2013 saus. 8

Dar naujienų

Šitos naujienos visai neplanuotos, bet jau taip gaunasi, tai gal taip ir turi būti :) visvien jau kurį laiką norėjosi kažkokių pokyčių, šiokio tokio progreso...
 
Jau vieną kartą bandžiau keisti blogo formatą, bet pirmas bandymas buvo nelabai vykęs, daug dalykų man (ir daugeliui skaitytojų) nepatiko. O čia dar Blogger nusprendė, kad nebegaliu nemokamai talpinti daugiau nuotraukų, matyt, per tuos penkis metus išnaudojau limitą. O nuotraukos čia bene svarbiausias dalykas. Tad nusprendžiau kraustytis...


... ir persikrausčiau čia. Tuo pačiu ir pavadinimą pakeičiau, kad labiau sietųsi su mano nauju tinklapiu KITOKIE AUGALAI.
Tai štai tokie reikalai. Senas blogas ir ten esanti informacija niekur nedings (bent jau kiek tai priklauso nuo manęs). Kai kuriuose senus, populiariausius įrašus su laiku perkelsiu į naująjį blogą. Ten vis dar vyksta persiraustymo darbai... bet visus prašau apsilankyti nauju adresu bloge KITOKIE AUGALAI.
Tikiuosi šiame procese neprarasti senų draugų ir skaitytojų :) žinote, kaip sakoma - change is as good as a rest.
Tad iki pasimatymo....


2013 saus. 4

Nauji metai, nauji reikalai


 
Nauji metai, naujas sezonas, tad norisi ir naujienų, ar ne? O tokių jums turiu... Tai mano naujas tinklapis KITOKIE AUGALAI.
 
Nors jis dar ne visai užbaigtas (dar vis pildau ir naujais augalais, ir informacija apie augalus), bet jau žinau, kad daug augalų maniakų nekantrauja akis paganyti, tad nusprendžiau pasiviešinti :) jei kyla kokie klausimai ar pastabos, rašykite...
 
Smagaus naršymo ir svajojimo:) nespėsime nei mirktelėti, ir pavasaris jau čia (aš taip save guodžiu kasdien)

2013 saus. 1

Su Naujais metais, nauju sezonu...

Vieni laukia Kalėdų, kiti - Naujų metų sutikimo, o aš visuomet laukiu sausio 1d. Man tai - naujo auginimo sezono pradžia, su kuo visus skaitančius ir sveikinu. Ir nors dar geri du mėnesiai iki pavasario (jau nekalbant apie tai, kad ir kovas pas mus, deja, pagal orą būna greičiau žiemos mėnuo), bet jau metas pradėti svajoti ateinančių metų augalines svajones.
O ir oras lauke toks apgaulingai pavasariškas... Ir net be ryškių spalvų sodas gali būti gražus....
 
 
 

 

 



2012 gruod. 10

Kas saugo raktus nuo rožių karalystės?

 
‘Kaip kokioje pasakoje apie erškėtrožę’, - mąstau, kratydamasi nelygiu lauko vieškeliu. Pirmiausia miškeliu, tada nelygiu lauko keleliu… Bet gal taip ir įdomiau, kadangi kelio gale atsiskleidžia neišpasakytas grožis – baltų rožių sodas su marmuro vaza viduryje. Ilgai netrukus, atidunda rožyno sargai – du stambūs vilkšuniai. Laimei, jie mane pažįsta, galvoju, tačiau tikrai niekam nerekomenduočiau važiuoti viešnagėn į Sibirkos rožyną nesusitarus su šeimininkais. Jie ir pasirodo už minutės kitos - Dovilė ir Mindaugas Rylos, šios rožių karalystės, besislepiančios Trakų pašonėje, šeimininkai. Ir nors jau ruduo, saulutė vis dar maloniai šildo, skleidžiasi kvapūs rožių žiedai, dūzgia bitės – ir tikrai, jausmas kaip pasakoje. Prie puodelio arbatos ir rožių žiedalapių džemo smagu paplepėti...
 'Aicha'
Bet kuris labiau patyręs rožininkas Lietuvoje žino Dovilę ir Mindaugą, šio rožyno šeimininkus. Abu jie - profesionalūs botanikai, dirbantys kaip gerai sustyguotas tandemas: Dovilė labiau išmano rožių veisles ir įvairovę, o Mindaugas domisi agrotechnikos subtilybėmis, ieško naujų ekologiškų būdų, kaip, naudojant kaip įmanoma mažiau chemijos, išauginti sveikas rožes. Jis taip pat atsakingas už tas fantastiškas nuotraukas, kurios puošia rožyno tinklapį.
 
