukurtas anglų rašytojos Vitos Sackville-West, ir ikišiol sulaukiantis gausybės lankytojų. Nuo jo prasidėjusi baltų sodų mada netrukuspaplitusi visame pasaulyje.

Iš pirmo žvilgsnio sodas, kuriame vyrauja tik viena spalva, gali pasirodyti nuobodokas. Tačiau tai, ko gero, pats santūriausias ir elegantiškiausias sodo tipas, traukiantis minimalizmu ir ramybe. Neretai būtent balti žiedai yra patys aromatingiausi, kadangi šviesiems augalams dažnai tai yra vienintelis būdas patraukti apdulkinančius vabzdžius. Toks sodas turi dar vieną ypatumą – pradėjus leistis prieblandai, balti žiedai dar ilgai švyti tamsoje, kai tuo tarpu ryškios gėlės greitai prapuola iš akių. Dažnai toks sodas netgi vadinamas‚mėnesienos‘ sodu

Apsodinti tokį sodą sunku nebus – augalų, tinkančių baltajam sodui, galima rastitarp vienmečių, dvimečių ir daugiamečių žolinių augalų, svogūninių iršakniastiebinių augalų. Kadangi žiedai yra trumpaamžiai, į tarpus tarp žydinčiųaugalų gražu prisodinti augalų sidabriniais ar melsvais lapais, baltai margintųaugalų. Jei vieta leidžia, sodo pakraščius apsodinkite aukštesniais baltaisžydinčiais ar margalapiais krūmais, jie suteiks sodui vertikalumo.

Baltos rožės

Kiekvienam sodui reikia bent vienos rožės, ir baltas sodas – ne išimtis. Norėdamitinkamai pasirinkti rožę, vasarą nepatingėkite aplankyti rožių augintojų, kadpamatytumėte pasirinktas rožes gyvai. Tuomet rudenį jau galėsite sodintipasirinktas veisles. O rinktis tikrai yraiš ko.

Nemažai baltų veislių yra tarp senovinių rožių. Lietuvoje nuo seno labaipopuliari baltažiedė rožė (Rosa alba)‚Maxima‘ – labai atspari šalčiui ir ligoms rožė, iki šiol auginama daugelyjekaimų. Labai populiari senovinė veislė yra ‚Mme Hardy‘ – damaskinė balta rožė žaliaakute, lengvai dvelkianti citrusais.

Pasibaigus senovinių rožių erai, selekcininkai nepamiršo baltų rožių. Patipopuliariausia pasaulio balta rožė (ir pelnytai) yra Kordeso išvesta floribundinėveislė ‚Iceberg‘ (dažnai sutinkama ‚Schneewitchen‘ pavadinimu). Nors išvestaprieš 50 metų, ji iki šiol yra nepralenkiama žiedo švariu baltumu – paprastaibaltos rožės turi nežymų žalsvą, rausvą ar gelsvą atspalvį. Jos populiarumasnestebina - tai šalčiui ir ligoms atspari, gausiai žydinti veislė, puikiaitinkanti aplinkai puošti.

Nuostabių baltų veislių rasime ir tarp angliškų D.Austino rožių. Tai‚Winchester Cathedral‘ – pakartotinai žydinti rožė, lengvai kvepianti migdolaisir medumi, savo žiedo forma labai artima senovinėms; ‚Fair Bianca‘ žiedastruputėlį primena ‚Mme Hardy‘ ir pasižymi stipriu senovinių rožių kvapu; ‚GlamisCastle‘ - senovinės formos žiedais, įvasaros pabaigą įgaunančiais rausvą atspalvį.

Kaip žinia, Lietuvoje, ypač rytinėje jos dalyje, sėkmingai augintilaipiojančias rožes yra sudėtinga. Tačiau vieną kartą žydinti veislė ‚Lykkefund‘uždengta žiemoja gana neblogai, vasaros pradžioje žydi baltomis žiedų kekėmis,o į vasaros pabaigą užmezga gausų spalvingų uogyčių derlių.

Gerų, baltai žydinčių veislių rasime ir tarp šalčiui atsparių veislių.Raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa)hibridas "Alba" žydi stambiais kvapiais žiedais vasaros pradžioje, orudenį užmezga ryškias raudonas erškėtuoges. "Blanc Double deCoubert" – dar vienas puikus erškėčio hibridas baltais, pilnaviduriaisžiedais.

Rožės pasirinkimas – labai asmeniškas dalykas, taigi jei norite išsirinktijums labiausiai artimą širdžiai, pasistenkite jas pamatyti žydinčias gyvai.

Krūmai baltajam sodui

Jei jums nereikia taupyti vietos, kodėl gi neįtraukus į savo baltąjį sodąkrūmų. Kadangi jie auga pakankamai greitai, jie suteiks jūsų sodui brandumoįspūdį, o kai kuriem augalams ir pavėsį vasaros karštyje. Baltai žydinčių krūmųyra nemažai, tačiau pirmiausiai pasidomėkite kokio aukščio ir pločio jisilgainiui išauga, kaip atrodo nežydėdamas. Daugelis krūmų žydi ribotą laikotarpsnį, todėl svarbu, kad jie būtų pakankamai dekoratyvūs ir be žiedų.

Paprastoji alyva (Syringa vulgaris)

Lietuviai nuo seno augina nemažai žydinčių krūmų, o tarp jų yra nemažaibaltažiedžių. Vienos iš anksčiausių pasirodymą pradeda smailialapės lanksvos (Spiraea), kurių šakos taip gausiaiapsipila baltais žiedais, kad anglai taikliai jas vadina ‚nuotakos vainikais‘. Lietuviškądarželį sunku įsivaizduoti be darželinių jazminų (Philadelphus coronarius). Rinkitės kompaktiškas veisles, kurios neišaugadidesnės nei 2 metrai, tokias kaip ‚Avalanche‘ ar ‚Belle Etoile‘. Nepamirškiteir baltai žydinčių paprastosios alyvos veislių, kaip sena, laiko patikrinta ‚MadameLemoine‘. Tinka ir deucijos, nuo seno Lietuvoje vadinamos ‚radastų‘ vardu. Gražiaitiktų ir paprastasis sidabrakrūmis (Potentillafruticosa) "Abbotswood" stambiais, baltais žiedais, užaugantisiki 1m. Antroje vasaros pusėje ypač puošniai atrodo hortenzijos (Hydrangea). Lietuvoje dažniausiaiauginami šviesiosios (H.arborescens)ir šluotelinės (H.paniculata) hortenzijų veislės. Jos nereiklios, ilgai žydi, geraiprisitaiko augti netgi nepalankiose auginimo sąlygose. Jų žiedynai puikiaitinka džiovinimui.

Darželinis jazminas (Philadelphus coronarius)

Taip pat nepamirškite krūmų baltai ir žaliai margintais lapais. Jie suteikianetgi daugiau dekoratyvumo gėlynui nei žiedai, kadangi išlieka puošnūs visosezono bėgyje. Puikus pavyzdys - baltojisedula (Cornus alba) ‚Ellegantissima‘.Tai labai nereiklus augalas, o žiemą dar jus džiugins ir spalvingais stiebais.

Gražiai tokiame sode derės ir sumedėję augalai sidabriniais lapais.Tinkamų veislių rastume tarp karklų (Salix).Labai dailus, svyrantis augalas baltajam sodui – gluosnialapė kriaušė (Prunus salicifolius) ‚Pendula‘.

Daugiamečiai žoliniai augalaibaltajam sodui

Puikusis bijūnas (Paeonia lactiflora) 'Lotus Queen'

Baltai žydinčių daugiamečių augalų pasirinkimas milžiniškas – beveik visosegentyse rasime baltai žydinčių formų.

Astrancija (Astrantia) 'Superstar' ('White Giant')

Širdžialapė balža (Crambe cordifolia)

Vasaros pradžioje džiugins balti sinavadai (Aquilegia), rytinės aguonos (Papaverorientale) ‚Checkers‘ ir bijūnai (Paeonia).Šių puikių gėlių veislių yra daug ir įvairiems skoniams – ir pilnaviduriųsenoviškų (‚Gardenia‘, ‚Duchesse de Nemours‘), ir modernesnių japoninių artuščiavidurių veislių (‚Lotus Queen‘, ‚Carrara‘). Atsvarą jų stambiems,masyviems žiedams galėtų sudaryti vertikalios baltai žydinčių lubinų žvakės.

Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus)

Čiaudulinė kraujažolė (Achillea ptarmica) 'Perry's White'

Diktonas (Dictamnus albus)

Priejų derės balti vilkdalgiai (Iris) –barzdotieji stambiais žiedais ar lengvesni, elegantiškesni sibiriniai. Vėliaubaltų augalų choras tik didės – rusmenės (Digitalis),bobramuniai (Anthemis), baltagalvės (Leucanthemum), gvazdikai (Dianthus), vienadienės (Hemerocallis).

Baltagalvė (Leucanthemum) 'Fiona Coghill'

Rusmenė (Digitalis) 'Saltwood Summer'

Vasarai persiritus įantrą pusę, prisijungs šluoteliniai flioksai (Phlox paniculata) ‚David‘ ar ‚Rembrandt‘, veronikos (Veronica) ir veronikūnai (Veronicastrum). Artėjant rudeniui, estafetęperima japoninė plukė (Anemone x hybrida)‚Honorine Jobert‘.

Japoninė plukė (Anemone hybrida) 'Honorine Jobert'

Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) 'Alba'

Tinkamų augalų rasite ir tarp dekoratyvinių žolių. Patys puošniausi, beabejo, yra miskantai (Miscanthus)‚Variegatus‘, plačiais baltai dryžuotais lapais, ir ‚Morning Light‘,siauručiais lapeliais. Abi veislės pas mus nežydi, tačiau vien tik lapai sudarograkštų vertikalų akcentą gėlynui.

Siauralapis gaurometis ( Epilobium angustifolium) 'Album'

Nepamirškite ir daugiamečių augalų dekoratyviais lapais, kurie baltamgėlynui sudarys puikų foną ar apvadą. Tokiam sodui tinkamiausi augalai tamsiaižaliais, sidabriniais ar margais lapais. Tai rūtos (Ruta), levandos (Lavandula),gauruotoji glažutė (Cerastium tomentosum),kiečiai (Artemisia). Gėlynuiaprėminti labai tinka vilnotoji notra (Stachyslanata), ypatingai veislė ‚Helen von Stein‘, pasižyminti stambiais,pilkšvais lapais, ir sparčiai formuojanti tankų kilimą.

Vilnotoji notra (Stachys lanata) ‚Helen von Stein‘

Baltasis kietis (Artemisia ludoviciana) 'Silver King'

Jei norėtumėte pavėsingo baltojo sodo, rinkitės arunkus (Aruncus), baltas astilbes (Astilbe), pavyzdžiui, ‚Brautschleier‘ ar‚Diamant‘, baltai žydinčias melsves (Hosta).Nemažai melsvių veislių lapai puošiasi plačiu baltu apvadu (‚Patriot‘, ‚WideBrim‘), kas dar labiau paryškins gėlyno baltumą.

Astilbes (Astilbe) ‚Brautschleier‘

Paprastasis arunkas (Aruncus dioicus)

Gillenia trifoliata - labai mažai dar žinomas, tačiau itin įdomus augalas pavėsiui

Vienmečiai ir dvimečiai augalaibaltam sodui

Orlaya grandiflora

Tarpus tarp didesnių augalų užpildykite baltai žydinčiais vienmečiaisaugalais. Jų pasirinkimas yra tikrai nemažai, ir juos be vargo galiteužsiauginti iš sėklų. Baltai žydinčios juodgrūdėlės (Nigella), kosmėjos (Cosmos),kleomės (Cleome). Nepamirškite ir kvapiojotabako (Nicotiana) – jis užpildysjūsų baltąjį sodą ne tik žiedais, bet ir svaigiu kvapu. Darželinės blizgės (Lunaria annua) baltažiedė forma puošiabaltąjį sodą ne tik baltais žiedais, bet ir nužydėjusiais sidabriniais diskais.Joms į kompaniją pasėkite margalapės karpažolės (Euphorbia marginata) labai dekoratyvias, baltai margintais lapais.

Kosmėja (Cosmos)

Didžioji zunda (Eryngium giganteum) 'Miss Willmott's Ghost'

Svogūniniai ir šakniagumbiniai augalai

Šie augalai leis jums džiaugtis baltais žiedais nuo pat ankstyvo pavasario.Anksčiausiai pradės žydėti snieguolės ir krokai, vėliau prisijungs narcizai irhiacintai. Sunku įsivaizduoti gėlyną be tulpių (Tulipa): baltam gėlynui puikiai tiktų – ankstyvosios ‚Purissima‘ arba gracingos lelijažiedės‚White Triumphator‘. Vasarą gėlyną padabintų lelijos. Vasaros pabaigai gėlynąpuoštų jurginai (Dahlia) – tačiauvertėtų turėti galvoje, kad gėlynuose gražiau įsikomponuoja veislėssmulkesniais žiedais - tuščiaviduriai, pomponiniai, kaktusiniai, chrizanteminiaijurginai. Į kompaniją tiks ir balti kardeliai- tik juos geriau augintinedidelėmis grupelėmis, po 3-5.

Hillier's 'Apmąstymų sodas' - Čelsio gėlių paroda, 2011

Keletas dalykų, kuriuos vertėtų žinoti, prieš imantis kurti baltą sodą:

- Baltasis sodas geriausiai atrodo, jei kuriamas ribotoje erdvėje, t.y.aprėmintas gyvatvorių ar vidiniame namo kiemelyje. Gražiai atrodys, jei tokssodas bus juosiamas baltos tvoros – tačiau tokiame gėlyne reikėtų daug tamsiai žalioslapijos, kad sudarytų atsvarą baltai spalvai.

- Tamsus fonas ypač išryškina baltą žiedų spalvą bei sidabrinius ar melsvaižalius lapus. Gražiai atrodo tamsžalės ligustrų (Ligustrum) ar buksmedžių (Buxus)gyvatvorės. Panašią funkciją atliktų ir tamsi namo siena. Jei darote baltągėlyną viduryje vejos, palikite bent jau platų žolės apvadą aplink savo baltąjįsodą. Kaip fonas baltam sodui puikia dera ir žalios ar sidabrinės spalvosvisžaliai augalai. Tam tiktų karpomos dygiosios eglės (Picea pungens) ar tujų (Thujaoccidentalis) gyvatvorė, kai kurie puskiparisių (Chamaecyparis), kadagių (Juniper)kultivarai.

- Šiais laikais nedažnai pamatysi, kad želdiniai privačiose valdose būtųformuojami taisyklingais gėlynais, kaip kad matome senoviškų dvarų parkuose.Tačiau kodėl gi ne? Nedideliam taisyklingam sodeliui nereikia daug ploto. Irnebūtinas įmantrus, sunkiai prižiūrimas dizainas – pakaktų, kad gėlynas būtpadalintas į kelias simetriškas dalis, ir kad jį aprėmintų karpoma neaukštagyvatvorė.

- Renkantis augalus, svarbu ne tik žiedų spalva ir forma, bet ir žydėjimolaikas, kad sezono metu visuomet būtų žydinčių augalų. Idealu, jei bet kuriuovasaros momentu būtų bent keletas žydinčių augalų skirtingų formų žiedynais,pavyzdžiui, apvalios šluotelinių flioksų galvos bei vertikalūs veronikūnųžiedynai. Jei sodinate baltąjį gėlyną prie sienos ar gyvatvorės, tuometaukščiausius augalus sodinkite toliausiai. Jei jūsų gėlynas bus viduryje vejos,aukščiausi augalai turėtų būti sodinami viduryje lysvės, kad gerai matytųsi išvisų pusių.

Chelsea Flower Show 2011. M&G sodas

2011-11-25T11:10:00.001+02:00

Prieš Čelsio gėlių parodą, žiūrinėdama dalyvių projektus (o tai galima padaryti internete, ir būtinai rekomenduočiau susipažinti iš anksto, jei jau važiuojate į Čelsį), buvau beveik įsitikinusi, kad M&G sodas, sukurtas Bunny Guiness, gaus auksą.

Deja deja, nei aukso, nei 'Best in Show' - gavo tik sidabro medalį. Įsivaizduoju, turėjo būti nemenkas smūgis, kadangi Bunny Guiness - viena iš žinomiausių Anglijos kraštovaizdžio dizainerių.

Žiūrint į projektą, viskas atrodo labai dailu, taisyklinga ir elegantiška. Klasikinis dizainas, šiuolaikinis hibridas tarp formalaus sodo ir ornamentinio daržo, potager. Gale sodo - stiklinė pakyla, tarnaujanti ir kaip pavėsinė, ir kaip terasa sodui apžvelgti. Bet tame ir problema... Galbūt nuo tos pavėsinės ir matosi sodo simetrija ir formų/elementų atsikartojimas, tačiau stovint šalia sodo viso to nepamatysi.

Spalviniai deriniai labai gražūs - vieletiniai, baklažano, purpuriniai atspalviai derinami su šviesiai žaliais lapais bei žiedais. Gražiai, aišku, dera raudongūžiai kopūstai su 'Zigeunerknabe' rožėmis, tačiau klausimas, kiek tai praktiškai įvykdoma?

Kaip pati Bunny Guiness spaudoje pripažįsta, jos supratimu Čelsio parodiniai sodai yra paprasčiausias gėlių aranžavimas dirvoje, t.y. estetika, spalviniai deriniai yra žymiai svarbiau yra nei praktiniai ar agrotechniniai aspektai (spėju, kad todėl ir gavo tą sidabrą)

Tarp Anglijos sodo dizainerių dažna nuostata, kad vienas iš didžiausių jų darbo iššūkių - įtikinti klientus, kad tai, ką jie matė Čelsio parodoje, nebūtinai yra tinkamas dalykas jų sodui. Šis sodas - geras pavyzdys. Atrodo be galo dekoratyviai ... bet įsivaizduoti tai po savo langu? Kaži... Nors įdomių derinių tikrai galima rasti, pvz. ta pati rožė 'Zigeunerknabe' (kartais sutinkama 'Gypsy Boy' pavadinimu) ir violetinis bazilikas

Bunny Guiness

Olandiški atvirukai. 'Kwekerij Jacobs'

2011-11-15T13:46:00.000+02:00

Praeitą vasarą pavyko padaryti tai, ką planavau jau ne vienerius metus - pasivažinėti po Olandijos įdomesnius daugiamečių augalų augintojus. be abejo, pervažiuoti visą Olandiją ir užsukti pas visus stambesnius augintojus prireiktų mažiausiai poros-trejų savaičių (nors savo plotu Olandija ne ką didesnė už Lietuvą), taigi maršrutą susidariau tik po rytinę Olandijos dalį.

