2011-07-27

Vasaros siurprizai

Štai kokias ledo gabalais neseniai apdovanojo mus vasara... Dėjo taip, kad po krušos ėjau net patikrinti, ar mašina nesukapota. Ledo gabalai buvo ne tik labai dideli, bet ir kampuoti... Kaip nekeista, nukentėjau tik agurkai ir cukinijos - šitų lapai buvo suskusti į gabalėlius. Visa kita atsilaikė palyginti neblogai.
Vieni aš mano mėgstamiausių vidurvasario augalų - monardos. Spalvų kvapų, bičių ir drugelių būna sočiai. Kadangi pas mane žemė skurdoka, jos visos daugiau mažiau paserga miltlige, tačiau man tai pernelyg nemaišo. Monardos geriausiai auga trąšioje, drėgmę sulaikančioje dirvoje (bet ne sunkiame molyje).
Monarda (Monarda) 'Scorpio'
Monarda 'Jacob Kline' - ko gero, pati aukščiausia, iki 1,5m, stambiais raudonais žiedais. Laikoma atsparia miltligei, tačiau tai priklauso nuo to, kokioje vietoje ji auga (tas tas ir su dauguma kitų veislių). Jei dirva skurdi, daugelis jų anksčiau ar vėliau susirgs.
Ir mano mėgstamiausia ryškiai rožinė veislė - 'Talud', tikrai labai gausiai žydinti.

Monardoms į kompaniją labai tinka saulainės (Helenium) - ne veltui šie augalai yra vieni iš pagrindinių natūralistinio apželdinimo stiliaus, dažnai vadinamo 'olandiška banga', elementų. Pakankamai ryškūs, kad atkreiptų dėmesį, tačiau ne pernelyg rėksmingi, kad gėlyne nesugebėtų prisiderinti prie tokių augalų, kaip dekoratyvinės žolės.

Vienas dalykas, ką svarbu žinoti, renkantis saulaines - jų ankstyvumas/vėlyvumas. Lietuvoje vasaros tumpos, ruduo ateina greitai ir staigiai, taigi kai kurios veislės žydi baisiai jau trumpai. Dėl ankstyvumo man patinka 'Moerheim Beauty' (rusvai raudona, paprastai kalbant, ryža); 'Wyndley' (geltona su nežymiais rusvais dryželiais); 'Sahin's Early Flowered' (nuotraukoje matosi, kad vienu mety žydintys žiedai būna skirtingų atspalvių) 
 Saulakiai (Heliopsis) šiaip nėra mano mėgstamiausių augalų net nežinau kodėl. Išimtis - dvi veislės: 'Loraine Sunshine' (dėl neįtikėtinai margintų, baltų su žaliomis gyslomis lapų, žiedus stengiuosi šalinti) ir štai šitas mažylis 'Asahi'. Žiedeliai nedideli, tačiau labai dekoratyvūs.
Šių metų atradimas man pačiai - bobramunis (Anthemis) 'E.C.Buxton'. Auginu keletą kitų bobramunių, vasaros pradžioje labai patiko veislė 'Susan Mitchell' - vos vos gelsvais žiedais, išblunkančiai iki baltumo ir sidabriniais lapais. 'E.C.Buxton' vėlyvesnis, žydi jau kokį mėnesį, ir kol kas nesirušia baigti, tiesiog žiedų mašina :) Dėl švelnios gelsvos spalvos tiktų bet kokiame gėlyne, ypač derinama su katžolėmis (Nepeta) ar kraujažolėmis (Achillea). Kaip ir šie augalai, bobramuniai mėgsta skurdoką, vandeniui laidžią dirvą, ir nėra ilgaamžiai. Norint neprarasti šių augalų, būtų išmintinga kasmet įsišaknydinti jaunų augalų, kas yra ypač nesudėtinga. Tikrai puikus augalas skurdokai dirvai, ir tikrai jo auginsiu daugiau. 
O štai čia - daugelio lankytojų mėgstamas derinukas (mano taip pat) vėjyje. Mažesni, kairiame kampe - veronikūnas (Veronicastrum) 'Fascination' ir kinmėtė (Agastache) 'Blackadder', dešinėje - kraujalakė (Sanguisorba) 'Sangria' ir vingiris (Thalictrum) 'Elin'. Kaip nekeista visi puikiai atlaikė tą baisią krušą. Nuotraukoje nesimato dar monardos 'Prairienacht' , kuri savo violetiniais žiedais puikiai 'įsipaišo' į šią kompaniją.
Manęs neretai klausia, kodėl pas mane veronikūnai tokie dideli, o pas kitus - skysti. Atsakymas tik vienas - duokite jiems laiko. Veronikūnai iš tų daugiamečių augalų, kuriems reikia laiko, laiko ir dar kartą laiko. Šitiems nuotraukoje yra ne mažiau 3 metų, ir jie čia du. Dar geriau, jei jie auga sunkokoje, trąšioje dirvoje. Laimei, jie labai neblogai prisitaiko prie skurdokos dirvos, už ką aš jiems labai dėkinga :) Tai vieni iš tų augalų, be kurių man sodinikavimas prarastų prasmę...