Kelio pradžia
 
‘Rožių bacilą pasigavau dar besimokydama VU Gamtos fakulteto trečiame kurse’, - prisimena Dovilė. ‘Kaip ir visus rožių augintojus, pirmiausiai sužavėjo tiesiog tobulas žiedo grožis. Po truputį pradėjau domėtis, ieškoti literatūros. Negrįžtamai įtraukė intriguojanti rožių istorija - ta gausybė legendų, pasakojimų, užslėptų simbolių’.
 Sibirkos rožyno šeimininkė - Dovilė Rylienė...
Tačiau Dovilė ilgai netruko suvokti, kad giliau besidominčiam rožininkui Lietuvoje nelabai yra kur tobulinti žinias. Vieni pasitenkina tuo, kas yra - ką jau čia bepadarysi. Bet ne Dovilė. Pati savarankiškai susirado keletą stažuočių Olandijoje, didelėje rožių kolekcijoje bei šimtametes tradicijas turinčiame rožių medelyne. Darbas buvo sunkus ir ne už pinigus, tačiau Dovilė mano, kad gavo žymiai daugiau - tai, ko už pinigus ir nenupirksi. Olandų rožininkai dosniai ir su entuziazmu dalijosi savo patirtimi ir verslo paslaptimis, daug ko išmokė. Beliko tik viską pritaikyti savam, lietuviškam, klimatui, o tai pasirodė nemažas iššūkis. Lietuvoje ir Latvijoje nuo senų laikų prigijęs rožių dauginimas šiltnamiuose, ir iki Sibirkos rožyno niekas nedaugino rožių taip, kaip daro visas civilizuotas pasaulis – auginant atvirame grunte ir po akiavimo paliekant žiemoti pirmus metus. Savaime suprantama, visa lietuviška ir rusiška literatūra šiuo klausimu pasirodė bevertė.
 
... ir šeimininkas - Mindaugas Ryla
Šiandien Sibirkos rožynas jau skaičiuoja aštuntus gyvavimo metus. Kaip ir būna jaunoms karštoms galvoms, entuziazmas liejosi per kraštus, ir visai nebuvo baisu pradėti. Baisu buvo aplinkiniams ir artimiesiems – neaiški, neperspektyvi žemės ūkio šaka, juo labiau kad Lietuvoje rožes auginti atvirame grunte nėra taip jau ir paprasta dėl itin rūsčių žiemų. Ir nuėjo Dovilė su Mindaugu toli gražu ne lengviausiu keliu – auginti rožes arčiau jūros, kur klimatas gerokai švelnesnis. Susirado seną, sunykusią sodybą Trakų regioninio parko glūdumoje, pasistatė vagonėlį ir ėmėsi darbo – auginti šias karališkas gėles. Ir kaip dažnai atsitinka jaunoms karštoms galvoms, pradėjo pagalius į ratus kaišioti visokie smulkūs trukdžiai – žemė vietomis pasirodė ne tokia derlinga, kaip tikėtasi, elektros teko laukti ne vienerius metus, pusė pirmos įskiepių siuntos iš Lenkijos neatitiko veislių, o olandų siųsta dovana – daug įdomių senovinių rožių veislių – paklaidžiojusi, grįžo atgal su negyvais augalais.
 