Kraštovaizdis čia labai panašus į Lietuvos, tik gerokai žalesnis. Gana retai apgyvendintas, tačiau nepamatysi nei lopinėlio nedirbamos žemės. Užtai gausiai auginami įvairūs gyvuliai - be įprastinių karvių, teko matyti nemažai Fryzų žirgų (iš šių kraštų jie ir kilę), asilų, ir net kupranugarių :)

Prieš kelionę, aišku, teko nemažai pasėdėti prie interneto, stengiantis atsirinkti pačias vertingiausias lankytinas vietas. apsispręsti nebuvo labai lengva, kadangi augalų augintojų Olandijoje labai labai daug.

Vienas iš tokių pasirinktųjų buvo 'Jacobs Kwekerij' . Internete sužavėjo jų parodiniai sodai - ir tikrovėje jie tikrai nenuvylė. Dar vienas 'olandiškos bangos' stiliaus pavyzdys, kitoks nei pavyzdžiui, P.Oudolf, tačiau ne mažiau įdomus. Išskyrus taisyklingą karpytą skirpsto gyvatvorę, juosiančią sodą, daugiau nėra jokių griežtų formų, tik jūra daugiamečių augalų bei dekoratyvinių žolių. Sodas suformuotas aplink centrinį tvenkinuką, per jį bėga keletas takelių. Jautiesi lyg džiunglėse... Įdomu būtų pamatyti sodą vasaros pradžioje, spėju, kad tada atrodytų mažiau įspūdingai, kadangi daugelis parinktų augalų pasiekia piką tik antroje vasaros pusėje.

Šiame sode be kitako dar 'gyvena' nacionalinė saulainių (Helenium) kolekcija. Gausu kraujalakių (Sanguisorba), rūgčių (Persicaria), miskantų (Miscanthus), astrų (Aster)

Vien iš labiausiai atpažįstamų saulainių 'Rauchtopas' - dėl į viršų užsirietusių vainiklapių žiedai atrodo dvispalvis.

Chelsea Flower Show 2011. Laurent Perrier sodas

2011-11-10T14:29:00.000+02:00

Ne taip jau seniai pasižadėjau, kad subjurus orams, pavartysiu besibaigiančių metų nuotraukas, ir prisiminsiu tai, ką gero šiemet teko pamatyti. Na, oras už lango pakankamai prastas - galima ir nuotraukas pavartyti...

Jokia čia ne naujiena, kad Čelsio gėlių paroda - vienas iš svarbesnių įvykių augalų pasaulyje. Ir nors pavadinime 'Chelsea Flower Show' žodis 'gėlė' (flower) užima centrinę vietą, tie laikai, kai augalai buvo svarbiausias dalykas šioje parodoje, jau seniai praėję. Dabar tai daugiau renginys, kuriame svarbiausia prestižas, žinomi veidai, reklama ir stambūs koncernai- sponsoriai. Savotiškas augalų pasaulio Askotas - kur svarbiau gražios ir trenktos skrybėlės, nei patys žirgai.

Todėl nenuostabu, kad dauguma parodinių sodų vadinami keistai skambančiais pavadinimais - 'Laurent Perrier' sodas, 'B&Q' sodas, 'Homebase' sodas ir pan. O stambūs sponsoriai reikalingi todėl, kad tokių sodų sukūrimo kaštai prasideda nuo maždaug 1,000,000 litų, o toliau - sky is the limit...

Tačiau kaip ten bebūtų, kad ir kiek 'lazdavoti' tą Čelsį, paganyti akis visvien yra kur... Taigi pirmiausia apie sodą, kuris man šiemet labiausiai patiko - 'Laurent Perrier' sodas. Matyt, ne man vienai, nes laimėjo auksinį parodos medalį (beje, dar ne pats aukščiausias įvertinimas, yra dar vienas laiptelis - 'Best in Show').

Žmogus, sukūręs šį sodą, yra vienas iš garsesnių šiuolaikinių kraštovaizdžio dizainerių - Luciano Giubbilei. Italas, senos Italijos bankininkų šeimos atžala. Kadangi pasirinko kraštovaizdžio dizainą, o ne tradicinį šeimos amatą, bankininkystę, tėvas su juo nekalbėjo trejetą metų. Na, dabar jau, ko gero, kalba, nes šiuo metu L.Giubbilei yra vienas iš populiariausių (ir brangiausių) Anglijos kraštovaizdžio dizainerių. O auksinis Čelsio parodos medalis yra tolygus Oskarams kino pramonėje - reikia manyti, honorarai tik didės :) Beje, tai jau antras auksinis Čelsio medalis šiam dizaineriui - 2009 metais irgi laimėjo tokį patį, dirbdamas tam pačiam užsakovui - Laurent Perrier.

Kiek yra tekę matyti šio dizainerio sukurtų sodų (daugiausia, aišku, knygose), itališka įtaka tikrai jaučiasi - švarios aštrios linijos, nerėksminga elegancija, formuoti architektūriški medžiai, geometriniai vandens telkiniai. Kažkuo primena Italijos Renesanso sodus. Tačiau tuo pačiu šis sodas man dvelkia ir Rytais - japoniškas paviljonas (kiekvienas vertikalus panelis (ar kaip čia juos pavadinti) dar ir sukasi), formuoti spygliuočiai kampe, beveik tiksliai atkartojantys akmenų formą, vanduo, skalda...

Be abejo, turi L.Giubbilei ir kritikų. Ir pagrindinis da;ykas, dėl ko jis yra dažnai kritikuojamas - per mažai naudojami žydintys daugiamečiai augalai. Tačiau šiuo atveju dizianeris, sakyčiau, tikrai nepasišiukšlino. Lūžtančios nuo augalų geometrinės simetriškos lysvės sudaro puikią atsvarą minimalistiniam sodo dizainui. Spalvų paletė irgi parinkta labai delikati - vyrauja neryški, dūmiškai rožinė spalva, kurią paįvairina rusvi akcentai.

Dar daugiau, žiūrint į augalų pasirinkimą, galima pasakyti, kad tai visai realiai įmanomas, daugiasluoksnis augalų derinys (ką nevisuomet galima pasakyti apie Čelsio augalų derinius).

Taigi kokių augalų ieškoti, norint atkurti kažką panašaus? Gera naujiena - beveik visi jie žiemoja Lietuvoje. Taigi, pirmiausia panaudota daug astrancijų (Astrantia) 'Roma' - gera, ilgai žydinti, subtilios rožinės spalvos. Astrancijos - tikrai puikūs augalai, nes žydi didesnę vasaros dalį, jei laiku pašalinti nužydėjusius žiedus.

Toliau - keletas skėtinių. Didžioji ožiažolė (Pimpinella major) 'Rosea', Anthriscus sylvestris (Krūminis builis) 'Ravenswing', paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare) 'Bronze'. Tarpuose prisodinta šluotsmilgių (Deschampsia cespitosa) - nužydėjus skėtiniams, jos viską pridengs žiedynų 'rūku'. Dar čia panaudotos rusmenės - Digitalis mertonensis. Labai graži rusmenė, turėtų būti šalčiui atspari, tačiau man nepavyko jų išsaugoti jau keletą kartų. Bet nesunku jas išauginti iš sėklų, taigi bandykite, gal kam pavyks, nes augalai tikrai gražūs.

O jei jau ką sudomino šio dizainerio stilius ir darbai, apie jį yra išleista knyga The Gardens of Luciano Giubbilei

Astrai astrūnai...

2011-10-13T13:53:00.000+03:00

Na, kol kas šiuo rudeniu skųstis negaliu... Malonūs orai patinka visiems, bet pagrindinė priežastis, dėl kurios aš džiaugiuosiu, yra ta, kad daugelis vėlyvų augalų spėjo pražysti. O tokių yra oi kaip nemažai. Metai iš metų laukiu tokių 'vėlyvukų' žiedų, ir neretai, deja, tenka nusivilti... Turiu tokį vieną astrą, kurį auginu jau gal ketvirti metai, o žiedus pamačiau tik šiemet. Aišku, šito augalo likimas aiškus (komposto krūva), kadangi, kaip bebūtų liūdna, toks augalas neužsidirba išlaikymo... Tačiau tarp astrų turu ir tokių, kurie kaip ir nespėja pražysti, tačiau turi kitų gerų savybių...

Taigi, astrai... Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad jei labai atsižvelgti į astrų sistematikos subtilybes, daugelis jų turėtų vadintis astrūnais... Pastaraisiais metais genetiniais tyrimais nustatyta, kad Aster gentį pagal genetinisu požymius galima išskirti į dvi stambias grupes. Vienoje - augalai, kilę iš Eurazijos, ir jiems lieka senasis pavadinimas Aster, astrai. Kita gi grupė - augalai, kilę iš Amerikos, ir jie perkrikštyti į Symphyotrichum, astrūnai. Spėju, kad naujasis pavadinimas prigis sunkiai, nors, laimei, lietuviškas pavadinimas ne toks jau tolimas senajam.

Kaip ten bebūtų, aš kol kas sau leisiu pasinaudoti senuoju pavadinimu :)

Aš jaučiu silpnybę astrams - kaip kitaip galima paaiškinti faktą, kad suskaičiavusi astrus savo augalų sąrašiuke, jų radau 50 rūšių ir veislių. Net pati nustebau, galvojau bus koks 30. (Tam ir reikalingas sąrašiukas - kad nepamirščiau, kokius augalus jau turiu :) ypač naudinga jį pavartyti prieš važiuojant į kokias muges).

Tačiau tai iš tikro reiškia, kad vertingų augalų tarp astrų ne tiek jau ir daug, bent jau lietuviškomis sąlygomis. Reikalas tas, kad pačios geriausios šiuolaikinės astrų veislės yra labai vėlyvos, ir dažniausiai nespėja pas mus pražysti.

Tačiau keletas astrų yra tikrai ypatingi, ir smagu matyti, kad astrų dėka mano gėlynai vis dar spalvingi. Štai keletas iš geriausių..

Kalniniai astrai ganėtinai ankstyvi, žydi jau rugpjūtį. 'Brilliant' viena iš aukštesnių veislių, iki 70cm, žydi itin gausiai. O priekyje - ko gero, mano favoritė, A.pyrenaeus 'Lutetia'. Vienas dalykas, kas nelabai patinka - žiedų spalva, tokia 'bliedna' violetinė. Tačiau dėl tokios neutralios spalvos puikiai tiktų bet kokioje spalvinėje schemoje. O visa kita - nuostabu. Žiedai, kaip astrui, dideli, vienas iš pirmųjų pradeda žydėti, kero forma labai gera, plati, ir puikiai tinka lysvės priekiui pridengti.

Kalninis astras (Aster amellus) 'Brilliant' ir A.pyrenaeus 'Lutetia'

Kalninis astras 'Brilliant' ir kraujalakė (Sanguisorba) 'Red Thunder'

Dar vienas atradimas - šiurkščialapis astras 'Violetta'. Šiurkščialapiai astrai (A.novae-angliae), skirtingai nuo virgininių (A.novi-belgii), neserga miltlige. Ši veislė pakankamai ankstyva, žydi jau rugpjūtį, o jau spalva - neprilygstama, labai labai tamsi violetinė

Šiurkščialapis astras (A.novae-angliae) 'Violetta'

Sekantis astras man labai patinka - 'Little Carlow' . Turint galvoje jo dydį - o jis yra milžiniškas - pavadinime keistai skamba 'little', tačiau tai susiję su vietove, kur tas astras aptiktas. O jis labai jau ne little - koks 1,5m į aukštį ir plotį, jei ne daugiau. Kai žydi, atrodo fantastiškai - melsvų žiedų jūra -tačiau ne kasmet spėja gerai pražysti

Aster 'Little Carlow'

Labai vertingi - ir labai vėlyvi - yra vėlyvieji astrūnai (S.lateriflorus). Tačiau, laimei, jie pasižymi labai gera kero forma. Jie iš tų, kuriuos, manau, verta auginti, net jei jie nežydi. Panašu, kad 'Horizontalis' - ankstyviausias iš jų, tačiau net nežydėdamas atrodo gerai, nes šakos išsidėstę labai aiškiai horizontaliai. 'Lady in Black' ir 'Prince' kol kas žydi silpnai, bet man labai patinka jų juodi lapai, kero ažūriškumas. Šiedu išvaizda panašūs, tik 'Lady in Black' yra aukšta (iki 1,5m),o 'Prince' - mažesnis (apie 60cm).

A.lateriflorus 'Horizontalis'

Čia irgi vienas iš favoritų - 'Coombe Fishacre'. Pasižymi labai gera kero forma (matosi A.lateriflorus genai), tačiau žydi anksčiau ir labai gausiai.

A.'Coombe Fishacre'

Dar vienas favoritas - 'Pink Cloud'. Aukštas ir stambus augalas, irgi apie 1,2 m į aukštį ir dar daugiau į plotį, bet atrodo gana lengvas dėl smulkių, adatiškų lapelių ir gracingų žiedelių.

A.'Pink C|loud'

O štai čia astras, pasižymintis puikia forma.... ir itin retu žydėjimu :( Labai daug aš iš jo tikėjausi, puikiai atrodo lysvės priekyje - toks tankus ir platus keras, bet pirmą kartą matau normaliai žydint per trejus metus. Dėl geros formos, ko gero, nebaigs savo dienelių ant komposto krūvos, bet pilną jo grožį matysiu gana retai... Nebent tas klimato atšlimas reikš, kad tokie rudenys kartosisi dažniau.

A.oblongifolius 'October Skies'

Dar vienas įspūdingas 'vėlyvukas' - A.ericoides 'Lovely', kartais įvardijamas kaip A.vimineus. Žiedeliai mažyčiai, bet labai gausūs.... ir vėlyvi. Tačiau ir nežydėdamas atrodo gerai, geras užpildas gėlynuose

A.ericoides 'Lovely' (A.vimineus)

Rudeninis gėlynas, kurio centre - 'Lovely'

Pirmame plane - 'Pink Cloud', į kairę - 'Coombe Fishacre', dar toliau į kairę - 'Royal Velvet'

Gabaliukas gėlyno - neįtikėtinai ilgai žydinti katžolė 'Walker's Low'

Ne astras, tačiau panašu :) Chrizantema Chrysanthemum 'Clara Curtis'

'Olandiška banga'

2011-10-08T15:20:00.000+03:00

Kuo toliau, tuo giliau mane įtraukia šitas stilius. Matyt, senatvė jau :) pradedi suprasti, kad genialumas yra paprastume. Būtent tokie augalai - paprasti, artimi natūraliam tipui - ir būdingi 'dutch wave'. Be abejo, tai akivaizdžiai yra žmogaus sukurtas kraštovaizdis, ir jam reikia priežiūros (nors ne tiek daug kaip, sakysime, rožynams)... turi jis ir savų trūkumų (apie kuriuos šiandien nutylėsiu).

Daugau apie šį stilių - žurnale 'Rasos'. Tačiau turiu pasakyti, kad likau nelabai patenkinta nuotraukų kokybe, išėjus žurnalui, todėl įdedu čia rašinio apie 'olandišką bangą' maketą.

Smagaus skaitymo...

Olandija. 'De Boshoeve'

2011-10-04T14:17:00.000+03:00

Manau, iš pavadinimo aišku, kad žadu grįžti prie kelionės po Olandiją. Bet pirmiausia norėčiau pasakyti keletą žodžių tiems, kurie tikėjosi šį rudenį įsigyti iš manęs bijūnų. Labai apgailestauju, bet dėl nesėkmingai susiklosčiusių kai kurių asmeninių aplinkybių neturėjau laiko tuo užsiimti. Tiesiog taip nelabai sėkmingai viskas susiklostė... Bet bijūnai niekur nedingo :) o aš po truputį jų mažinsiu, taigi kitą rudenį tikrai jų bus pardavimui (tris kartus nusispjaunu... :)

Taigi, Olandija... Kuo toliau, tuo 'fainiau' viskas atrodo. Kadangi neseniai su viena miela ponia kalbėjau apie jurginus, tai ir pradėsiu nuo vienos vietos, kur jurginų buvo nemažai, 'De Boshoeve' . Dar viena šios vietos specializacija - ornamentinis daržas, potager. Taigi abu šie dalykai pabandyti 'suženyti' tarpusavyje, su visai neprastu rezultatu.

Nors daugelis jurginų veislių buvo nepažymėtos, šitą net aš pažįstu, 'Jescot Julie', man ji visuomet patiko dėl paprastos formos ir spalvos. Ir dar mane labai žavi oranžinės ir bordo spalvų derinys...

Įėjimas į ornamentinį daržą

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kaip jovalas, bet toks kūrybiškas :)

Mangoldai gerai atrodo ir darže, ir gėlyne (ir valgyti juos galima drąsiai)

'Jowey Winnie'

Pirmame plane - dekoratyvinis kukurūzas. Esu bandžiusi auginti, bet įspūdžio man nepaliko didelio

Daržo fragmentas

Dar vienas oranžiniai - bordo derinys. Bordo augalas - Angelica gigas, labai išvaizdus skėtinis, tačiau monokarpinis. T.y. žydi tik kartą, o nužydėjęs sunyksta. Tačiau pasisėja, taip vis atsinaujindamas

Pas mus dar mažai populiarūs miniatūriniai jurginai

Gėlynas

Visi baisiai žavisi šiuo vingiriu (Thalictrum), 'Hewitt's Double'. Žydi vasaros pabaigoje, kai mažai jau kas bežydi, ypač tokioje spalvinėje gamoje, taigi augalas tikrai užsidirba išlaikymą

Formali daugiamečių žolinių augalų lysvė

Beje, jei kada sugalvosite užsukti ten, pasirūpinkite GPS'u - vargu ar pavyks rasti vietą be šio prietaisiuko :)

Atostogos daugiamečių augalų rojuje

2011-08-25T09:49:00.000+03:00

Keletą metų rutuliojusi mintį apie kelionę per svarbiausius Olandijos augintojus, šiemet pagaliau prisiruošiau, ir penkias dienas gastroliavau per vakarinę Olandijos dalį. Kelionė nenuvylė...

Kadangi nuotraukų ir įspūdžių nemažai, o laiko nėra daug, šiandien apsiribosiu tik keletu vaizdų... kai baigsis lauko darbai ir prasidės rudens ir žiemos darganos, prižadu sugrįžti prie šių metų kelionių, ir smulkau aprašyti įspūdžius iš Olandijos (ir Chelsea gėlių parodos Anglijoje)

Coen Jansen daugiamečių augalų sažalynai - jis yra vienas iš svarbesnių šiuolaikinių Olandijos augalų selekcininkų. Nuotraukos centre - vingiris 'Splendide'

Coen Jansen augalų pardavimo aikštelė

Miskanto 'Morning Light' juosta Mien Ruys sode. Minimalistiška, bet labai efektinga

'Kwekerij Jacobs' parodiniai sodai. Čia 'gyvena' Olandijos nacionalinė saulainių (Helenium) kolekcija

'Kwekerij Jacobs' parodinių sodų fragmentas

'Kwekerij Jacobs' parodiniai sodai

Nacionalinė Olandijos dekoratyvinių žolių kolekcija

Blakėžudžių 'Brunette' armija 'De Hessenhoff'e

'De Hessenhoff' - vieta, kurią reikėtų aplankyti kiekvienam rimčiau besidominčiam daugiamečiais žoliniais augalais. Neįtikėtini turtai...

'De Hessenhoff' gėlynų fragmentas

'De Hessenhoff' motininių augalų lysvės

'De Boshoeve' ornamentinis daržas

'De Boshoeve' ornamentinio daržo fragmentas

Jurginų metas

2011-08-12T14:32:00.000+03:00

Prasideda masinis jurginų žydėjimas. Štai keletas portretų... Laimei, ne iš mano gėlynų... sakau 'laimei', nes pati suvoku, kad visko jau perdaug auginu. Apetitas augalams nemažėja, tačiau stengiuosi atsisakyti tų augalų, kurie man nėra svarbiausi, ar kurie pas mane sunkiai auga. Tiesą sakant, keletą jurginų visvien turiu :) Tačiau dabar pasižvalgykime po didelę jurginų kolekciją, kurią sodyboje šalia Kernavės augina Janina Čeplinskienė.

'Baywatch'

'Caproz Jerry Garcia'

'Fata Morgana' (man šių metų Nr.1)

'Glenbank Honeycomb'

'Aitara Bronwyn'

'Hollyhill Spiderwoman'

'Mish Mash'

'Rebecca's World'

'Rock 'n' Roll'

'Tisa'

Ir mano visų laikų favoritas, niekada neatsibostantis 'Black Jack' -šitą ir aš auginu. Ko nuotraukoje nesimato, tai tamsių, beveik bordinių lapų, šita veislė gražiai atrodo net nežydėdama, kas gana reta tarp jurginų

Jei kam norisi pamatyti visą šitą grožį (ir dar daugiau, virš 400 veislių) iš arčiau, praleisti keletą valandų malonioje aplinkoje, pasinaudokite proga. Šeimininkė, Janina Čeplinskienė, organizuoja atviro kiemo dienas, kur visi besidomintys laukiami. Patikusias veisles galima ir užsisakyti - jei vėliau atsiras šakniagumbių perteklius, bus galimybė jų įsigyti.

Laikas: rugpjūčio 13–14 d. ir rugsėjo 10–11 d.

Adresas: Kalnynų kaimas, Kernavės seniūnija, Širvintų rajonas (pusiaukelėje tarp Kernavės ir Musninkų). Išvažiavus iš Kernavės, sukti į kairę, važiuojant žvalgytis po kaire nuorodos su jurgino žiedu

Vasaros siurprizai

2011-07-27T10:52:00.000+03:00

Štai kokias ledo gabalais neseniai apdovanojo mus vasara... Dėjo taip, kad po krušos ėjau net patikrinti, ar mašina nesukapota. Ledo gabalai buvo ne tik labai dideli, bet ir kampuoti... Kaip nekeista, nukentėjau tik agurkai ir cukinijos - šitų lapai buvo suskusti į gabalėlius. Visa kita atsilaikė palyginti neblogai.

Vieni aš mano mėgstamiausių vidurvasario augalų - monardos. Spalvų kvapų, bičių ir drugelių būna sočiai. Kadangi pas mane žemė skurdoka, jos visos daugiau mažiau paserga miltlige, tačiau man tai pernelyg nemaišo. Monardos geriausiai auga trąšioje, drėgmę sulaikančioje dirvoje (bet ne sunkiame molyje).

Monarda (Monarda) 'Scorpio'

Monarda 'Jacob Kline' - ko gero, pati aukščiausia, iki 1,5m, stambiais raudonais žiedais. Laikoma atsparia miltligei, tačiau tai priklauso nuo to, kokioje vietoje ji auga (tas tas ir su dauguma kitų veislių). Jei dirva skurdi, daugelis jų anksčiau ar vėliau susirgs.

Ir mano mėgstamiausia ryškiai rožinė veislė - 'Talud', tikrai labai gausiai žydinti.

Monardoms į kompaniją labai tinka saulainės (Helenium) - ne veltui šie augalai yra vieni iš pagrindinių natūralistinio apželdinimo stiliaus, dažnai vadinamo 'olandiška banga', elementų. Pakankamai ryškūs, kad atkreiptų dėmesį, tačiau ne pernelyg rėksmingi, kad gėlyne nesugebėtų prisiderinti prie tokių augalų, kaip dekoratyvinės žolės.

Vienas dalykas, ką svarbu žinoti, renkantis saulaines - jų ankstyvumas/vėlyvumas. Lietuvoje vasaros tumpos, ruduo ateina greitai ir staigiai, taigi kai kurios veislės žydi baisiai jau trumpai. Dėl ankstyvumo man patinka 'Moerheim Beauty' (rusvai raudona, paprastai kalbant, ryža); 'Wyndley' (geltona su nežymiais rusvais dryželiais); 'Sahin's Early Flowered' (nuotraukoje matosi, kad vienu mety žydintys žiedai būna skirtingų atspalvių)

Saulakiai (Heliopsis) šiaip nėra mano mėgstamiausių augalų net nežinau kodėl. Išimtis - dvi veislės: 'Loraine Sunshine' (dėl neįtikėtinai margintų, baltų su žaliomis gyslomis lapų, žiedus stengiuosi šalinti) ir štai šitas mažylis 'Asahi'. Žiedeliai nedideli, tačiau labai dekoratyvūs.

Šių metų atradimas man pačiai - bobramunis (Anthemis) 'E.C.Buxton'. Auginu keletą kitų bobramunių, vasaros pradžioje labai patiko veislė 'Susan Mitchell' - vos vos gelsvais žiedais, išblunkančiai iki baltumo ir sidabriniais lapais. 'E.C.Buxton' vėlyvesnis, žydi jau kokį mėnesį, ir kol kas nesirušia baigti, tiesiog žiedų mašina :) Dėl švelnios gelsvos spalvos tiktų bet kokiame gėlyne, ypač derinama su katžolėmis (Nepeta) ar kraujažolėmis (Achillea). Kaip ir šie augalai, bobramuniai mėgsta skurdoką, vandeniui laidžią dirvą, ir nėra ilgaamžiai. Norint neprarasti šių augalų, būtų išmintinga kasmet įsišaknydinti jaunų augalų, kas yra ypač nesudėtinga. Tikrai puikus augalas skurdokai dirvai, ir tikrai jo auginsiu daugiau.

O štai čia - daugelio lankytojų mėgstamas derinukas (mano taip pat) vėjyje. Mažesni, kairiame kampe - veronikūnas (Veronicastrum) 'Fascination' ir kinmėtė (Agastache) 'Blackadder', dešinėje - kraujalakė (Sanguisorba) 'Sangria' ir vingiris (Thalictrum) 'Elin'. Kaip nekeista visi puikiai atlaikė tą baisią krušą. Nuotraukoje nesimato dar monardos 'Prairienacht' , kuri savo violetiniais žiedais puikiai 'įsipaišo' į šią kompaniją.

Manęs neretai klausia, kodėl pas mane veronikūnai tokie dideli, o pas kitus - skysti. Atsakymas tik vienas - duokite jiems laiko. Veronikūnai iš tų daugiamečių augalų, kuriems reikia laiko, laiko ir dar kartą laiko. Šitiems nuotraukoje yra ne mažiau 3 metų, ir jie čia du. Dar geriau, jei jie auga sunkokoje, trąšioje dirvoje. Laimei, jie labai neblogai prisitaiko prie skurdokos dirvos, už ką aš jiems labai dėkinga :) Tai vieni iš tų augalų, be kurių man sodinikavimas prarastų prasmę...

'Vasaros viršugalvis'

2011-07-14T09:48:00.000+03:00

Lietuviškai skamba gana juokingai, tačiau rusai taip ir sako - 'макушка лета'... Pirma žiedų banga jau nužydėjo, tačiau akis paganyti tikrai yra į ką. Juo labiau, kad kai kurie augalai tik pradeda įsibėgėti. Dabar - pats lelijų žydėjimo metas. Azijinė lelija (Lilium) 'Black Out' - viena iš geresnių raudonų lelijų, labai ilgai žydi, gerai atlaiko lietų. Čia ji šalia šeivamedžio (Sambucus) 'Black Lace', kurie pas mane auga ant kiekvieno kampo :) Į kadrą bando dar lysti šermukšnialapė lanksvūnė (Sorbaria sorbifolia) 'Sem'. Jaučiu, paskutiniai metai ji pas mane, labai jau smagiai plečiasi. Ir aukštis virš 1,5m, nors rašoma, kad kompaktiškas krūmas iki 1m. Puikus augalas, kur galima jai leisti plėstis, tačiau gėlyne gal perdaug agresyvi.

O čia - sausros mylėtojų klubas. Turiu tokią juostą žemės šalia tankios tujų gyvatvorės. Žeme gal net negalėčiau pavadinti to, kas ten yra - dulkių mišinys, amžinai perdžiūvęs ir kepinamas saulės. Tačiau įdomu eksperimentuoti, ar kas gali augti tokioje aplinkoje. Pasirodo, Nuotraukojgali, ir labai neblogai. Kai kurie augalai net neturėtų žiemoti pas mus, o žiemoja, nes drenažas žiemą idealus. Nuotraukoje - šilokas (Sedum) 'Fulda Glut', kietis (Artemisia canescens) ir nakviša (Oenothera freemontii) 'Silver Blade'

Du nuostabūs, tačiau labai nefotogeniški augalai - labai jau aukšti ir perregimi. Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) 'Fascination', kuris šiemet mostelėjo iki 2 m, ir vingiris (Thalictrum) 'Elin', 2,5m. Labai tinka vienas šalia kito spalviškai

Astrancijos (Astrantia) kaip pradėjo vasaros pradžioje žydėti, taip ir stovi. Reiks nukirpti - žydės pakartotinai. Viena iš geriausių tamsių veislių, 'Ruby Wedding' (taip, ir vėl šalia 'Black Lace')

Šluotsmilgė (Deschampsia cespitosa) 'Schottland', viena iš geriausių šluotsmilgių veislių. Gana aukšta, iki 1,2 m. Sodinant dekoratyvines žoles, svarbu apgalvoti vietą geriausiai jos atrodo, kai besileidžianti ar tekanti saulė yra joms už nugaros, tuomet jos atrodo ypač gražiai.

Dar viena sausros mylėtojų porelė - Faseno katžolė (Nepeta faassenii) 'Walker's Low' ir vilnotoji notra (Stachys lanata) 'Helen von Stein'

Vėl virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) 'Fascination' ir vingiris (Thalictrum) 'Elin' (ir, tiesiog labai netikėtai :), šeivamedis 'Black Lace')

Netyčins gražus derinys - rūta (Ruta) 'Jackman's Blue', pasižyminti melsvesnės spalvos lapais, nei mums įprastos rūtos, ir dar mėlynesnės Crambe maritima. Abu mėgsta augti sausai.

Šiemet įspūdingai pasirodė monarda (Monarda) 'Gewitterwolke', žiedai labai stambūs ir ryškūs.

Dar vienas 'ilgų distancijų' augalas, rūgtis Persicaria polymorpha. Nuo vasaros pradžios žiedais apsipylęs. Nesmulkus augalėlis, apie 2 m tiek į viršų, tiek į plotį. Augdamas šlapesnėje vietoje, manau, būtų dar didesnis.

Tikrai neprasta azijinė lelija iš 'juodų' tarpo, 'Dimention'. Nėra ji, aišku, juoda, tačiau tikrai labai tamsi. Žydi labai ilgai, žiedai nėra itin stambus (tačiau, mano nuomone, dėl to tik geriau 'įsipaišo' gėlynuose). Šalia saulainė (Helenium) 'Sahin's Early Flowered'. Lyginant su kitomis saulainėmis, tikrai ankstyva - pas mane ankstyvesnės tik 'Wyndley' (geltona) ir 'Moerheim Beauty' (rudai oranžinė)

O štai čia dar vienas atsitiktinis derinys, kai augalai buvo susodinti todėl, kad tuo metu ten buvo vietos, o vėliau pasirodė, kad jie idealiai tinka tarpusavyje. Ežiuolė (Echinacea) 'Sundown' ir saulainė (Helenium) 'Moerheim Beauty'. Šalia - vienas iš mano mylimiausių astrų (Aster lateriflorus) 'Lady in Black', mylimas ne tiek dėl žiedų, kiek dėl gausios, juosvos lapijos ir kero formos. Į kadrą jau nebeįtelpa sena, bet gera, ryškiai oranžinė viendienė (Hemerocallis) 'Prime Minister'. Tetrūksta ryškaus mėlyno ar violetinio akcento, pvz. gojinio šalavijo (Salvia nemorosa) 'Plumosa' - visiškai nepanašus į kitus šalavijus, dulsvos violetinės spalvos, pats tas tokiam deriniui. Gal kitamet :)

Dar foto

2011-06-20T11:58:00.000+03:00

Norėtųsi pataukšti apie augalus daugiau... bet laiko nerasta visiškai :( ir taip girdžiu kaip varva 20 kg braškių ant virtuvės grindų. Tačiau keletui nuotraukų įkelti laiko rasiu...

Kraujažolė (Achillea) 'Moonshine' ir Penstemon strictus

Phlomis tuberosa 'Amazon'

Katilėlis (Campanula) 'Sarastro'

Katžolė (Nepeta subsessilis) 'Laufen'

Astrancija (Astrantia) 'Ruby Wedding'

Snaputis (Geranium) 'Dragon Heart' ir Amsonia hubrechtii

Kraujažolė (Achillea) 'Feuerland'

Snaputis (Geranium) 'Nimbus'

Katilėlis (Campanula) 'Bernice'

Vasara....

2011-06-14T08:07:00.000+03:00

Karštis ir sausra labai patinka Faseno katžolei (Nepeta faassenii) 'Walker's Low' ir kraujažolei (Achillea) 'Moonshine'

Puikusis snaputis (Geranium magnificum) raudonlapio erškėčio (Rosa glauca) fone

Žydi bijūnai

Snaputis 'Orion' žydėdamas siekia metrą (priekyje - bijūnas 'Gardenia')

Keletas bijūnų

2011-06-10T08:31:00.000+03:00

Hibridinis bijūnas (Paeonia) 'Buckeye Belle'

Hibridinis bijūnas (Paeonia) 'Coral Charm'

Neaiškus, per klaidą pas mane pateko (nesu tokių mėgėja)

Chelsea Flower Show 2011

2011-05-26T16:12:00.000+03:00

Keletas nuotraukų iš šių metų Čelsio gėlių parodos. Bus daugiau...

Plačiau apie tai - ateinantį trečiadienį, žurnale 'Rasos'.

Dar viena fotosesija

2011-05-06T10:55:00.000+03:00

Dar kartą - snaputis 'Blue Sunrise'. Gražuolis...

Vyrauja nuomonė - gražūs tie bijūnai, kai žydi, na bet labai jau trumpai... Nežinau, man jie ir nežydintys gražūs. Siauralapio bijūno (Paeonia tenuifolia) jauni ūgliai man panašūs į kažkokias vandenyno dugno būtybes :)

Baigia žydėti japoninė magnolija (Magnolia cobus). Deja, ne savo noru, šalnos tuo pasirūpino. Bet labai džiaugiuosi, žiedų buvo nemažai, lyginant su pernykščiais trejais. Tikiuosi, kad kasmet jų bus tik daugiau...

Čia tikra pavasarinė puošmena. Šermukšnialapė lanksvūnė (Sorbaria sorbifolia) 'Sem'. Šiaip man lanksvūnės patinka - ir lapai gražūs, ir žiedynai, tačiau matosi agresyvokas charakteris. Žiūrėsim, kiek laiko gėlyne ją galima bus laikyti. Tačiau turint vietos, kur ją galima paleisti laisvai augti ir plėstis, manau, su laiku išaugtų į įspūdingą sąžalyną.

Rasos lašeliai and vilnotosios notros (Stachys lanata) 'Helen von Stein'. Turi ši veislė ir kitą pavadinimą, 'Big Ears', bet sutikite, pirmas skamba žymiai prašmatniau :). Ši forma aukštesnė ir stambesnė už kitas veisles, ir dėl to galbūt mažiau sidabrinė - tačiau man patinka, kad pakankamai anksti pavadarį ji jau stipriai želia, kai mažesnės veislės dar tik krapštosi iš pernykščių liekanų, kurios gana neišvaizdžios.

O čia augalas, kurio žiedų labai laukiu, Phlomis tuberosa 'Amazon'. Pradžiai, pagal aprašymą buvo nemaža tikimybė, kad nežiemos, tačiau peržiemojo. Dabar laukiu žiedų, kurie jau akivaizdžiai pakeliui. Turėtų išaugti į stambų augalą.

Šiuo metu kalninės bajorės (Centaurea montana) 'Gold Bullion' lapija ypač sodrios geltonos spalvos, ir jau kampe matose belendantis žiedas. Kadangi žiedai tipiškai mėlyni, kontrastas su geltonais lapais gana malonus akiai. Labai lengvai auginamas augalas.

Sparčiai stiebiais ir lelijos. Iš šits lelijos stiebo storio (kaip vaiko ranka), galima spręsti, kad bus nemenkas augalas. Taip ir yra... Čia vien mano mylimiausių lelijų, OT grupės 'Holland's Beauty'. Labai aukšta, stambi, daugybe žiedų, ir stipriai kvepianti. Šios grupės lelijos žydi vėliau už azijines, ir vienas didžiausių pliusų yra tai, kad jų lapai tokie stori, odiški, kad jų nepragraužia raudonos bjaurybės - lelijų vabalai

Pavasarinės brangenybės

2011-04-27T10:01:00.000+03:00

Pavasarį daugelis augalų atrodo itin spalvingi - tikra brangenybių dėžutė.... Vieni žydi itin ryškiomis spalvomis, kitų lapai skleidžiasi neįtikėtnais atspalviais. Tai puiki galimybė sodininkui kurti įdomias spalvines kompozicijas. Ypač tam tinka pavasariniai svogūniniai augalai.