'Baron Girod de l'Ain'
Tačiau juk turi pasisekti, kai kažko labai nori, tuo tiki ir į darbą sudedi visą savo širdį ir nelabai klausai sveiko (tačiau dažnai sparnus pakerpančio) proto. Tai ir atsitiko šiuo atveju. Sunkiausia jau praeityje. Šiuo metu senoje sodyboje Trakų pašonėje plyti spalvingi rožių laukai, žiedais džiugina vertingos rožių ir erškėčių kolekcijos. Tai tikras traukos centras visiems rožių mylėtojams, naujiems ir patyrusiems. Šiandien galima drąsiai pasakyti, kad čia yra didžiausia ir išsamiausia rožių - laukinių erškėčių, senovinių bei modernių veislių - kolekcija visoje Lietuvoje, kurioje net arti 600 rūšių bei veislių.
 
Šiuolaikinių veislių įvairovė
 
Visą vasarą kelią į rožyną mina lankytojai – kas nori pasižiūrėti žydinčių rožių, kas nusipirkti vazonuose auginamų augalų. Nemažai lankytojų jau planuoja rožių užsakymą rudeniui, žvalgosi š augalus, kurie bus parduodami netrukus. Juk patyrę rožininkai žino – geriausia rožes pirkti ir sodinti yra būtent rudenį, plikomis šaknimis. Tuomet ir veislių pasirinkimas didžiausias, ir patys augalai šviežiai iškasti ir itin kokybiški.
 Smulkiažiedės, bet labai efektingos - 'Ballerina' ir 'Mozart'
O pasirinkti Sibirkos rožyne tikrai yra iš ko... Kasmet augintojai pasiūlo pirkėjams apie 300 veislių šios karališkos gėlės. Asortimentas kasmet šiek tiek keičiasi – net išrankiausi rožių kolekcininkai kasmet gali rasti šį bei tą naujo. Sibirkos rožynas yra oficialūs ’W.Kordes’ Söhne’ atstovai Lietuvoje, taip pat yra pasirašę sutartis suDavid Austin Roses’ ir ’Rosen Tantau’. Visos Sibirkos rožyno parduodamos rožės yra dauginamos legaliai, sumokant licenzinius mokesčius. Dėl šios priežasties Lietuvos rožininkai kasmet gali tikėtis įsigyti pačių naujausių rožių veislių. Kiekvienais metais pasauliniai rožių selekcijos lyderiai stengiasi pristatyti bent jau penkias naujas veisles kiekvienas. Nors jos ir rungiasi tarpusavyje, kiekviena iš firmų turi savo ’arkliuką’. Romantiškas ir kvapnias angliškas rožes kuria ’David Austin Roses’ kompanija. Atsparumu ligoms pirmauja vokiškos veislės. Vokiečių kompanijos pristato itin daug veislių, kurios tinka viešiems miestų želdiniams - atsparios ligoms, gausiai žydi, nereiklios, iš tolo šviečia gausybė žiedų. Europos miestuose rožė nėra reta miesto želdiniuose.
'Out of Rosenheim' 
’Šios kompanijos, rožių pasaulio milžinai, mums tiesiogiai suteikia visapusišką informaciją apie rožių auginimą ir dauginimą. Jie mums aprodo visą "virtuvę", konsultuoja ir perteikia naujausią informaciją. Kartas nuo karto šių kompanijų atstovai apsilanko Sibirkos rožyne, tikrina kokybę. Ir nors esam labai nedideli jų mąstais, jie labai vertina ir gerbia, tai kad esam vieninteliai tokie Pabaltijyje’, - pelnytu įvertinimu džiaugiasi rožyno šeimininkai.
 
Senovinių rožių burtai
 
Iki šiol mažai kas Lietuvoje žinojo apie senovines rožių veisles. Tai didelė ir įdomi rožių grupė. Įsivaizduokite, iki šiol yra išlikusios dar antikos laikais augintos rožės.. O jūs savo sode galite auginti rožes, kurias savo sodeliuose augino viduramžių vienuoliai, ar imperatorienė Žozefina savo garsiojoj kolekcijoje Malmaisono dvare. XX amžiuje daugeliui šių rožių grėsė visiškas išnykimas, nes daugelis jų nežydi pakartotinai. Tačiau keleto entuziastų dėka, jos buvo išsaugotos. Kadangi jos pernelyg neišsieikvoja vis augindamos naujus žiedus, jos dažnai yra gerokai atsparesnės šalčiui.
 