Taigi... pažiūrėkim, kas gražaus skleidžiasi šiuo metų laiku...

Rūtenis, Corydalis fumariifolia (mažai augalu pasižymia tokia ryškia mėlyna spalva)

Skleidžiasi paprastojo rūtenio (Corydalis solida) veislė 'George Baker', viena iš geriausių raudonų šio rūtenio veislių. Šalia - vėliau žydinčio Corydalis 'Spinners' lapija. Šiek tiek vėliau jis žydės ryškiai mėlynais žiedais. Dar vienas labai gerai agantis, nereiklus rūtenis.

O štai čia - rūtenis sausai, skurdokai vietai, Corydalis shanginii. Labai dailūs melsvi lapai. Puikus augalėlis alpinariumui.

Pradeda žydėti tulpės. Vienos iš pirmųjų - rūšinės. Paprastai tulpių mylėtojai į tokią smulkmę nekreipia dėmesio - nei žiedų dydyžio, nei pernelyg didelio puošnumo. Tačiau tai nuostabūs augalai. Jos gerai auga metų metais nepersodinamos, labai nereiklios, ir jų pasirinkimas ne toks jau ir mažas. Tereikia susirasti gerą svogūninių augalų augintoją, kurių pas mus ne vienas.

Tulipa praestans 'Fusilier', spalvos ryškumas sunkiai nusakomas, ir nepertaikiamos nuotraukoje. Saulėtą dieną jos net akina. Ne tokios ir mažutės, kokių 30 cm. Gražiai atrodo auginamos šalia smailiažiedžio lendrūno 'Overdam' (kuris šiuo metu stipriai želia baltai margintai lapais) arba šiloko 'Angelina' kilime, kuris šio metu nusidažęs įvairiais geltonais ir oranžiniais atspalviais. Žydi tuo pačiu metu kaip plautė 'David Ward' (Pulmonaria rubra), kuri apsipila rausvais žiedeliais. Jei labai ieškoti subtilių derinių, galima teigti, kad gal tie du raudoniai nelabai dera tarpusavyje. Tačiau tokiu metų laiku, kai taip esame pasiilgę ryškių spalvų, kam tai rūpi :)

Plautė (Pulmonaria rubra) 'David Ward'

Štai čia - labai ankstyvo bijūno 'Early Scout' lapija. Tiesą sakant, man jau panašu į žiedą :) Tačiau jie pasirodys vėliau - kraujo raudonumo nedideli tuščiaviduriai žiedai. Vienas iš tų augalų, apie kurios galima pasakyti - svarbu ne ūgis, o smūgis :) Labai tinkamas augalas sausokai vietai, pvz. alpinariumui.

Dar viena rūšinė tulpytė - Tulipa humilis 'Liliput'. Nuotrauka iš tikro nelabai perteikia tikrą spalvą, kuri yra ryškios fuksijų spalvos. Mažulytė, kokių 10cm aukščio. Tikra alpinariumų puošmena. Gražiai atrodo sidabrinių lapų fone, pvz. Veronica incana

Štai vienas iš mano mėgstamiausių augalų, vingiris (Thalictrum) 'Elin'. Šitie delikatūs lapeliai apgaulingi -vasarą geroje dirvoje šis vingiris gali išaugti iki 3m aukščio. Vasaros viduryje žydi dideliu debesiu violetinių žiedelių. Tačiau ir pavasarį tai mėlynų ir violetinių lapų kombinacijai sunku atsispirti.

Dar vienas įdomus augalas skurdžiai dirvai - Crambe maritima. Vasarą jis atrodo kaip mėlynų banguotų lapų jūra. Tačiau pavasarį pradeda želti ryškiai raudonais ūgliais (gaila, nespėjau nufotografuoti). Labai efektingas augalas.

Man snapučiai (Geranium) visuomet patiko. Ne pernelyg puošnūs, kad atitrauktų dėmesį nuo gražesnių augalų, tačiau ir pakankamai dekoratyvūs. Tačiau šitam augalai tikrai neprikiši grožio trūkumo. Man tai vienas iš mylimiausių snapučių, 'Blue Sunrise'. Pavasarį jis pradeda želti rausvai oranžiniais, lašišos spalvos ūgliais. Vėliau lapai ima geltonuoti, tačiau oranžiniai pakraštėliai išlieka ilgai. Vasarą lapai įgauna gelsvai žalsvą atspalvį, o atėjus vasaros pabaigai, ir atvėsus naktims, vėl ima želti ryškiai geltoni lapai. Ir, be abejo, jis žydi tipiškai melsvais snapučių žiedais, kurie gelsvame fone atrodo visai neprastai. Vienu žodžiu, augalas, kuris tikrai užsidirba išlaikymą :)

Pavasaris?

2011-03-23T15:06:00.000+02:00

Na štai ir pirmieji žiedai - ko gero, jau oficialiai galima sakyti, kad pavasaris prasidėjo. Niekaip negaliu atsirinkti kroko rūšies :( bet akivaizdu, kažkoks iš ypač ankstyvų.

Jau žadinasi ir kiti augalai - viendienės visai neprastai jau išsprogę, monardos žalut žalutėlės, bijūnai jau kiša raudonas galvytes. Ir levandos peržiemojo neblogai, jau sprogsta nauji pumpurai. Nuotraukoje - jauni tikrosios levandos (Lavandula angustifolia) 'Hidcote' augalai

Akmenukų mozaikos

2011-03-18T09:17:00.000+02:00

Vasarą daug kas važiuoja prie jūros. Ir ne visiems patinka gulėti prieš saulę, ir kaitinti šonus :) O pajūris gi pilnas jūros nugludintų akmenukų, kuriuos galima panaudoti štai tokioms mozaikoms .. Puiki puošmena sodui ar gėlynui.

PS Nekreipkite dėmesio į žodį 'Reklama', žurnale šioje vietoje įdėtas reklaminis skelbimas

Tamsioji sodo pusė

2011-03-08T10:10:00.000+02:00

Turiu silpnybę augalams spalvingais lapais, ypač tamsiais ir geltonais. Taigi... kad pernelyg nesikartočiau, įkeliu savo straipsnį, spausdintą 'RASŲ' žurnale praeitų metų gruodį

Rožės ir jų kaimynai - 'laukinis' derinys

2011-02-12T15:15:00.000+02:00

Pastaraisiais metais man labai pradėjo patikti tuščiavidurės rožės. Ir dar man labai patinka natūralistinis apželdinimo stilius ir tam tinkami augalai. Tai aš pradėjau mąstyti, kaip tuos du dalykus 'suženyti'. Nes iš tikro, tai labai 'slidus' klausimas. Kaip taisyklė, natūralistinio stiliaus želdintojai, pvz. Piet Oudolf, nemėgsta rožių, neva jos netinka natūralistinėse schemose. O tradiciniuose, angliškuos deriniuose nelabai pamatysi štai tokio stiliuas augalų, nes jie kaip ir perdaug laukiniai atrodo.

O man seniai jau knieti tai padaryti... nes aš manau, kad parinkus natūraliau atrodančiais rožes paprastesniais, smulkesniais žiedais, jos turėtų labiau derėti prie tokių nepernelyg puošnių daugiamečių. Problema su daugeliu naujų augalų , pvz. moderniomis viendienių, veislėmis yra ta, kad selekcininkai 'spaudžia' ant didesnio žiedo dydžio, daugiau žiedlapių ir t.t. Tokiu būdu augalas praranda proporcijas, jo žiedas yra pernelyg stambus lyginant su lapais ar visu keru. Todėl tokius augalaus, kaip stambiažiedžius jurginus, viendienes, lelijas yra gana sunku harmoningai priderinti mišriame gėlyne. Pastaraisiais metais kilusi natūralistion želdinimo mada (dar vadinama 'European Style', 'Dutch Wave') paptarukė selekcininkų dėmesį į tokius augalus, kaip vingiriai (Thalictrum), kraujalakė (Sanguisorba), rūgtis (Persicaria) - nei vienas iš šių augalų negali pasigirti puošniais žiedynais, tačiau tai architektūriški, permatomi augalai, kurie labai organiškai 'įsipaišo' į natūralistines želdinimo schemas.

Taigi, grįžtant prie rožių... Yra nemažai įdomių tuščiavidurių rožių veislių. Tiesa, Lietuvoje nusipirkti jų galima tik vienoje vietoje (kiek man žinoma) - Sibirkos rožyne. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tokias veisles, kaip 'Robusta', 'Angela', 'Mozart', 'Ballerina', 'Britannia'.

Šiam deriniui pasirinkau 'Ballerina' - ji žydi stambiais žiedynais, vidutiniškai atspari šalčiui (dengti reikės). Tiktų ir kitos rožinės veislės -'Angela', Mozart', 'Red Yesterday'. Kelinti metai lanktdamasi Sibirkose rožyne, vis atkreipiu dėmesį į 'Britannia', matyt, prašosi ji pas mane :) O kiti augalai tokie:

1. Eupatorium purpureum (Kemeras) 'Purple Bush' - gana kompaktiška (apie 1,5m) kemero veislė.

2. Deschampsia cespitosa (Šluotsmilgė) 'Schottland' - šai dienai laikoma bene geriausia šluotsmilgių veisle. Aukšta, iki 1,2m. Žydi labai gausiai vasaros pradžioje. Dekoratyvi ir nužydėjusi.

3. Sanguisorba (Kraujalakė) 'Red Thunder' - labai gracingas augalas, iki 80cm. Visos kraujalakės yra nuostabūs augalai - jų ir lapai dekoratyvūs, ir žiedynai įdomūs . Vienas iš tų augalų, kurie 'ir prie svečio, ir prie pečio' - gerai atrodys tiek su rožėmis tiek su dekoratyvinėmis žolėmis.

4. Sedum spectabile (Šilokas) 'Brilliant' - pasirinkau šią veislę dėl rožinių žiedynų, kurie tiek forma, tiek spalva atkartoja kemero žiedynus. Tačiau tiktų ir kitos aukštesnės formos, pvz. 'Matronna'

5. Aster pyrenaeus (Astras) 'Lutetia' - veislė smulkiais violetiškais žiedeliais, iki 40cm, labai tinka gėlyno priekiui.

6. Miscanthus sinensis (Miskantas) 'Ferne Osten' - puiki miskanto veislė, išvesta K.Forsterio, ir iki šiol labai populiari dėl ryškios bordo žiedynų spalvos.

7. Rosa glauca - jeigu vieta leidžia, siūlyčiau pasodinti šį erškėtį. Spalva - tikrai neprilygstama. O į vasaros pabaigą užmezga ryškias oranžines erškėtuoges, kurios gražiai atrodo pilkų lapų fone.

Rudeninis miskantų sidabras - 2

2011-01-24T14:51:00.001+02:00

Rudeninis miskantų sidabras - 1

2011-01-24T14:36:00.000+02:00

Straipsnis apie dekoratyvinių žolių 'primadonas' - miskantus :)
Spausdinta žurnale 'Rasos', Nr.20, 2010

Atokvėpis nuo sniego

2011-01-15T16:21:00.000+02:00

Kad akys pailsėtų nuo įkyrėjusios baltos spalvos :) (o dar tik vidurys žiemos, varge varge), keletas spalvingų lelijų nuotraukų. Tikra spalvų kokofonija... bet kaip jos trūksta

Azijinė lelija 'Compass'

Azijinės lelijos 'Ebony' (bordo), 'Kriminaltango' (oranžinė), antrame plane - neaiški azijinė lelija
Azijinė lelija 'Delta'

OT (Oriental x Trumpet) lelija - 'Holland's Beauty' (kvapas iš kojų verčia, fantastiška veislė)

Azijinė lelija 'Blackout' (labai gera, gausiai žydinti veislė)

Dekoratyvinės žolės kiekvienam sodui - 2

2011-01-09T15:13:00.001+02:00

Prieš tai buvusio straipsnelio antra dalis (dėl kažkokių tai priežasčių, sudėjus abi nuotraukas į vieną post'ą, viena iš jų neatsidaro)

Dekoratyvinės žolės kiekvienam sodui - 1

2011-01-09T14:02:00.000+02:00

Spausdinta žurnale 'Rasos', Nr. 19, 2010

Su Šventėm, praėjusiom ir ateinančiom...

2010-12-31T16:27:00.000+02:00

Na štai dar vieni metai baigiasi... Naujo auginimo sezono pradžia. Keisti žmonės tie sodininkai :) - į vasaros pabaigą aimanuoja, kad jau pavargo, jau atsibodo, jau laukia poilsio, o nespėja net žiema prasidėti, jau lauki, kol vėl galėsi eiti 'arti'...

O gera naujiena yra ta, kad nuo ryt sezonas kaip ir prasideda. Nors lauke dar darbų greitai nebus, išskyrus sniego kasima, tačiau pats laikas užsakinėti naujas sėklas, pradėti planuoti ką kur sodinti... Smagu...

To visiems ir linkiu - įdomių ir sėkmingų sodininkavimo metų :)

Kam tos gėlės, jei yra kopūstai

2010-11-08T16:48:00.000+02:00

Man labai patinka kopūstai. Visokie - gūžiniai, žali ir violetiniai, Savojos, žiediniai, brokoliai... Patinka ir tie, kurie auginami dėl gražumo (na, jie irgi valgomi, esant reikalui, bet aš juos auginu dėl grožio), Brassica oleraccea Acephala grupė.

Auginti juos lengva - pasodini ir lauki :) Visą vasarą jie ramiai sau murkso, niekuo ypatingai neišsisikirdami. Bet į vasaros pabaigą prasideda 'fejerverkai', vis stiprėjantys sulyg kiekviena šalta naktimi... Įpusėjus rudeniui, jie jau štai kokie:

'Red Feather'

Tai stambūs augalai, tačiau juos galima labai įdomiai ir netikėtai panaudoti želdiniuose. Netgi su rožėmis. Čia visiškai atsitiktinis derinys - kopūstas 'Red Feather' ir rožė 'Leonardo da Vinci'. Kadangi kopūsto lapai labai karpyti, jie atrodo ganėtinai ažūriniai. Violetinio atspalvio rožė gal labiau tiktų, pvz. angliška 'Alan Titchmarsh'.

O čia kitoks 'paukštis' - raudonlapis garbanotas kopūstas 'Redbor'. Aukštas, užauga iki metro, rudenį nusidažo tamsia bordo spalva. Gražiai atrodo pasodinas pramaišiui su bordiniais ir raudonais jurginais.

'Redbor'

Dar vienas lapinis kopūstas - 'Nero di Toscano'. Angliškai taikliai vadinamas 'dinosaur kale', dėl įspūdingų rauplėtų lapų. Kadangi lapai pasižymi gražia pilkšvai žalia spalva, tai labai tinkamas fonas daugiamečiams augalams..

'Nero di Toscano'

Jeigu jau kalbame apie lapinius kopūstas, paminėsiu ir kitokius savo mėgstamus lapus. Gražiomis spalvomis pasižymi mangoldai. Be abejo, jie ir valgomi (jeigu nepurškiate chemikalais).

Mangoldas 'Ruby' ir jurginas 'Suffolk Punch'

Mangoldų spalvų įvairovė

Mangoldas 'Ruby' ir rykštėtoji sora (Panicum virgatum) 'Shenandoah'

O štai kokie jie puošnūs, gavę pirmosios šalnos

Nors jau žiema ant nosies...

2010-11-01T12:59:00.000+02:00

Reikia nukelti kepurę augalams, kurie sugeba žydėti tokiu metų laiku - nejaudina jų nei darganos, nei šalnos. Visai neblogai, kaip lapkričio 1-ai.

Crocus speciosus 'Pollux' snapučio (Geranium) 'Orion' lapų pataluose

Gražios idėjos

2010-10-29T14:08:00.000+03:00

Pasauliniame informacijos šiukšlyne (t.y. internete) kartais galima aptikti tikrų brangakmenių. Štai, mano paskutinis radinys... ir aš jau audžiu mintį, kaip man ten nuvažiuoti iš arčiau pasižiūrėti :)

Šaltinis: www.chrisghyselen.be

Vėl Gentas

2010-10-28T13:46:00.000+03:00

Kadangi 'apsikasusi' esu iki ausų darbuose, kažkaip vis neatsiranda laiko prisėst parašinėti. Tai aš ant greitųjų keletą nuotraukų įmetu...

Sulaksčiau savaitgaliui į savo mėgstamą augalų mugę Gente... Na, tikra spalvų bomba - iš tiesų, stebina, kad rudeninė augalų parda žymiai spalvingesnė už pavasarinę. Gražu - yra į ką pasižiūrėtio, naujų minčių pasisemti. Na ir, aišku, kolekciją pasididinti...

Heicheros (žinau žinau, alūnės lietuviškai, bet negaliu pernešti to pavadinimo)

Rykštėtoji sora (Panicum virgatum) 'Farbende Auslese' ir astras (seniau buvo Aster, dabar tapo Symphyotrichum - astrūnė)

Gėlyno fragmentas (pirmame plane rūgtis Persicaria amplexicaulis) 'Taurus'
Rožės

Gentas

Gentas

Daugiau nuotraukų ir įspūdžių - žurnale 'RASOS' kitą savaitę.

Mano sūnus, pavartęs žurnalą, labai rimtai manęs paklausė: 'Mama, o tu jau savo žurnalą turi?' :) (Rasa rašo žurnalui RASOS, get it..?)

Rožės ir jų kaimynai: kartu ar atskirai?

2010-09-23T12:30:00.000+03:00

Rožė Rosa gallica 'James Mason', snaputis (Geranium) 'Patricia' ir Onopordum acanthium

Viduramžių Europos vienuoliai augino Rosa gallica ‚Officinalis‘, dar vadinamą ‚vaistininkų rože‘. Jos žiedlapius bei vaisius naudojo vynui, arbatai, uogienei bei sirupui gaminti, o taip pat ir visai eilei gydančių preparatų. Tačiau vienuolius domino ne tik rožių kulinarinės ar vaistinės savybės. Turint omenyje viduramžių sanitarijos lygį (o tiksliau, jos visišką nebuvimą), rožių potpourri, kvepiantys maišeliai bei kvepalai buvo greičiau būtinybė, nei prabanga. O su kartu su rožėmis vienuolynų soduose augo ir prieskoninės žolelės...

Tačiau bėgant laikui, kažkuriuo metu žmonės primiršo, kaip puikiai rožės dera kartu su kitais augalais, ir kažkodėl nusprendė, kad pats geriausias akompanimentas rožei yra juoda žemė arba mulčas. Viena iš priežasčių, galbūt, buvo ta, kad taip pasodintas rožes buvo lengviau prižiūrėti – o modernios rožės, lyginant su savo prosenelėmis, tikrai reikalauja nemažai dėmesio bei priežiūros.

Daugelyje Europos sodų ir iki šiol rožės auga, persipindamos viena su kita ar kitais augalais. Raganės ropščiasi į pergoles, o daugiamečiai bei vienmečiai žoliniai augalai dengia žemę. O juk pakeisti sterilią rožių lysvę kartais tereikia kuklių smulkučių gėlyčių, kaip laibenis (Alyssum) ar lobelijos (Lobelia). Šie delikatūs vienmečiai yra idealus kompanionas rožėms. Jie mažai sunaudoja maisto medžiagų ar vandens, kurie taip reikalingi rožėms, tačiau puikiai veši tokiomis pat sąlygomis, kaip ir rožės – saulėkaita, trąši žemė, vandens gausa. Jų spalvos bei žiedelių formą greičiau papildo, nei atitraukia dėmesį nuo didingų kaimynių.

Kaip jau minėjau, prieskoninės žolės yra nuostabus partneris rožėms. Jos dažnai pasižymi vabzdžius atbaidančiomis savybėmis. Bronzinis pankolis sudaro gražų lengvą foną rožėms; iš rūtos galima formuoti nedidelį bordiūrą. Šalavijų strėlės atsveria savo lengvumu sunkius, apskritus rožių žiedus, o pilka, kvapi katžolės lapija dengia plikas rožių kojas. Levandos suteikia kvapo; tačiau norint patikimesnio augalo, jas puikiai pakeisti gali ir juozažolės; sidabriški kiečiai užpildo tarpus tarp rožių savo karpytais lapais.

Daugelis šiuolaikinių vienmečių augalų yra per daug rėksmingi, kad juos būtų įmanoma gražiai suderinti su rožėmis. Senoviški, patys besisėjantys vienmečiai ar dvimečiai augalai, kaip neužmirštuolės (Myosotis), dirviniai pentiniai (Delphinium consolida), vaistiniai skaisteniai (Tanancetum parthenium) yra pakankamai subtilūs, kad neatitrauktų dėmesio nuo pagrindinės žvaigždės, tuo pačiu pagyvindami gėlyną.

Iš modernių vienmečių, patagoninė verbena (Verbena bonarienis) yra vienas iš tų universalių augalų, puikiai tinkančių tiek senove kvepiančiuose rožynuose, tiek moderniuose dekoratyvinių žolių želdiniuose. Kadangi ji yra aukšta ir labai oriška, rožynuose ją galima naudoti ir kaip foninį, antro plano augalas, ir kaip perregimą širmą gėlyno priekyje.

Mėlynų atspalvių augalai ypatingai tinka prie rožių. Katilėliai, puikusis (Campanula lactiflora) bei didžiažiedis (Campanula pesicifolia), didesni snapučiai (Geranium) ‚Orion‘, ‚Brookside‘, ‚Nimbus‘, šalavijai puikiai auga tokiose pačiose sąlygose kaip ir rožės. Puikiai dera sidabrinės, gelsvos, žalsvos spalvos: rasakilos (Alchemilla) žalsvi žiedų purslai bei šviežiai žali lapai papuoš rožyno priekį kartu su vilnotaja notra (Stachys lanata).

Kadangi rožių žiedai yra apvalūs, maišytame rožyne jie gražiai dera su augalais, žydinčiais vertikaliais žiedynais. Tinkamų gojinių šalavijų (Salvia nemorosa) veislių yra aibė: ‚Mainacht‘ – sodriai violetiškai mėlynas, ‚Blauhugel‘ – pats mėlyniausias iš visų gojino šalavijo kultivarų, ‚Amethyst‘ pasižymiu ryškiu rožiškai violetiniu atspalviu, ‚Marcus‘ – mažutis, apie 25cm, bet labai gausiai žydintis tamsiai mėlynas kultivaras.

Tarp veronikos (Veronica) kultivarų rasime nemažai puikių augalų – ‚Blauriesin‘ ir ‚Dark Maetje‘ sodriai žydi sodriai mėlynomis varpomis, ‚Pink Damask‘ – rožinėmis. Yra ir daugiau gerų veislių.

Būtinai atkreipkite dėmesį į augalą, išpopuliarėjusį ganėtinai neseniai – veronikūną (Veronicastrum). Tai aukštas veronikų giminaitis, užaugantis iki 1,5m. Puikiai tiktų prie aukštesnių rožių ar kaip fonas žemesnėms rožių veislėms. Yra kultivarų baltais, rožiniais, šviesiai violetiniais žiedynais.

Kad atsvertų rožių žiedų sunkumą, rožyne reikalingi ir augalai oriškais, lengvais žiedynais. Puikus kompanjonas rožėms yra įvairios katžolės (Nepeta) – jų būna ir mažučių, tinkamų gėlyno priekiui, ir aukštaūgių metrinių veislių, kurios labiau tiktų prie galingesnių rožių ar erškėčių. Gražiai atrodo muilinių gubojų (Gypsohila paniculata) ar kermėkų (Limonium) žiedynų debesys. Iš aukštesnių augalų būtinai reikėtų paminėti vingirius (Thalictrum) – tai gentis, gausi ir dekoratyvių rūšinių augalų (T. rochebrunianum, T.flavum glaucum), ir puikių kultivarų (‚Elin‘, ‚Splendide‘, ‚Hewitt‘s Double‘). Tinkamai pasirinkus vingirius, jie galėtų puošti rožynus nuo vėlyvo pavasario iki šalnų.

Ir dar vienas patarimas pabaigai. Nežiūrint tokios daugiamečių ir vienmečių augalų gausos, nėra jokio reikalo bandyti juos visus sukišti į vieną gėlyną. Pasirinkti nėra lengva iš tokios gausos. Tačiau apsiribojus spalvine palete bei keletu augalų rūšių/veislių (ar keliolika, priklausomai nuo rožyno dydžio), ir sodinant juos nedidelėmis grupelėmis per visą rožyno plotą, galutinis vaizdas būtų vientisas ir raminantis. O jūsų rožės šviestų šiame fone – galų gale, argi scenoje kordebaletas atitraukia dėmesį nuo pagrindinės žvaigždės?

Rožė (Rosa) 'Charlotte', gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) 'Ostfriesland', alūnė (Heuchera) 'Vesuvius'

Apie meiles, ir kitus panašius dalykus

2010-09-17T12:38:00.000+03:00

Galėčiau teigti, kad sodininkai yra labai nepastovios būtybės - kasmet vis po naują meilę, o kartais ir ne po vieną. Mano mėgstama amerikiečių sodo rašytoja Lauren Springer ('Passionate Gardening', 'Plant-driven Design') save apibūdina kaip 'augalų mergšė' ('plant slut'). Aš ją labai suprantu - juk gyvenimas tai trumpas, o įdomių augalų tiek daug.

(Beje, mane nervina tai, kad lietuvių kalboje nėra atitikmens tokiam elementariam žodžiui kaip 'gardening' :( artimiausia ką esu sugalvojusi pagal prasmę yra 'sodininkavimas'). Gal kas turi pasiūlymų? Na, bet apie tai kada nors kitą kartą...)

Štai čia yra mano užpraeitų metų 'pasija' - žagrenis (Rhus typhina) 'Bailtiger' ('Tigereyes'). Pamačiau, kad toks atsirado Amerikoje - na ir prireikė be proto (myliu, noriu, negaliu') Meilė buvo stipri - tą patį rudenį parsitempiau lagamine iš Belgijos. Ir myliu iki šiol :) iš sumedėjusių augalų šis žagrenis man yra No.1, kartu su šeivamedžiu 'Black Lace' (šitam meilė liepsnoja jau kokius 5 metus, tai gal ir nesu taip baisiai nepastovi). Tiems, ką ištiks meilės priepuolis dabar, galiu pasakyti - manau, po metų kitų ir LT jau galima bus jį nusipirkti, pernai jau Lenkijoje mačiau, turėtų gi kas nors atvežti.

O čia kitos 'meilės', kurias labai nesunkiai išsiauginau iš sėklų. Agastache rupestris (tas aukštas krūmelis), Callirhoe involucrata (šliaužiantis augalas barbiškais žiedais) ir Oenothera macrocarpa var. incana 'Silver Blade' (tas nedidelis augalas plačiais sidabriniais lapais). Jo, liežuvį galima nusilaužt :) bet auginami tikrai paprastai. Jie pas mane auga tokioje eksperimentinėje 'pusdykumėje' - smėlyje, saulėkaitoje, šalia rajos tujų gyvatvorės. Ir nieko, klesti. O eksperimentinė todėl, kad paskutinius keletą metų domiuosi xeriscaping idėja (dar vienas neišverčiamas terminas). Na, savotiškas vandenį taupantis apželdinimo būdas, kai auginami tik augalai, kurie skurdžiomis sąlygomis sugeba patys savimi pasirūpinti.
Dar viena mano besitęsianti meilė - Rosa glauca. Pirmoji priežastis, kodėl ją myliu - neįtikėtina lapų spalva (nuotraukoje nelabai matosi, be to, rudenį spalva šiek tiek praranda sodrumą). O spalva ta - mėlynai pilkai raudona (užtai ir vadinasi raudonlapis erškėtis). Vienintelė rožė, auginama dėl lapų. Bet žiedeliai irgi neblogi, ryškiai rožiniai, tik tiek kad nedideli. O kita priežastis- štai šitos erškėtuogės. Kai pasodintas didesni masyvas šių erškėtrožių (o pas mane jų visa gyvatvorė), tai iš tolo šviečia. Ir absoliučiai atspari šalčiui - praeitą rūsčią žiemą pas mane buvo vienintelė rožė, kuri peržiemojo be dengimo iki pat šakų galiukų.
Dar viena mano 'meilė' - spalvoti lapai. O gėlynuose labai lengva tų spalvų gauti iš daržovių, kurios ne tik gerai atrodo, bet jas dar ir valgyti galima (jei nepurškiate chemikalais, be abejo). Štai čia burokėlis 'Bull's Blood' ir mangoldas 'Ruby Chard' glaudžiasi prie rykštėtosios soros (Panicum virgatum) 'Shenandoah' (kuri irgi dažosi raudonai), ir ežiuolės 'Sundown'
Lapiniai kopūstai irgi gražiai puošia gėlynus. Kai kurie jų, šąlant orams, vis gražėja - ryškėja violetiniai atspalviai. Priekyje - dekoratyvinis kopūstas 'Red Feather'
Na, ir kalbant apie lapus, dar viena kompozicija vazonams - raudonlapė Ipomoe batatas, melsvė (Hosta) 'August Moon', kana (Canna) 'Tropicana'... ir dar viena Rosa glauca :)

Atsisveikinimas su vasara

2010-08-31T09:32:00.001+03:00

Reikia pasakyti, kad sodininkai ypač gerai susipažinę su reliatyvumo teorija... Trys mėnesiai žiemos atrodo dvigubai (mažiausiai) ilgesni nei trys vasaros mėnesiai.

Kaip bebūtų gaila, vasara jau baigiasi :( prieš akis ilgi laukimo ir planavimo mėnesiai... Bet tuo tarpu dar pasidžiaukime ryškiomis daugiamečių spalvomis.

Rykštenė 'Ledsham' (Solidago hybrida), saulainė 'Red Jewel' (Helenium), žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm' (Rudbeckia fulgida var.sulivantii)

Žagrenis 'Tiger Eyes' (Rhus typhina), žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm' (Rudbeckia fulgida var. sulivantii), ežiuolė 'Hot Summer' (Echinacea), rykštenė 'Ledsham' (Solidago hybrida), saulainė 'Red Jewel' (Helenium), kietis 'Powis Castle' (Artemisia) (dešiniame kampe)

Rūgštusis žagenis 'Tiger eyes' (Rhus typhina), saulainė 'Sahin's Early-flowered' (Helenium), bandrenis 'Taplow Blue' (Echinops), kraujažolė 'Red Velvet' (Achillea)

Apie augalus - milžinus...

2010-08-29T09:59:00.000+03:00

Seniai ruošiausi parodyti keletą savo mėgstamiausių augalų pasaulio monstrų. Labai jau man jie patinka - Helianthus salicifolius, daugiametė saulėgrąža (lietuviško pavadinimo nėra, turėtų būti kažkas panašaus į karklalapę saulėgrąžą) ir Persicaria polymorpha (lietuviško pavadinimo vėlgi nėra, kokia tai rūgtis). Abu augalai be vargo pasiekia 2-2,5m, panašiai ir į plotį, tai reikia gerai apgalvoti, kur juos sodinti...
Persicaria polymorpha - mano meilė iš pimo žvilgsnio :) Prieš keletą metų pamačiau visą eilę RHS Wisley soduose Anglijoje, ir, aišku, trūks plyš turėjau sužinoti, kas tai.. ar šalčiui atsparus... ir kur jį gauti. Grįžus namo, ilgai neužtruko sužinoti, kas čia per augalas... ir, laimių laimė, kad visiškai atsparus šalčiui. Truputį teko paieškoti, kur įsigyti, nes ši Persicaria pakankamai naujas augalas sodinystės pasaulyje, bet, kaip žinia, kas ieško, tas randa :)

Ir nenusivyliau. Tikrai impozantiškas augalas. Kažkiek primena arunką savo išvaizdą, tačiau Persicaria žydi beveik visą vasarą, kai tuo tarpu arukas ganėtinai greiati peržydi vasaros pradžoje.

Daugeliui žmonių saulėgrąžos asocijuojasi su vienmečiais augalais. Tačiau yra visa eilė daugiamečių saulėgražų, kurios puikiai auga ir žiemoja mūsų sąlygomis. Dažnai jų žiedai yra mažesni nei vienmečių sesių, tačiau jos turi kitų puikių savybių.

Viena iš tokių yra Helianthus salicifolius. Augalas, auginamas ne kiek dėl žiedų, kiek dėl kero faktūros. Didesnę vasaros dalį ši saulėgrąža auga fontano formos krūmu, o siauri svyrantys lapai tikrai suteikia srūvančio vandens įspūdį. O tada, jei augalas auginamas negenint, į vasaros pabaigą jis visas išsiklaipo ir pražysta neįspūdingais geltonais žiedeliais :( Taigis...

Esmė yra genėjime. Dar nesu gerai atidirbus kada tiksliai reikia genėti, kad išlaikyti tą gražų kerą be žiedų, tačiau šiemet visai neblogų rezultatų sulaukiau tokiu būdu: maždaug vasaros viduryje, kai augalai užauga iki kokio 1,5m, reikia stipriai nugenėti, nurėžti kokį pusmetrį. Labai greitai išsprogsta šoniniai ūgliai, ir po kelių savaičių saulėgrąža vėl auga gražių kompaktišku fontanu. Kol kas nesiruošia žydėti, tai panašu, kad gal ir tinkamas toks genėjimo būdas. Esksperimentuosiu toliau...

Dar dėl atsparumo šalčiui... Kiek esu skaičiusi literatūros, visur rašo, kad ši saulėgrąža yra 6 zonos augalas, t.y. teoriškai nevisai patikima mūsų kraštuose. Nesu tuo įsitikinusi... auginu jau keletą metų tikrai, tačiau kol kas nuostolių neapturėjau, o praeita žiema buvo tikrai žiauroka. Šiemet prisodinau jų skirtingose vietose, skirtingo trąšumo dirvose - žiūrėsim...

Abu augalai neagresyvūs (kas labai nesvetima rūgtims), auga tvarkingai plėsdamiesi į šonus. Abu augalai mėgsta labai gerą, trąšią dirvą, riebų kompostą, vandenį ir panašias gėrybes. Tačiau pas mane auga skurdokoje žemėje (aišku, komposto gauna) - ir nieko, gyvena. Gal tik nepasiekia savo maksimalaus ūgio.

Gražiai tinka natūralistiniam apželdinimo stiliui, puikia dera prie stambių dekoratyvinių žolių (Miscanthus, Panicum, Andropogon, Spodiopogon) ir kitų panašaus dydžio daugiamečių žolinių augalų (kemerų Eupatorium, kraujalakių Sanguisorba, Vernonia ir pan.)

Viendienių valanda

2010-07-25T13:35:00.000+03:00

Pats vidurvasaris - viendienių žvaigždžių valanda... Keletas įdomesnių veislių.

'Fooled Me' - ryški, augi, nereikli veislė (ko dar galima iš augalo norėti?)

'Wisest of Wizzards' - labai gausiai žydinti, aukštoka veislė
'Beyond New Millenium' - įdomaus oranžiškai kreminio atspalvio žiedai plačiai banguotu pakraščiu'Magic Amethyst' - stambūs violetiniai žiedai (PS 'privaloma' veislė būsimiems viendienių selekcininkams :) puikus tėvinis augalas, išvedinėjant lapus metančias veisles (dormant'us)
'Lori Goldstein' - labai garbanota, gražaus sodraus atspalvio veislė

'Spacecoast Cranberry Breeze' - puikiai augant ir žydinti neaukšta veislė garbanotais žiedais

'Baracuda Bay' - keisto rudo violetinio atspalvio veislė, dantytais žiedų pakraščiais

O pabaigai - vienas iš populiariausių šluotelinių flioksų pasaulyje, 'Starfire'. Neįtikėtina spalva ir žiedų gausa; lapai irgi tamsūs. Nuotraukoje - tik vienas augalas. Trijų ar penkių augalų grupei apžiūrėti, matyt, reikėtų akinių nuo saulės :)))

Vidurvasaris

2010-07-13T15:49:00.001+03:00

Jaučiuosi beveik didvyre... per kelias be proto karštas dienas pasodinau nei daug, nei mažai - 3000 augaliukų :) Aišku, turėjau gerą pagalbininkę, bet per mažai visvien nepasirodė. O dabar 'zylioju' aplink juos kaip kokia perekšlė... tokiame karštyje vanduo, galima sakyti, net žemės nepasiekia... Na, bet gal dar viskas bus gerai :) kaip sakė kareivis Šveikas, dar nėra taip buvę, kad kažkaip nebūtų :))
Gėlynuose daug kas žydi ir bujoja, taigi keletas vaizdų.