’Keista, kad žmonėms taip reikia nuolatinio žydėjimo iš rožių’,- stebisi Dovilė. ’- Juk niekas nepergyvena, kad alyvos, jazminai ar tulpės taip pat žydi vieną kartą sezono metu’.
 
Rudeninis rožių sodinimas
 
Nors visame pasaulyje rožės dažniausiai sodinamos vėlai rudenį, ramybės būsenoje ir plikomis šaknimis, Lietuvoje itin gajus mitas, kad rožių rudenį, o ką jau kalbėti apie vėlyvą spalio mėnesį, sodinti negalima.  
Pirmais prekybos metais Dovilei ir Mindaugui tekdavo ilgai aiškinti, kad sodinukai neiššals ir nežus per žiemą, o pavasarį pradės stiebtis, pašildžius pirmiems pavasario saulutės spinduliams. Tiek metų šviečiamojo darbo davė reikiamą rezultatą, ir dabar didžioji dalis sodinukų Sibirkos rožyne parduodama rudenį.
 
Rožes plikomis šaknimis galima sodinti iki to laiko, kol žemę sukausto gruodas. Jei jus gąsdina perspektyva kasti duobes, drengiant rudens lietums – nepanikuokite. Duobes galite kasti kada tik norisi, kad ir visos vasaros eigoje. Taip net geriau – jei duobę pripildysite komposto, molio ar perpuvusio mėšlo, gamtos sąlygos ir sliekai iki sodinimo žemę pavers idealia terpe rožių auginimui. Atėjus laikui, teliks tik iš atsiųstos dėžės išsitraukti rožes ir sukaišioti į joms skirtas vietas. Ateinančią vasarą jau tikrai turėsite kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti prieš gimines ir kaimynus. O kur dar nuodėmingas malonumas vartyti spalvingą rožių katalogą, renkantis naujas rožes – ką čia slėpti, daugelis rožininkų užsisako daugiau rožių nei turi joms numatytų vietų.
 Kasmet Sibirkos rožynas vis plečiasi, didėja veislių asortimentas, daugėja parduodamų rožių kiekiai. Tačiau kaip ir pridera tikriems augalų fanatikams, Dovilei ir Mindaugui rūpi ne tik pardavimai. Ilgais žiemos vakarais mažame namelyje, prisišliejusiame prie rožyno, po truputį rutuliojasi kūrybiškos, švietėjiškos iniciatyvos, kurios po truputį realizuojasi. Tai ir teminiai istoriniai rožių sodeliai, damaskinių rožių kolekcija rožių vandens distiliavimui, žiedlapių uogienėms, mišrūs, angliško stiliaus rožynai, kur rožės auginamos kartu su daugiamečiais žoliniais augalais. Matyt, neilgai trukus, siauras kelelis per laukus virs į platų vieškelį, kurį išmins vis auganti rožių mylėtojų minia. Tačiau tikrai smagu žinoti, kad tokia vieta Lietuvoje yra...
 
Ką svarbu žinoti, sodinant rožes
 
Vietos parinkimas
 Baltojo rožyno fragmentas
Rožėms reikia daug saulės, tačiau lengvas šešėlis popietę nepakenktų, be to, yra nemažai veislių, kurioms užtenka 4 - 5 valandų saulės per dieną. Geras dirvos drenažas taip pat yra svarbu, kadangi rožė neaugs, jei šaknys nuolat mirks vandenyje. Daugiausiai priežiūros ir gerų augimo sąlygų reikalauja gausiai pakartotinai žydinčios rožės (arbatinės hibridinės, floribundinės ir kt.).  Tačiau yra nemažai rožių/erškėčių, kurie gali augti skurdžiame dirvožemyje, o įsitvirtinę krūmai reikalauja itin mažai priežiūros (tai rūšys ir joms artimi hibridai, daugelis senovinių Europos rožių).

Dirvožemis
 
Idealus dirvožemis – lengvas priemolis, turtingas maistinėmis medžiagomis bei humusu. Gerai rožės augs ir daugelyje kitų dirvožemių, tačiau verta turėti omenyje, kad labai kalkinga dirva rožėms kenksminga. Sunkią, molingą dirvą reiktų pagerinti smėliu, kompostu ar perpuvusiu mėšlu, o smėlingą – kompostu ar perpuvusiu mėšlu, trupučiu molio. Nerekomenduojama sodinti naujų rožių į vietą, kur rožės augo daugiau nei 10 metų - naujai pasodintos rožės skurs, netgi jei prieš tai augusios klestėjo. Tuomet reiktų naujai rožei iškasti duobę (apie 1 m skersmens ir 45 cm gylio), žemę išnešti (į daržą ar kitur, kur neaugs rožės) ir pripilti naujų žemių. Arba leisti bent du metus žemei atsigauti.

Sodinukų plikomis šaknimis sodinimas
 
Tinkamiausias tokių sodinukų sodinimo laikas – vėlyvas ruduo ir ankstyvas pavasaris. Rožės plikomis šaknimis sodinamos tik ramybės būsenoje. Rudenį – ne anksčiau spalio mėn. ir iki tol, kol galima įdirbti žemę. Rudeninio sodinimo pranašumas – rožės pavasarį pradeda anksčiau augti, anksčiau pradeda funkcionuoti šaknų sistema, todėl stiebai nenukenčia nuo pavasarinės saulės ir vėjų džiovinimo. Rudeninio sodinimo metu rožių genėti nereikia. Pavasarį naujai pasodintų krūmų stiebus trumpinti iki 15 cm. Iškasti didelę ir pakankamai gilią duobę, kad joje laisvai tilptų rožių šaknys.
 'Eglantyne'
Rožes sodinti taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur išauga pirmosios šakos) būtų apie 5 - 10 cm po žeme. Sodinant nereikia per jėgą lenkti, perlenkti šaknų, tuomet geriau per ilgas ištįsusias šaknis patrumpinti. Pasodintus sodinukus gerai palaistyti, ir apmulčiuoti apie 10-15 cm dirvožemiu. Tai apsaugos stiebus nuo suvytimo (džiovinančios saulės, vėjų, šalčių), kol nepradėjo funkcionuoti šaknų sistema. Išaugus naujiems ūgliams (apie 5 cm), ir praėjus šalnų pavojui, žemes galima išsklaidyti. Sodinimo metu nenaudoti jokių mineralinių trąšų. Sodinant vijoklines rožes šalia sienos, šaknis reikia nukreipti tolyn nuo sienos, o šakos linktų link sienos. Prie namo sienų pasodintas rožes reikia gausiau laistyti, ypač pirmaisiais metais.

Tręšimas
 
Pirmais metais po pasodinimo, jei tinkamai paruošta dirva, rožių tręšti nereikia, vėliau – reikia reguliariai tręšti vieną ar du kartus sezono metu. Pavasarį rekomenduojama tręšti organinės kilmės trąšomis. Jei jų neturite, tręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose gausiau azoto. Vasaros pradžioje tręškite mineralinėmis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Nuo rugpjūčio nebetręškite, kad augalas nebeaugintų naujų ūglių, kurie nespės subręsti iki pirmųjų šalčių.
 
Genėti ar negenėti rudenį? - štai kur klausimas
 
Kiekvieną rudenį Lietuvoje atsiranda daugybė "specialistų", viską išmanančių apie rožių genėjimą. Tikriausiai kiekvienas rožių augintojas kelio pradžioje ne kartą yra gavę "vertingą patarimą", kad rožes reikia rudenį trumpai nukirpti. Nukirpti taip, kad virš žemės liktų vos keletas ar keliolika 2centimetrų. Anot tokių ‚specialistų‘, trumpai nugenėtos rožės geriau žiemos, nors logiško paaiškinimo, kodėl taip reikia daryti, paprastai nepateikiama. Ginčytis tokiais atvejais beprasmiška.
 