Christofo česnakas (Allium christophii) švelniosios rasakilos (Alchemilla mollis) jūroje

Puokštė įvairių daugiamečių augalų
Snaputis (Geranium) 'Orion'
Kraujažolė (Achillea) 'Paprika'

Kraujažolė (Achillea) 'Terracotta' ir snaputis (Geranium) 'Brookside'

Kraujalakė (Sanguisorba) 'Arnhem'

Kraujažole (Achillea) 'Terracotta', šalavijas (Salvia) 'Blauhugel' ir snaputis (Geranium) 'Orion'

Na ką... einu dar kartą apžiūrėsiu savo augalėlius ... greičiau tie karščiai baigtus.

Keletas idėjų gėlynams

2010-06-20T15:33:00.001+03:00

Saldus, 'tortinis' duetas, tinkiantis tiek gėlynui, tiek vazai. Tikriausiai populiariausias pasaulio bijūnas Paeonia 'Sarah Bernhardt' ir katilėlis Campanula persicifolia 'Chettle Charm'. Žydi vienu metu, todėl puikiai papildo vienas kitą tiek gėlynuose, tiek puokštėje. Tiesa, gėlyne reikėtų sodinti kokius 3 katilėlio kerus, kad atvertų bijūną, kuris išauga į stambų ir prašmatnų augalą.

O čia žolinės sveikalapės raganės Clematis integrifolia hibridas 'Petit Faucon'. Maždaug metro aukščio žolinė raganė stambiais mėlynais žiedais, kurios nauji ūgliai dažnai irgi būna tamsiais lapais. Kaip ir visi sveikalapės raganės hibridai, ji pati nesivynioja aplink augalus, reikia jos ūglius nukrepti jums tinkama kryptimi. Nuostabiai atrodo, auginama ant obelisko geltonlapių krūmų fone arba kartu su geltonomis angliškomis rožėmis (pvz. 'Charlotte', 'Graham Thomas', 'Golden Celebration')

Dar kartą apie bijūnus...

2010-06-15T09:56:00.000+03:00

Dar naujienų iš bijūnų žydėjimo fronto... Sakau 'fronto', nes šiemet gamta išbandė šiuos prabangius augalus vandeniu, ugnimi ir varinėmis dūdomis :) buvo vėtrų, lietaus, krušos kaip pupos, dar daugiau vėtrų. Geriausiai išbandymus atlaikė mano mėgstamiausia žolinių bijūnų grupė (pagal žiedų formą) - japoniniai (dar vadinami imperiniais), na ir tuščiaviduriai... Japoniniai pasižymi ypatinga elegancija, kuria retai būdinga stambiažiedžiams broliams ... Taigis, žiūrim, ką turim...

Sword Dance

West ElktonBlaze Coral Charm spalvų metamorfozės

Do Tell
White Cap

Bowl of Beauty

Nežiniukas (atsirado pas mane kitu pavadinimu, bet tikrai neteisingu); tačiau labai geras augalas aplinkai puošti itin tvirtais stiebais ir labai ryškiais žiedais.
Na, ir kad nepasirodytų, kad niekas daugiau pas mane nežydi :) dar keletas vasaros pradžios žiedų.

Sinavadlapis vingiris (Thalictrum aquilegifolium)

Šluotsmilgė (Deschamspia cespitosa) 'Schottland'

Šluotsmilgė (Deschampsia cespitosa) 'Goldschleier'Rosa 'James Mason' (Galica)

Geranium x magnificum

Show must go on :) Po audros...

2010-06-04T13:49:00.000+03:00

Taip... vakar audra/vėtra/kruša pakrikštijo mus kaip reikiant... Žalos yra...

Bet ir parodyti yra ką, tuo labiau kad po truputį įsibėgėja bijūnų žydėjimas. Jie pas mane jau prieš mėnesį parodė pirmus žiedus.

Pirmiausias nužydėjo rūšinis Paeonia veitchii. Žiedas, galima sakyti, nėra net ką rodyti; bet jau kvapas - net nežinau, su kuo palyginti... Stiprus gvazdikėlių ir prieskonių mišinys. Reikia pasakyti, kad plotas aplink šį bijūną labai gerai išravėtas šiemet :) negalėjau atsiuostyti to kvapo.

Po to sekė Paeonia tennuifolia - įprastas krapinis bijūnas; sumedėję Rockii tipo bijūnai, irgi nereti Lietuvoje (balti, rožiniai ar šviesiai violetiniai su tamsia dėme žiedlapio pagrinde).

Vėliau prisijungia japoniniai sumedėję bijūnai. Nuotraukoje - Kaow.

Dabar pradeda sprogti hibridinių žolinių bijūnų žiedpumpuriai. Tai mano mėgstamiausia žolinių bijūnų grupė. Dažniausiai nepilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai (todėl mažiau nukenčia nuo vėjų bei lietaus), spalvos - nuo baltos iki tamsios juodai vyšninės. Šiai grupei priklauso ir šiuo metu itin išpopuliarėję koralo spalvos bijūnai...

Soft Salmon Saucer

Chocolate Soldier

Buckeye Belle

Taigi, audros nebaisios :) bijūnai dar ilgai džiugins savo žiedais. Nors bijūnai mylimi Lietuvoje, dažnai jie vertinami kaip trumpalaikis grožis, kuriam nužydėjus, nėra į ką pažiūrėt. Tačiau geriau įsižiūrėjus, galima pastebėti, kad daugelys jų pasižymi ganėtinai skirtinga lapija; o teisingai pasirinkus veisles, bijūnų žydėjimas gali tęstis arti dviejų mėnesių.

Pavasariniai žiedai (nors gal labiau lapai...)

2010-04-23T11:49:00.000+03:00

Orai bjauriai atšąlo... dirbt lauke neįmanoma :( bet užtai atsirado keletas laisvų minučių pasirodyt, kaip želia kai kurie augalai mano gėlynuose... Taigi - nedidelė fotosesija..

Vingiris 'Elin' ( Thalictrum, 1 nuotr. ) - man labai patinka jo violetiniai mėlyni pavasariniai lapai. Šitie maži lapeliai neužilgo mostelės į 2m augalą..

Lanksvūnė šermukšnialapė 'Sem' (Sorbaria sorbifolia 'Sem', 2 nuotr.). Naudingas vidutinio dydžio krūmas, pavasarį ypač dekoratyvus. Bet tikiuosi, jis nesiplės taip agresyviai kaip rūšinis augalas..

Plautė 'David Ward' (Pulmonaria, 3 nuotr.)- išskirtinė vesilė, jos nesumaišysi su kitomis plautėmis. Graži tiek savo rausvais žiedais, tiek dekoratyviais lapais plačiais baltais apvadais.

Rūtenis (Corydalis shanginii, 4 nuotr.). Mažai žinoma augalų gentis, apie kurią dviem eilutėmis nepapasakosi.. Šis gražuoliukas man ypač patinka, nes jo lapai švariai mėlynai pilki, ir jis labai lengvai auginamas... Bet apie rūtenius kitą kartą;)

Na ir bijūnas, į kurį ilgai varvinau seilę, ir ieškojau... 'Early Scout' (Paeonia, 5 nuotr.). Nedidukas, labai ankstyvas, išsisikiria karpytais lapais ir ryškiai raudonais žiedeliais (kuriuos artimiausiu metu tikiuosi pamatysi). Puikus augalas alpinariumams...

PENTINIAI IEŠKO NAMŲ :)

2010-04-07T12:52:00.000+03:00

Kaip ir kiekvieną pavasarį, pentiniai ilgai nemiega - jau leidžia stiprius ūglius. Dar 2-3 savaitės - ir bus per vėlu juos persodinėti, kadangi jauni ūgliai labai trapūs, ir lengvai lūžinėja.

Ta proga - pentinių išpardavimas :) Jei ką domina - rašykite larasa7(eta)gmail.com . Yra galimybė pasirinkti konkrečius augalus pagal spalvą, taigi kas susisieks, duosiu tolesnę nuorodą, kur galima pažiūrėti atskirų augalų nuotraukas. Veiksmas - Vilniuje (su galimybe perduoti į Kauną). Paštu nesu linkusi pentinių siųsti - jie labai trapūs šiuo metu, gerokai apsilaužytų siuntiniuose.

Augalų kiekis ribotas, ir greitai mažėja :) ...

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (5)

2010-03-25T10:55:00.000+02:00

Po daugelio metų stambiažiedžių raganių viešpatavimo pagaliau pelnyto pripažinimo sulaukė raganių veislės smulkesniais žiedais. Ypatingo dėmesio yra vertos veislės, išvestos iš mėlynžiedės raganės (Clematis viticella), kilusios iš Pietų Europos. Jos vienodai gerai auga tiek Viduržemio jūros pakrantės karštyje, tiek Šiaurės Europos vėsumoje. Šios veislės gerai prisitaiko augti vidutiniško derlingumo ar net skurdžioje žemėje, tačiau būtinai reikalinga saulėta vieta, todėl nevertėtų jų sodinti šešėlyje ar prie šiaurinės namo pusės. Šios veislės yra mažiau linkę į ligas, ypatingai raganių vytulį, grėsmingiausią stambiažiedžių raganių rykštę.

Viticella grupės raganes lengva auginti. Jie puikiai tinka tiek pradedantiems sodininkams; tiek svajojantiems apie gražius sodus, tačiau neturintiems laiko juos prižiūrėti; tiek viešųjų želdinių želdinimui. Šios grupės raganės sparčiai auga (vidutiniškai per sezoną jos užauga iki 3 m, o kai kurios veislės ir iki 5 m), o jų gausus ir ilgas žydėjimas kompensuoja santykinai nedidelį individualių žiedų dydį. Lapai yra mažesni nei stambiažiedžių gentainių, tačiau gerokai sveikesni ir dažnai išlieka žali ir dekoratyvūs iki pat stiprių šalčių.

Veislės, išvestos iš mėlynžiedės raganės, žydi nuo birželio iki pat rudens ant pirmamečių ūglių, todėl šios grupės raganių genėjimas itin paprastas – visi pernykščiai ūgliai anksti pavasarį nukerpami iki 20-40 cm aukščio. Netgi ūgliams nušąlus ar nukirpus juos iki pat žemės, nauji ūgliai sėkmingai atžels, ir vėl džiugins jus gausiais žiedais.

‚Purpurea Plena Elegans‘

Viena iš įdomiausių veislių, priskiriamų Viticella grupei yra ‚Purpurea Plena Elegans‘. Ši veislė pasižymi visomis teigiamomis grupės savybėmis (atsparumas ligoms, šalčiui), be to, žydi pilnaviduriais purpuriniais žiedais. Tiesa, jie nėra itin dideli – iki 4-5cm – tačiau žydi ypatingai gausiai ir ilgai. Užauga iki 3-4 metrų, todėl sodindami pasirūpinkite stipria atrama, kuri sugebėtų išlaikyti augalo svorį.

‘Mme Julia Correvon‘

Kita vertinga šios grupės veislė yra ‘Mme Julia Correvon‘ – ši raganė papuoš jūsų sodą, kur ją bepasodinsite. Jos varpelio formos žiedai nors ir palyginti nedideli (6-8cm), tačiau išsiskiria sodria purpurine spalva, ir žydi beveik visą vasarą iki pat ankstyvo rudens.

Įdomi šios veislės istorija: ji buvo išvesta Prancūzijoje 1900 metais, tačiau, išpopuliarėjus stambiažiedėms raganėms, buvo kuriam laikui prarasta. Tačiau įdomios bei spalvingos asmenybės, anglų sodininko Christopher Lloyd, buvo išgelbėta, ir apie 1950-uosius vėl grąžinta. Šiuo metu tai viena iš populiariausių pasaulio raganių.

Sodinant Viticella grupės raganes, turėkite omenyje, kad joms reikia daug vietos – jos nesunkiai pasiekia 3-4 m aukštį, ir gali išsiplėsti iki pusantro metro. Tinka auginti ant pergolų, arkų, tvorų. Netinka auginti, leidžiant per vidutinio aukščio krūmus ar rožes – šios raganės per didelės ir per sunkios. Įdomiai atrodo, auginamos be atramos, t.y. leidžiant driektis žeme. Puikiai tinka auginti vietose, kur dirva skurdi, tačiau būtinai reikėtų, kad augalas gautų užtektinai saulės.

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (4)

2010-03-11T11:07:00.000+02:00

‘Comtesse de Bouchaud’

Jeigu ieškote rožinės raganės, galime jus nudžiuginti – jums nereikės ilgai kankintis ir sukti galvą, ką išsirinkti… kadangi iš populiarių didžiažiedžių raganių tik dvi veislės yra visiškai rožiniais žiedlapiais – ‘Comtesse de Bouchaud’ ir ‘Hagley Hybrid’.

‘Comtesse de Bouchaud’ išvesta prieš gerą šimtmetį žinomo selekcininko F.Morel, ir per šį laikotarpį jos populiarumas nei kiek nesumažėjo. Kasmet parduodami tūkstančiai šios veislės egzempliorių. Tai ideali raganė pradedantiems augintojams – nereikli, atspari šalčiui ir ligoms. Kadangi paprastai užauga tik apie 2 metrus aukščio, puikiai tinka nedideliems sodams, auginti leidžiant per nedidelius spygliuočius ar krūmus, auginimui vazonuose. Lengvai auginama trąšioje, pastoviai drėgnoje (bet neužmirkusioje) žemėje. Nors didžioji dauguma raganių mėgsta saulėkaitą, ši veislė tinka auginti pusiau užpavėsintoje vietoje, kas apsaugo rožinius žiedus nuo išblukimo.

Šios veislė žiedai turi 6 žiedlapius nelygiu, gruoblėtu paviršiumi ir gelsvus kuokelius. Žiedlapių galiukai paprastai užsilenkia žemyn, suteikdami žiedui apvalią išvaizdą – todėl šią veislę itin lengva atpažinti. Kaip ir daugelio raganių, žiedai išsidėstę trejetais, daugiausia viršutinėje augalo dalyje. Pradeda žydėti birželio pabaigoje, ir žydi ganėtinai ilgai.

Ši raganė žydi ant pirmamečių ūglių, taigi jos genėjimas itin paprastas – po žiemos nukirpkite vius raganės stiebus iki 1 - 2 porų pumpurų nuo žemės.

Istorija jau seniai pamiršo, kas gi iš tikro buvo ta grafienė de Bouchaud (comtesse pr.grafienė), tačiau ji tikrai būtų patenkinta, kad ir po gero šimtmečio jos vardą garsina toks pelnytai populiarus augalas.

‘General Sikorski’

Dar viena vertinga veislė, išvesta 1965 metais lenkų vienuolio Stephan Franczak, ir pavadinta lenkų tautos didvyrio vardu. Patekusi į Vakarus, veislė itin greitai išpopuliarėjo.

Vidutinio augumo raganė, išauganti iki 2-3 metrų. Žydi labai stambiais violetiškai melsvais žiedais, pasipuošusiais gelsvų kuokelių puokštėmis. Žydi taip gausiai, kad kurį laiką per žiedus net nesimato augalo lapų.

Kadangi pirmieji žiedai pasirodo ant pernykščių ūglių, svarbu išsaugoti ilgesnius pernykščius stiebus (bent apie pusę metro). Vėliau žydi ant pirmamečių ūglių.

Labai tinka auginti pusiau šešėlyje ar netgi šiaurinėje pastatų pusėje, kur ilgiau išlieka ryški mėlyna žiedų spalva. Nužydėjęs augalas pasipuošia dekoratyviais pūkuotais vaisiais.

Kadangi veislė yra ne itin aukšta, tinka auginti nedideliuose soduose ar stambiuose vazonuose. Nors literatūroje rašoma, kad tinka leisti augti per krūmus, prieš sodinant reikėtų gerai apgalvoti, ar augalas-šeimininkas išlaikys šią raganę – ši veislė augina storus stiebus ir daug stambių lapų, taigi silpnesnį augalą ji paprasčiausiai užgoštų arba netgi nulaužytų šakas.

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (3)

2010-02-22T09:16:00.001+02:00

Dažnam sodininkui pažįstamas jausmas – susižavėjimas bei baltas pavydas - vartant užsienietiškus žurnalus ar vaikščiojant Vakarų Europos soduose, grožintis nuo rožių bei kitokių žydinčių vijoklių lūžtančiomis pergalėmis bei arkomis. Tačiau, kaip bebūtų gaila, romantiškų lietuvių sodininkų pasirinkimas nėra itin didelis. Dauguma vijoklinių rožių būtų sudėtinga užauginti mūsų klimato sąlygomis iki tokio dydžio, visterijos, lastūnės irgi reikalauja ypatingų sąlygų bei priežiūros.... Tačiau ir čia mums gali padėti raganės, jei tik tinkamai parinksime ir suderinsime veisles. Pagrindinis kriterijus, derinant kelias raganes – jų vienodas genėjimas. Labai sudėtinga bus gražiai auginti dvi raganes, jei vieną iš jų reikia genėti iki pat žemės, o kitai palikti pernykščius stiebus.

Romantiškiems sodininkams siūlome elegantišką, ir kartu dramatišką, derinį. Abi raganės labai atsparios šalčiui, abi pavasarį genimos stipriai ( t.y. paliekant gerą sprindį pernykščių stiebų), kas gerokai palengvina jų priežiūrą.

Nedidelis patarimas – pavasarį nauji ūgliai auga ganėtinai sparčiai, todėl nepatingėkite kas kelias dienas apžiūrėti augalus, ir nukreipti jų ūglius jums reikiama kryptimi. Raganės visuomet mieliau kabinsis į kaimyninių augalų stiebus, nei į dirbtines atramas, taigi palikus raganes saviveiklai, jos gali susipinti į neišpainiojamą kamuolį.

Šias abi veisles būtų geriausia sodinti ten, kur bent dalį dienos (geriausiai po pietų) jos būtų apsaugotos nuo saulės kaitros, kad ne taip greitai išbluktų žiedai.