Tačiau pradedantiems ir įsiklausantiems augintojams galima patarti remtis užsienio rožių selekcininkų bei augintojų rekomendacijomis. O jas galima apibendrinti taip: niekada smarkiai negenėkit sezono pabaigoje. Genėjimas visada skatina naujų ūglių augimą, kurie šaltą žiemą žūsta. Smarkiai apgenėtos rožės linkusios greičiau sprogti žiemos atlydžių metu, o tai tik nualina augalą. Nustokite nuolat genėti peržydėjusius žiedus nuo rugpjūčio, nes uogų formavimasis taip pat padeda augalui pereiti į ramybės būseną. Žinoma, visada labai smagu rugsėjo mėnesį nusiskinti paskutiniuosius žiedus ir jais dar pasidžiaugti kambaryje. Jei skinsite ne ant labai ilgų stiebų – tai krūmo visai nenualins. Visur, kur žiemos yra nešaltos, rožės galima genėti sausį arba vasarį. Tose klimato zonose, kur žiemos yra šaltos, reikia laukti, kol rožės pradeda sprogti (balandžio mėnesį).
 'Maxi Vita'
Kai kurie autoriai dar patikslina, kad vėlų rudenį, galima patrumpinti labai ilgas, iš bendro krūmo stipriai išsikišusias pavienes šakas tam, kad jų žiemą neblaškytų šalti žiemos vėjai. Taip pat dėl estetinių priežasčių vėlų rudenį galima nukirpti nužydėjusius žiedynus.
 
Na, o pavasarį galite imti genėti iš peties. Tačiau atminkite – kiekviena rožių grupė turi savas genėjimo taisykles, ir šia tema yra labai daug literatūros. Ir niekuomet nesuklysite, jei laikysitės pagrindinės taisyklė. Ją labai taikliai suformulavo žymus anglų selekcininkas P.Beales: „Pagrindinis genėjimui reikalingas įrankis – sveikas protas. Kitas svarbus dalykas – augalo pajautimas, trečias – reikalingos geros pirštinės,  na o ketvirta – aštrus sekatorius“

Nuotraukos - Mindaugo ir Dovilės Rylų

2012 lapkr. 28

Keletas reportažų apie Piet Oudolf darbus

Šiandien netyčia aptikau keletą filmukų apie Piet Oudolf ir jo darbus, tad noriu pasidalinti (subtitrai anglų kalba). Pirmasis - apie daugelį P.Oudolf darbų po truputį. Ypač įdomus High Line Niujorke, kur vietoje senos, apleistos geležinkelio atkarpos sukurtas puikus parkas.
O antrasis filmukas - apie Lurie sodą Čikagos Millenium parke. Nepaprastas grožis...
Gal kam pravers, planuojant savo sodus :) pasimokyti yra iš ko
 

2012 lapkr. 10

Menininko žvilgsniu...