'Błękitny Anioł'

Viena iš puikiausių lenkiškų veislių, išvesta vienuolio brolio Stefano Franczako 1990 metais. Pavieniai žiedai nėra itin dideli (apie 8cm), tačiau jų būna tiek gausu, kad augalo lapų beveik nesimato. Žiedai labia švelniai violetiškai žydri, su laiku išblunka. Žiedlapiai nelygios faktūros, banguotais krašteliais. Užauga iki 3m aukščio. Ši veislė itin atspari šalčiui bei ligoms, nes išvesta iš mėlynžiedės raganės (Clematis viticella), kuri niekuomet neserga raganių vytuliu.

‘Romantika’

Estiška veislė, išvesta žymaus estų augintojo Uni Kivistik 1983 metais, ir iki šiol laikoma viena iš geriausių jo veislių. Žiedai apie 10 cm, tamsiai violetiniai, beveik juodi, aksominės faktūros. Norint išlaikyti tamsią žiedų spalvą, šią veislę geriausiai būtų auginti šiek tiek užpavėsintą (pas mane ji sėkmingai auga šiaurinėje namo pusėje). Ši veislė užauga iki 2,5 metrų aukščio. Taip pat tiktų auginti šalia krūmų ar nedidelių medžių geltona lapija.

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (2)

2010-02-19T10:17:00.001+02:00

Raganių pasaulyje yra nemažai nelabai žinomų ‚perliukų‘, kurie tikrai nusipelno didesnio sodininkų pripažinimo.

Mažai kas pažįsta ir augina smulkiažiedes raganes – didžiažiedę raganę (Clematis macropetala) ir alpinę raganę (Clematis alpina) ar jų kultivarus (visi priskiriami vijutrių (Atragene) grupei). O jos tikrai turi ką pasiūlyti – nepaprastai atsparios šalčiui (visiškai negenimos, nebent norint atjauninti augalą); atsparios ligoms; nereikalauja ypatingos sodinimo vietos (lygiai gerai auga tiek saulėkaitoje, tiek pusiau šešėlyje). Ir žydi tokiu laiku, kai jų stambiažiedės giminaitės dar tik augina naujus stiebus (apie gegužės vidurį).

'Maidwell Hall'

Viena iš puikiausių didžiažiedės raganės veislių yra ‚Maidwell Hall‘ (G.R.Jackman, 1956). Gegužės viduryje augalas apsipila stambiais, violetiškai žydrais, pusiau pilnaviduriais varpeliais. Vasaros bėgyje kartas nuo karto pasirodo ir daugiau pavienių žiedų. Svarbu – šios raganės žydi ant antramečių stiebų, taigi susilaikykite nuo pernelyg uolaus augalo genėjimo. Vėliau pasirodo dekoratyvios pūkuotos, lyg šilkinės sėklų dėžutės, kuriuos puošia augalą iki pat žiemos.

Ši veislė užauga iki 2-2,5 metro. Ypatingai tinkama auginti, leidžiant jai raizgytis per nedidelių medžių ar krūmų šakas. Tik reikia tinkamai parinkti ‚atramą‘ – reiktų, kad krūmas nebūtų per daug tankia lapija, kad gerai matytųsi žiedai; tačiau iš kitos pusės, būtų gerai, kad želianti nauja lapija paslėptų nužydėjusias raganės šakas vasarą. Tinka augios parko rožės, geriausia šalčiui atsparios – kad neatsitiktų taip, kad atėjus raganės žydėjimui, rožė dar tik atžėlinėja po šaltos žiemos. Taip pat galima eksperimentuoti su šia veisle, auginant ją per akmenines atramines sieneles, didesnius alpinariumus.

Jeigu nerandate įsigyti šios veislės, galima bandyti panašias, gal šiek tiek smulkesniais žiedai, didžiažiedės raganės veislę ‚Blue Bird‘ arba alpinę raganę ‚Frances Rives‘.

Clematis x durandii

Dar viena mažai sodininkams pažįstama raganė yra senas, istorinis hibridas, išvestas Durand Fréres 1870 metais, ir iki šiol išlikęs vertingu augalu – Durando raganė (Clematis x durandii). Teigiama, kad tai sveikalapės (C.integrifolia) ir puošniosios (C.jackmanii) raganės hibridas. Kaip ir sveikalapė raganė, ji auga kaip žolinis augalas ir nesivynioja apie atramas. Tačiau paremti šį augalą vis vien reikėtų, nes kitaip jis paprasčiausiai išsidraikys po visą lysvę, ieškodamas atramos.

Labai atsparus šalčiui ir ligoms augalas, kuris kiekvieną pavasarį atželia iš naujo nuo pat žemės (šiltą žiemą ar labai apsaugotoje vietoje gali peržiemoti šiek tiek antžeminės dalies). Žiedai palyginti stambūs, 7-14 cm, 4-6 žiedlapiais, ryškiu gelsvu viduriuku. Užauga iki 2 metrų aukščio. Tačiau unikaliausia yra šio hibrido spalva – švari indigo mėlyna (grynai mėlyna žiedų spalva yra labai reta raganių pasaulyje, mėlyni žiedai dažniausiai turi didesnę ar mažesnę dalį violetinio atspalvio). Todėl ypač dekoratyviai atrodo, auginama per geltonlapius krūmus ar nedidelius medžius, pavyzdžiui pūslenį (Physocarpus) ‚Luteus‘ ar juodauogį šeivamedį (Sambucus) ‚Sutherland Gold‘.

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (1)

2010-02-18T09:07:00.001+02:00

Daugelis sodininkų pažįsta raganes kaip vijoklinius augalus, vasaros viduryje apsipilančius stambiais žiedais. Kai kam sekasi jas auginti, tačiau kiti jų privengia – jos dažnai suserga vos pasodintos, o ir neretai numiršta be jokios akivaizdžios priežasties. Po vieno ar kelių nepasisekusių bandymų dažnai numojama ranka, ir į raganės vietą sodinamas kitas augalas.

Šiuo tikslu ir sudariau šį sąrašą – kad pagelbėti sodininkams, turintiems mažai ar jokios patirties su raganėmis, pasirinkti raganių veisles, kurios yra ne tik gražios, bet ir labai patikimos, lengvai auginamos, nereikalaujančios ypatingos priežiūros ir atsparios ligoms, ypatinga raganių vytuliui. Visos minimos veislės yra pripažįstamos geriausiomis Tarptautinės Raganių Draugijos (International Clematis Society), ir visos jos puikiai auga Lietuvos sąlygomis. Lietuvos prekyvietėse šias veisles nelengva rasti (paprasčiausiai pas mus nėra specializuoto augintojo), tačiau kaimyninėje Lenkijoje daugelį galima nusipirkti be problemų.

‚Arabella‘
‚Aljonushka‘

‚Maidwell Hall‘
Clematis x durandii

,General Sikorski‘
,Romantika‘

,Comtesse de Bouchaud‘
‚Błękitny Anioł‘ (‚Blue Angel')

,Mme Julia Correvon‘
,Purpurea Plena Elegans‘

'Arabella'

Lietuvoje mažai populiarios žolinės raganės, priklausančios Integrifolia grupei – ir visai nepelnytai. Jos atsparios šalčiui, tačiau kiekvieną pavasarį genimos iki pat žemės, t.y. nereikia sukti galvos dėl dangstymo žiemai. Jos neserga. Jos auga bet kur – saulėje, šešėlyje, skurdžiose dirvose. Vieną dalyką reikia turėti galvoje – kadangi jos išvestos iš C.integrifolia, jos pačios nesivynioja aplink atramas (panašiai kaip ir vijoklinės rožės). Iš pradžių jos auga tiesiai, tačiau su laiku augalas nebeišlaiko užaugintų stiebų bei lapijos svorio, ir tuomet jau sodininko valia, kaip raganė toliau augs. Jei parūpinsite tvirtą atramą, ir parišite linkstančias šakas – ji augs tiesiai. Jei leisite augalui pačiam driektis, jo šakos išsidraikys per šalia augančių augalų lajas – vaizdas visiškai kitoks, tačiau ne mažiau įspūdingas (tačiau neužmirškite, kad 1,5m siekiančios ir gausiai žydinčios šakos gali užgožti silpnesnius ‚kaimynus‘). Arba auginkite tokią raganę ant šlaito, terasos net alpinio kalnelio, kur žydintis augalas išsidrieks spalvingu kilimu.

Raganė ‚Arabella‘ buvo išvesta 1994m. britų augintojo Barry Fretwell. Ir nuo to laiko is nesitraukia iš visų laikų populiariausių raganių penketuko. Ir tai visiškai pelnyta – šis veislė laikoma ir ilgiausiai žydinčia ragane. Pirmi melsvai violetiniai žiedai prasiskleidžia birželį – jų nepalyginsi su stambiažiedžių raganių aksomine prabanga, jų dydis tesiekia 8 cm. Tačiau jų vis daugėja – nauji žiedai violetiniai, senesni išblunka iki skaistaus mėlynumo, visi pasipuošę gelsvu kuokeliu šepetėliu. Ir taip iki pat rudens. Stiebai užauga iki 1,5m per sezoną. Žydi ant pirmamečių ūglių, todėl genima iki pat žemės kiekvieną pavasarį (nors paprastai žiemos šalčiai jau būna pasirūpinę genėjimu). Šios raganės nesumaišysi su jokia kita. Atrodo įspūdingai, pasodinta šalia krūmų ryškia lapija (pūkenis ‚Royal Purple‘ arba pūslenis ‚Luteus‘ ar ‚Dart‘s Gold‘). Tinka auginti šalia augių erškėtrožių ar šalčiui atsparių rožių.

Šią raganę galima auginti ir kartu su kitomis raganėmis, pavyzdžiui C.x durandii, arba C.‘Bliekytny Aniol‘ (svarbu, kad būtų genimos vienodai). Kadangi ši veislė pati nesiveja aplink atramas, iš pradžių padėkite naujiems stiebams rasti kelią per kaimyninius augalus.

'Aljonushka'

Kita puiki veislė, priklausanti Integrifolia grupei yra sena veislė ‚Aljonushka‘, išvesta Kryme A. Volosenko-Valionis bei M.A. Beskaravajnajos. Dar vienas kuklus, bet vertingas ‚perliukas‘ – augalas be jokių ypatingų poreikių ar kaprizų.
Vakaruose ši veislė pasirodė tik griuvus ‚geležinei uždangai‘, tačiau išpopuliarėjo akimirksniu – o kuris gi sodininkas nesvajoja apie augalą, kurį galima pasodinti ir pamiršti? Be abejo, jei nepamiršite jo kartais patręšti bei palieti, jis tikrai atsilygins jums dar didesne žiedų gausa.

Žiedai nedideli, apie 8cm skersmens, rožiniai, varpelio formos, tačiau žydi labia gausiai. Krūmas išauga iki 1,8m aukščio, kiekvieną pavasarį genimas iki pat žemės. Ši raganė tai pat pati nesivynioja apie atramas. Puikiai tinka sodinti šalia augesnių rožių ar krūmų spalvinga lapija

Dar kartą apie dekoratyvines žoles

2010-02-09T13:24:00.000+02:00

... ir toli gražu, ne paskutinį kartą: dekoratyvinės žolės - vienas iš mano mėgstamiausių 'arkliukų'. Ir man skauda širdį, kad jos tiek mažai populiarios Lietuvoje. O juk tai idealus augalas viešoms erdvėms, parkams, sodyboms, kur reikalingi mažai priežiūros reikalaujantys augalai. O žolės būtent tokios ir yra - vienintelis darbas prie jų yra pavasarį nukirpti senus stiebus (ir tai yra labiau reikalinga sodininkui nei augalui; augalas ir taip atžels, tik gal mažiau estetiškai atrodys kurį laiką)

Vienas iš argumentų, kuriais apsiginkluoja dekoratyvinių žolių 'nemylėtojai' yra tai, kad jos visos vienodos, tiek forma, tiek spalva. Užtai ir nusprendžiau įdėti šą nuotrauką (autorius D.Gusas). Štai tokio vaizdelio galima tikėtis vasaros pabaigoje, ir, mano manymu, spalvų čia tikrai netrūksta. Jos subtilios, gamtinių tonų... ir jokia nuotrauka neperteiks vėjo ir šviesos žaismo, kas žolių želdynams suteikia papildomų privalumų.

Taigi, tiems kas domisi detalėmis. Iš kairės - Miscanthus 'Kleine Silberspinne', Miscanthus 'Purpurascens'. Užpakaliniame plane - Miscanthus 'Prof.Richard Hansen' ir Miscanthus 'Rotfuchs'. Priekyje - nedidukas Miscanthus 'Adagio', Miscanthus 'Morning Light' (siaurais lapeliais) ir Miscanthus 'Variegatus' (plačiais baltai dryžuotais lapais). Toliau - Molinia arundinacea 'Cordoba', už kurios pasislėpusi Aster lateriflorus 'Lady in Black'. Na ir pusė lendrūno Calamagrostis acutiflora 'Overdam'.

Paprasta, bet efektyvi kompozicija. Jei jums trūksta spalvų, be abejo, galima nesunkiai 'įpinti' daugiamečių augalų, žydinčių vasaros pabaigoje. O gal kaip tik toje vietoje norėtumėte auginti augalus, kurių žydėjimo pikas vasaros pradžioje, pvz. rytinės aguonos, barzdotieji vilkdalgiai. Jiems nužydėjus (o aguonoms ir nunykus vasarai), atželiančios žolės puikiai paslėptų atsiradusisu tuščius plotus ar negražius lapus.

Iš jurginų gyvenimo...

2010-02-03T15:21:00.000+02:00

Pirmiausia - bloga naujiena :( Kažkur pamečiau USB 'flash'ą' su daugybe daugiamečių nuotraukų, taigi kurį laiką nebus rašinėlių apie daugiamečius. Bet tik kurį laiką - naujas sezonas pasirūpins, kad atsirastų daug ir dar gražesnių nuotraukų. Taigi labai ir neliūdžiu, galėjo būti ir blogiau... pavyzdžiui, galėjau pamesti USB su darbo informacija, tai kokius metus būčiau ją atstatinėjusi... Taigi, 'let us be grateful for small mercies' :)

O tuo tarpu nusprendžiau parašinėti apie kai kurias įdomias kolekcijas, kurias esu aplankiusi Lietuvoje. Visos jos turi vieną bendrą bruožą - neįtikėtinus užmojus, kaip privačioms kolekcijoms.

Apie šią jurginų kolekciją jau esu rašiusi anksčiau čia. Taigi labai daug netuščiažodžiausiu ir nesikartosiu. Kolekcija per tą laiką tik išaugo... o mano simpatijų objektas pasikeitė :) Aišku, 'Black Jack' vis dar toks pat gražus, ir tyliai žiemoja garaže. O mano naujas troškimų objektas šį kartą yra JI. Taip, tokia jau aš, nepastovi, bet argi ji ne gražutė? (2 pav.) Iš tikrųjų, iš visų jurginų formų, adatiniai ir chrizanteminiai man yra patys pačiausi...

O toliau dar keletas bendrų nuotraukų. Vėlyvą vasarą ten tikrai labai smagu pabūti.

Kadangi pavasaris artėja - nors laaaabai jau lėtai - mažas paukštelis pačiulbėjo, kad p.Janina pradeda pardavinėti jurginus (tie, ką sudomino ši informacija, kontaktus gali rasti po aukščiau minėtu straipsniu)

O jei gerai įsižiūrėsite į paskutinę nuotrauką, suprasite, kad čia yra kompostinė :) Galima tik įsivaizduoti, kaip puikiai atrodo gėlynai, jei jau šiukšlynas toks, ar ne?

Nauji metai, nauji planai...

2010-01-29T15:53:00.000+02:00

Su nostalgija ir naujais lūkesčiais žiūrinėju praeitų metų augalų nuotraukas. Su nostalgija... žiūrint į tą baltą sniegą už lango, net nesitiki, kad buvo taip gražu ir spalvinga; su lūkesčiais... todėl kad jau planuoju, kaip šiemet bandysiu atkurti kai kurias įdomias augalų kompozicijas...

Nesibaigiantis įkvėpimas man yra RHS Wisley sodas Anglijoje. Jei tik įmanoma, stengiuosi ten apsilankyti antroje vasaros pusėje, nes tuomet visame gražume atsiskleidžia natūralistinio stiliaus Piet Oudolf gėlynai bei dekoratyvinių žolių kompozicijas.

Persicaria amplexicaulis 'Firetail' ir Eupatorium maculatum 'Atropurpureum'

Miscanthus 'Ferne Osten' ir Eupatorium 'Purple Bush'

Pirmame plane - Achnatherum calamagrostis ir Miscanthus 'Variegatus'

Linksmų švenčių ...

2009-12-30T13:48:00.000+02:00

Su praėjusiom ir ateinančiom šventėm visus :)

Tikiuosi, kad ateinančiais metais daugiau jus varginsiu savo rašinėliais, o tai šiemet, spėju, pernelyg nepavargote, skaitinėdami mano opusus .... nes jie pakankamai nedažni buvo... Čia kaip ir mano New Year resolution :)

Nuotraukoje - mūsų imbierinis kalėdinis namelis (tiesa, pernykščias, šiųmetinis šiek tiek nefotogeniškas mano skoniui, tai nusprendžiau jo neįamžinti). Jei kam rūpi detalės - kaip ir kas - jos yra čia. Tikrai žinau, kad keletas sėkmingų bandymų sukurti panašius dalykus įvyko - kuo ir džiaugiuosi :)

Man metų pabaigos šventės patinka - tačiau, spėju, dėl kitokių priežasčių negu daugumai. Man tai reiškia seno auginimo sezono pabaigą ir naujo pradžią. Metų pabaigoje mano fantazija miega po sniegu kartu su augalais :) aš nieko negalvoju apie sekančių metų planus ir projektus - augalus, kuriuos reiktų įsigyti; sėklas, kurias reiktų užsisakyti, ir t.t. Nevartau knygų apie augalus - jos dulka šalia lovos, užleisdamos vietą istorinei lektūrai (kaip mano viena draugė pasakė kartą, 'nu kiek tu apie tas karalienes gali skaityti' :)))

Tačiau sausį viskas keičiasi.... Reikia pradėt mąstyti, kokių čia sėklų užsisakyti... gal kokią knygą apie augalus.... Turiu ir įdomų projektą šiems metams suplanuotą kartu su keletu bendraminčių :) tačiau apie jį kol kas paslaptis... Pasakysi tik tiek, kad tai susiję su augalais (kuo gi daugiau?). Kas žino, kaip viskas klostytis - geriems projektams, netgi jei jie edukacinio pobūdžio, reikia ne tik gerų idėjų, bet ir pinigų, o niekam nepaslaptis kokioje ekonominėje situacijoje gyvename.

Tačiau laikausi nuomonės, kad 'where is a will, there is a way' (tskant, jei bus noras, bus ir būdas). Taigi anksčiau ar vėliau projektas pavyks, gal tik lėčiau nei norėtųsi... Juk ne per dieną Roma statėsi (jaučiasi, kad viena iš skaitytų knygų buvo apie Romos imperiją, ar ne? :)))

Taigi šia gaida ir baigiu šiam kartui... Šiltų visiems švenčių...

Šalnos...

2009-10-20T09:18:00.000+03:00

Oj, nemėgstu aš to rudens :(
Tačiau, ką besakytum, sunku nesižavėti šalnų sukurtu grožiu...

Rosa 'Robusta'

Pūkenis (Cotinus coggygria) 'Royal Purple' ir Miscanthus 'Graziella'

Mano numeris 1 sumedėjęs augalas - juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra) 'Black Lace'

Ir jau apkalbėtas anksčiau - lendrūnas (Calamagrostis brachytricha)

Lendrūnai (Calamagrostis)

2009-10-15T09:45:00.001+03:00

Labiausiai paplitusi aukštų dekoratyvinių žolių gentis Lietuvoje - ir geriausai visiems pažįstama - yra miskantai (Miscanthus). Yra daug jų formų - aukštų ir žemų; žydinčių ir nežydinčių - tačiau tai toli gražu ne vienintelė stambi dekoratyvinė žolė, galinti augti lietuviško klimato sąlygomis.

Mažai dar Lietuvoje žinoma ir naudojama dekoratyvinių žolių gentis yra lendrūnai (Calamagrostis). Yra keletas rūšių ir veislių, tinkamų auginti želdiniuose, tačiau užsienio soduose itin paplitę yra dvi Calamagrostis x acutiflora veislės: žalialapė 'Karl Foerster' (1 pav., su Eryngium giganteum), kartais sutinkama 'Strictum' pavadinimu, ir margalapė 'Overdam' (2 pav.). 'Karl Foerster' užauga iki 1,80m, 'Overdam' - šiek tiek mažesnė.

Jos pasižymi daugeliu naudingų savybių - auga tvarkingu kupstu, nesisėja, anksti pavasarį atželia ir žydi jau vasaros pradžioje (nedažna savybė tarp aukštaūgių dekoratyvinių žolių), tačiau išlieka dekoratyvi iki pat žiemos speigų ir pūgų. Joms nebaisūs nei lietūs, nei vėtros - kaip suželia pavasarį, taip stiebai ir išlieka tiesūs.

Puikiai tinka želdynuose, kur reikalingas vertikalus akcentas; galima sodinti kaip gyvas, greitai augančias pertvaras tarp gėlynų - net žiemą jos atrodytų gerai. Pavasarį nukirpus sudžiuvusius stiebus, šie lendrūnai labai sparčiai atželia. Gerai dauginasi vegetatyviškai.

Yra ir dar viena nesena margalapė Calamagrostis x acutiflora veislė 'Avalanche', tik lapų margumas yra atvirkštinis nei 'Overdam': 'Overdam' balti lapo krašteliai, o 'Avalanche' - lapų centrinė dalis.

Margalapiai lendrūnai ryškiausiai atrodo pavasarį bei vasaros pradžioje. Tuomet jų lapija būna ypatingai ryški, o ypatingai gražiai šie lendrūnai atrodo, derinami kartu su ryškiaspalvėmis tulpėmis. Vėliau, pražydus augalui, lapų ryškumas šiek tiek nublanksta, ir margalapės formos supanašėja su žalialape 'Karl Foerster'.

Palyginti neseniai Europos soduose išpopuliarėjo kita lendrūnų rūšis, kilusi iš Korėjos - Calamagrostis brachytricha (3,4 pav.). Pamačius jos puošnumą, darosi nuostabu, kaip jos niekas nepastebėjo šitiek metų. Kitaip nei labiau įprasti Calamagrostis x acutiflora, ši rūšis pražysta rugpjūtį. Ir su kiekviena diena darosi vis gražesnė - tiesą sakant, puošnesniai ir puresniais žiedynais pas mane žydi tik Pennisetum villosum 'Cream Falls', kuris, deja , yra vienmetis (kalbant apie pūkuotas dekoratyvines žoles, reiktų padejuoti, kad lietuviai gėlininkai yra tikrai nuskriausti - panašiomis, bet smulkesnėmis, uodegėlemis žydi Pennisteum alopecuroides, tačiau jis nėra labai patikimas daugiametis mūsų sąlygomis).

Taigi, tuo daugiau priežasčių artimiau susipažinti su šiuo Korėjos lendrūnu. Jis auga gražiu kupstu iki 1 metro aukščio, nesisėja (kol kas net negaliu pasakyti, ar subrandina gyvybingas sėklas pas mus , Lietuvoje - aš saviškes susirinkau Frankfurto Palmengarten, kuo labai džiaugiuosi). Galima tikėtis, kad šalčiui atsparus - nedengtas puikiai peržiemojo keletą žiemų. Kiek skaičiau, gali augti ir pusiau šešėlyje - tik tuomet gal mažiau žydėtų, ir kero forma būtų labiau gulsti.

Text and photos ©Rasa Laurinavičienė

My Sweet Rose

2009-10-02T09:51:00.000+03:00

This is completely off-topic... but I thought I'd like to share this with you ...

This is my all-time favourite painting (by my all-time favourite artist, John William Waterhouse). Absolutely outstanding and touching... And, of course, there are flowers in it :)

Although I love most of the Pre-Raphaelites, J.W.Waterhouse's works are perhaps the best of the lot - a 'combination of mythology, poetry and mystique femme fatale'

Pirmai šalnai pažymėti...

2009-09-30T14:40:00.000+03:00

Visą vasarą dekoratyvinės žolės tyliai auga, net nebandydamos varžytis su savo kaimynais, žydinčiais augalais. Tačiau, atėjus pirmoms šalnoms, nublanksta ir išsibarsto spalvingi, tačiau gležni žiedlapiai. Ir tada naujoje šviesoje nušvinta įvairiausių formų žolynų žiedynai, kurie puoš sodą ir žavės mus iki pat kol sniegas juos prislėgs...

1 pav. Pennisetum alopecuroides var. viridescens; 2 pav. Stipa tennuissima ir Verbena bonariensis; 3 pav. Pennisetum villosum Cream Falls; 4 pav. Calamagrostis brachytricha

Remember me?

2009-09-30T11:28:00.000+03:00

Or maybe I should begin with: Mea culpa, mea maxima culpa... (blush). Well, I've been gone... gardening :) what else.

You know how it is - there are so many things to do in the garden, so many other people's gardens to visit, places to see... and before you know, it's THAT time of the year again. My heart quakes at the thought...

But during the summer I have amassed quite a collection of plant pictures and stories of some interesting and worthwhile plant collections, so stay tuned, I will be back very soon to share them with you :)

Here is an English rose 'Charlotte' with an unnamed purple (or maybe magenta???) aster. You see, I am a bit of a stickler when it comes to the plant names - I like to know what exactly I am growing. But sometimes I do make an exception... and this particular aster is one of these. It is a very good, fairly healthy, compact aster, which injects some terrific colour into the flower borders. And it associates equally well with roses, and with ornamental grasses... so this one is definitely a keeper...

There is also an unnamed rudbeckia (for a long time I thought it is a 'Goldsturm', but now I know that it's not, since I have acquired the real McCoy in a meantime)... And, of course, my number 1 plant among shrubs - Sambucus 'Black Lace', of which I can't have enough....

Darling buds of May

2009-05-29T14:47:00.000+03:00

Alas, this blog seems to have gone well and truly summer dormant. It is a shame, really, but there is only so much time in the day to do the writing up... But I do promise to manage at least one post during the busy summer month, cross my heart and hope to die :)))

In my humble opinion, May is the loveliest and busiest month in a year for the gardener. There are seeds to sow; seedlings to transplant; plants to move and divide; vegetables to sow and plant (I am seriously lagging behind on this one); lawn to reclaim (each year it shrinks a little, although not as fast as I'd like). And everything looks at its prime - so fresh and lush, no ugly fungal diseases marring plants yet, no pests (although a number of red lily beatles has been sighted already doing you-know-what on the lilies, so some spraying will be in order some time soon to kill off those nasty larvae, which strip a plant of its leaves in a matter of seconds).

And then there is a marathon of unashamed plant shopping.

Talking of which, a week ago I went to my favourite plant fair, which is some 1500 km away. Seriously... It's in Ghent, Belgium (of course, I flew there, what did you think?). And I love it, don't know why.

The plant choice is superb, plants are reasonably priced. Ghent is a very beautiful town by itself, and people are friendly and lovely. And the fair is at the time when everything is dripping with wisteria blooms - magnificent.

And yes, I brought the plants back packed in suitcase. The bounty is not bad at all - some 50 plants, including some gems: Baptisia 'Purple Smoke', Thalictrum 'Black Stockings' and 'Splendide', Veronicastrum 'Erica', to name but a few. I know it may sound silly, going to such excesses, but, oh well, things we do for love.... And it's the best holiday ever for a gardener.

So, anyway, at the moment I am busy with planting them. And plenty of other plants and seedlings, that I've raised, bought, got on exchange from fellow gardeners. But in a meanwhile there plenty of other garden pretties to show. And it is very heard to choose which are the worthiest of the lot :)

The Paeonia rockii are in flower: I have them in white, pink and fuchsia, but the reigning queen (or is it a king?) is 'Yeguangbei'. It is one of the few P.rockii cultivars, considered to be black. Well, it is not really black, but a nice rich purple. And very fragrant. I am looking forward to when in some 5 years time it will turn into a magnificent specimen...

And here is one of my favourite garden plants - Dicentra spectabilis 'Goldheart'. I suppose one could call its colouring blatantly vulgar, but, well, that's me for you. I simply love it. And the feeling seems to be mutual, for it is in the best of health, looking quite radiant (if a bit eye-watering acid yellow :)

The next one of the shocking pink squadron is Geranium cinereum 'Signal' from my last year's shopping trip to Ghent. A very good, strong growing plant.

And the last for today is Heucherella 'Stoplight'. Come to think of it, they all have someting in common :) Yes, yellow/lime green foliage with some pink or purple to tart it up. And here it is with the aforementioned Dicentra spectabilis 'Goldheart' and Paeonia suffruticosa 'YashioTsubaki', which has a very distinctively purple-flushed foliage in early summer, in the background.

And to finish it off, yesterday I managed to squeeze in Hosta 'Rainforest Sunrise' (a gift from a generous garden friend). Now, if you are familiar with hostas, you'd know that this is one of the most perfect hostas ever introduced. I don't know about you, but for me this is a perfect plant combo for the shady spot..

So much for today, I'm off... Talk to you next time, probably when herbaceous peonies kick off their show, which looks just around the corner, seeing as Paeonia tennuifolia and Paeonia officinalis are already in bloom. In a meanwhile, happy gardening to you all :)

No peace for wicked...

2009-04-29T09:30:00.000+03:00

Oh dear, oh dear, oh dear... I am already beginning to wonder how am I going to find time for blogging with so many things to do outside. And inside too... Here is one of the culprits for me being away from the computer: trays and trays and trays of seedlings... And I must confess, that by mid-summer a decent portion of these seedlings usually make for a compost heap. For various reasons - too many of them, not enough space to plant, too late to plant... But this year I've promised myself that I'll be sensible, and keep only 10 or 20 seedlings of each kind (well, this multiplied by some 30 is still quite a few, but here is hoping...)

And now lets move to more exciting things - some spring colours. The species tulips started flowering, and how is that for some spring colour? I know, they are quite small, but it is not really the size that matters, is it not? (I am still talking about plants, of course, what did you think?:) Small as they are, they still pack in a punch. The first tulip is Tulipa praestans 'Fussilier' and the other is Tulipa humilis 'Lilliput' (I have to think of some grey foliage foil for these cranberry-coloured gems for the next spring, Veronica incana 'Silbersee' perhaps?). And these are not the tiniest tulips I seem to be growing this year - some are still to flower, and they are soooo tiny. I can see now I've planted some of them in a wrong spot, they should be somewehere in the rock garden or something...

I have also developed a liking for Corydalis. I am still quite new to them, but some of them seem to be doing alright in my garden so i might consider adding to the collection (even more so because I know a good source of them here, in Lithuania, and they are dirt-cheap, comparing to what they cost elsewhere in the world). I had some beautifull ones flowering - C.fumariaefolia (blue-flowered), C.solida 'Blushing Girl' (pink), C.solida 'George Baker' (crimson).

And then there is Corydalis shanginii - what a stunner... First to flower, and still going strong after the rest of the bunch retired. Thriving in sandy, dry, sun-scorched locations, a true workhorse of a plants.

The reason why I thought I'd try growing Corydalis is that I love Dicentras, and they are related. I normally prefer the smaller type of Dicentra, such as D.'Stuart Boothman' (pink flowers, grey foliage), but this one definitely makes into my top 10 - Dicentra 'Goldheart' .

It loooks like the ubiquitous bleeding heart, but the yellow foliage makes huge difference. It is stunning from the moment it unfurls its leaves, till the very end. Lovely leaves, which start as orangey-yellow, truning chartreuse later, and shocking pink dangling flowers. Well, I am told that some people find the combination of yellow leaves and pink flowers alarming, but not me :)

And the last, but not the least, my favourite group of shrubs - elders. Their colourful cultivars, to be more precise. They start spreading their charm from the moment their buds burst, looking like tiny sea creatures. And later they develop colourful foliage, and carry on the show well into the autumn. Well, to be honest, this one particular cultivar, Sambucus racemosa 'Plumosa Aurea' tends to burn in bright sunlight. But there is a better plant, S. 'Sunderland Gold', which is less susceptible. And then there is S. 'Black Lace', which is probably somewhere at the top of my Top 10 list (but I have to do a post about it sometime later, so numerous are the things I'd like to say about this brilliant plant).

Well, that's all, folks :) I am off to do something useful in the garden, and it looks that spaying some nasties (weeds) is the order of the day. Hope to be back soon to write some more about the joys of gardening ...

Lelija 'Courier'

2009-04-07T09:27:00.000+03:00

Dar viena puiki LA (Longiflorum x Asiaticum) lelija - 'Courier'.

Labai galingai auganti, daug žiedų sukraunanti veislė. Pradžioje žydėjimo būna ganėtinai ryškiai žalsva. Todėl šią veislę geriau auginti tokioje vietoje, kur popiečio saulė jos nekaitintų. Nors šiaip azijinės ir LA lelijos geriausiai auga saulėkaitoje, tokie subtilūs atspalviai labai greitai išblykšta, deginami saulės.

Kadangi sukrauna daug žiedų, žydėjimas labai ilgas. Tikrai gera ir rekomenduojama veislė pastelinių gėlių mylėtojams.

Spring has sprung

2009-04-03T08:43:00.000+03:00

So this is it... The long wait is over... Back to business as usual - cleaning up, tidying, weeding, weeding... some more weeding. But there will also planting - new seedling, new exciting perennials, ornamental grasses, colourful vegetables... you name it... So life's good...

Here are some harbingers of spring in my garden. The earliest of the crocus... I like this tiny beauty - Crocus angustifolius (pict.1). With flowers closed, it looks quite ordinary yellow crocus with brown brushmarks on the back of its petals. But then it opens its flowers into perfect stars (majority of crocuses have goblet-shaped flowers). And the lawn looks as if star-studded. Come to think of it, they look like miniatiure tulips. Lovely..

Then there is Crocus fuscotinctus (pict.2). Just look at those brown brushmarks on the back of the petals. But these apart, there is nothing very exciting about it - nothing to write home about :) But of course, this early in the year every bit of colour in the garden is most welcome.....

But the last one really takes the biscuit... Absolutely hands down.... Crocus chrysanthus 'Uschak Orange' (pict.3,4). Named thus, because it was discovered in Turkey, in province of .... yes, you already guessed it .... Uschak :)

The very first flower in my garden, braving the snow.... And then came more and more of them... Bursting into bloom like tiny possies amidst the brown of the last year's grass. Beautiful and very cheerful.... I will certainly be planting more of these.

I am also looking forward to the flowering of species tulips that I've planted last autumn. Some interesting gems: Tulipa batalinii, Tulipa humilis 'Liliput", Tulipa praestans 'Fussilier', and then some more. So keep tuned :)

Sodo akcentai - 3

2009-03-26T09:32:00.000+02:00

Kartais sukurti sodo akcentui pakanka vien panaudoti spalvas, kurios gal ir nevisai įprastos sodo aplinkoje, tačiau gerai parenkant tinkamus augalus, leidžia sukurti spalvingas kompozicijas.

Šioje kompozicijoje ypač gražiai atrodo dekoratyvis rutulys, kurį nesunkiai galima padaryti iš faneros ir nudažyti tokia pat spalva, kaip ir pavėsinė. Efektą dar labiau sustiprina kontrastingi tamsūs bukų (Fagus sylvatica) ‚Purpurea Pendula‘ bei ‚Dawyck Purple‘ lapai, kurių spalvą atkartoja heicheros bei raugerškiai. O balti himalajinio beržo (Betula utilis var.jacquemontii) kamienai tokiame fone šviečia dar ryškiau.

Jei esat drąsūs ir atviri naujovėms, štai dar viena idėja, kaip naudoti ryškias spalvas sode. Be abejo, gali vėliau pasirodyti, kad spalva per ryški, kad natūralioj aplinkoje ji atrodo visai kitaip, nei tikėjotės – bet čia juk tik spalva, tereikia dar vienos dėžutės dažų, ir jūsų sodas jau visai kitoks...

Spartėjant mokslo progresui, naujos medžiagos randa kelią ir į sodus, ir ne tik šiuolaikinius. Štai taip papuošė savo tvenkinius dailios senoviškos pilaitės Schloss Wolfsgarten šeimininkas. Ne, tai ne kokie nematyti žoliniai augalai, o paprasčiausios optinės skaidulos.

Aišku, galima ginčytis - ar tai gražu, ar ne; ar tinka tokioje senoviškoje aplinkoje, ar visiškai nedera seno japoniško tilto fone, tačiau abejingų ši instaliaciją nepalieka – o juk tokia ir yra meno misija...

Taigi gal jau netoli tas laikas, kai mūsų sodus irgi puoš štai tokios futuristinės piramidės, kurios iš tikro yra saulės baterijos – ekologiška, naudinga, na, o grožis – juk skonio reikalas...