Žmonės samdo fotografus - vestuvėms, krikštynoms, ar šiaip, kad įsiamžintų. Bet, ko gero, niekas jų nesamdo, kad įamžintų sodą. O be reikalo...
Nes žiūrėdama į šias nuotraukas, galvoju - nu nesąžininga :) čia mano gėlynai, turiu pakankamai neblogą fotoaparatą, bet šiaip nesigauna. Tiesą sakant, pamačiusi kai kurias nuotraukas, net negalėjau atpažinti, kad čia mano gėlynai. Bet, iš tikro, anokia čia naujiena - juk svarbiausia ne fotoaparatas, o tai, kas už jo (t.y.fotografas). Ir nors fotografuota rugsėjo mėnesį, kai dauguma augalų jau ruošiasi žiemai, bet tikrai gražu, ir ne tik augalai, bet ir ta sukurta švelni nostalgijos aura
Tai štai, jei kam įdomu, fotografavo Nijolė Karpavičienė. Nijolė daugiau specializuojasi rožių fotografavime, nes rožės jos bene pati didžiausia aistra. Tačiau ir visa kitą jos nuotraukose gaunasi puikiai. Tad žiūrim...
Miskantas
 Phlomis russeliana
 Šluotsmilgės (Deschampsia) migla 
 Thalictrum rochebruneanum
 Cirsium rivulare 'Atropurpureum'
 Susipynė vingirių šakos - Thalictrum 'Splendide' ir 'Splendide Album'
 Vingiris (Thalictrum) 'Hewitt's Double' - vienintelis pilnaviduris vingiris
 Idėja baltam sodui - šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens) 'Anabelle' ir kininis miskantas (Miscanths sinensis) 'Variegatus'
 Miskantų žvaigždžių valanda išmuša rudenį
Achnatherum calamagrostis - nepaprastai fotogeniška ir naudinga dekoratyvinė žolė
 Monardų likučiai ir miskantai
 Kraujalakė (Sanguisorba) 'Blackthorn'
 Ši nuotrauka - specialiai Violetai :) (ir visiems kitiems, kam chrizantemos asocijuojasi su kapinėmis). Na argi ji ne graži?
 Daugelis augalų atrodo dar gražesni, pasodinti prieš ar už šluotsmilgių (Deschampsia). Kaip akcentinis augalas, jos gal ir nelabai tinka, bet kaip fonas ar šydas priekyje - nepamainomos.
 Dar kartą kraujalakė 'Blackthorn'. Priekyje - knifofijų lapai. Nustebino mane jos šiemet žiedais. Visgi net ir mūsų klimate nėra jos beviltiškos, nes nedengiamos išgyveno gal jau 4 žiemas (tačiau geras drenažas yra labai svarbu, ko gero, pats svarbiausias faktorius išgyvenimui)
 Sporobolus heterolepis 'Cloud' - dar vienas 'debesėlis' gėlyno priekiui. Labai daili žolė - gražūs, siauri lapai, purūs, pakankamai ankstyvi žiedynai, ir visiškas atsparumas šalčiui. Kai gerai pagalvoji, ne tiek jau daug dekoratyvinių žolių dėl savo ūgio tinka gėlyno priekiui.
Ar jau minėjau, kaip gražiai atrodo Achnatherum calamagrostis? :)
Miskantai
Smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis x acutiflora)
Rudeninis duetas - saulainė (Helenium) 'Kanaria' (aukšta, gera, švariai geltona) ir kraujalakė (Sanguisorba) 'Cangshan Cranberry'  
Kraujalakės (Sanguisorba) 'Pink Brushes' žiedų griūtis
Šiemet buvo kažkokie ypatingi metai bandreniams (Echinops) - jie ypač gausiai ir ryškiai žydėjo
Ėee, Nijole, ką veiki kitą birželį? žydės daug kitų augalų, nori pasipraktikuoti? :)))

2012 lapkr. 5

Po Sicilijos saule

Kai čia šalta, šlapia ir bjauru, sunku patikėti, kad kažkur (ir ne taip jau baisiai toli) šviečia saulė, noksta apelsinai, o jūra šiltesnė nei pas mus vidurvasarį. Tad praeitą savaitę truputį klajojome po saulėtą Siciliją...
Šiaurinės Sicilijos kraštovaizdis.
Vienišas, bet atkaklus pankolis ... 
.... ypač kai pamatai, kokiame aukštyje jis užaugo
 Jūra prie Milazzo... sakytum, gana panašu į mūsiškę, jei ne tie kaktusai :)

 Vienas iš populiaresnių Sicilijos paplūdimių - Cefalu. Didžausias pliusas, važiuojant į Siciliją tokiu metų laiku - turistų nebuvimas
Vaizdas nuo graikų amfiteatro Taorminoje. Net tokiu metų laiku čia knibžda turistai... bet pamatyti verta.
Graikų amfiteatras Taorminoje. Kairėje, tolumoje, po debesimis slepiasi Etna
 Vis dar Taormina...
Šitų dviejų dalykų Sicilijoje apsčiai - eoniai ir spalvinga keramika
 Ko gero, daugiausia Sicilijoje auga kaktusų, Opuncia fico-indica. Ir kuo aukščiau, tuo jų daugiau
Palmės Sirakūzuose
Papirusai Sirakūzuose
Caltagirone miestelis - Sicilijos keramikos centras
Palmės Palermo botanikos sode
 
Sicilijos klimatas- rojus kaktusams, agavoms ir kitiems sukulentams
1845m. sodintas Ficus magnolioides
Bambukų giraitė
Palermo botanikos sodas
 
Kinrožių grožiai
 
Karalienės Marijos Teresos dovanotas šiltnamis
O čia - visiškai kitas Italijos galas, Lago di Como...
... ir nuostabus, mažytis Bellagio miestukas, surastas visiškai netyčia