2011-07-14

'Vasaros viršugalvis'

Lietuviškai skamba gana juokingai, tačiau rusai taip ir sako - 'макушка лета'... Pirma žiedų banga jau nužydėjo, tačiau akis paganyti tikrai yra į ką. Juo labiau, kad kai kurie augalai tik pradeda įsibėgėti. Dabar - pats lelijų žydėjimo metas. Azijinė lelija (Lilium) 'Black Out' - viena iš geresnių raudonų lelijų, labai ilgai žydi, gerai atlaiko lietų. Čia ji šalia šeivamedžio (Sambucus) 'Black Lace', kurie pas mane auga ant kiekvieno kampo :) Į kadrą bando dar lysti šermukšnialapė lanksvūnė (Sorbaria sorbifolia) 'Sem'. Jaučiu, paskutiniai metai ji pas mane, labai jau smagiai plečiasi. Ir aukštis virš 1,5m, nors rašoma, kad kompaktiškas krūmas iki 1m. Puikus augalas, kur galima jai leisti plėstis, tačiau gėlyne gal perdaug agresyvi.
O čia - sausros mylėtojų klubas. Turiu tokią juostą žemės šalia tankios tujų gyvatvorės. Žeme gal net negalėčiau pavadinti to, kas ten yra - dulkių mišinys, amžinai perdžiūvęs ir kepinamas saulės. Tačiau įdomu eksperimentuoti, ar kas gali augti tokioje aplinkoje. Pasirodo,   Nuotraukojgali, ir labai neblogai. Kai kurie augalai net neturėtų žiemoti pas mus, o žiemoja, nes drenažas žiemą idealus. Nuotraukoje - šilokas (Sedum'Fulda Glut', kietis (Artemisia canescens) ir nakviša (Oenothera freemontii) 'Silver Blade' 
Du nuostabūs, tačiau labai nefotogeniški augalai - labai jau aukšti ir perregimi. Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) 'Fascination', kuris šiemet mostelėjo iki 2 m, ir vingiris (Thalictrum) 'Elin', 2,5m. Labai tinka vienas šalia kito spalviškai
Astrancijos (Astrantia) kaip pradėjo vasaros pradžioje žydėti, taip ir stovi. Reiks nukirpti - žydės pakartotinai. Viena iš geriausių tamsių veislių, 'Ruby Wedding' (taip, ir vėl šalia 'Black Lace')
Šluotsmilgė (Deschampsia cespitosa) 'Schottland', viena iš geriausių šluotsmilgių veislių. Gana aukšta, iki 1,2 m. Sodinant dekoratyvines žoles, svarbu apgalvoti vietą  geriausiai jos atrodo, kai besileidžianti ar tekanti saulė yra joms už nugaros, tuomet jos atrodo ypač gražiai.
Dar viena sausros mylėtojų porelė - Faseno katžolė (Nepeta faassenii) 'Walker's Low' ir vilnotoji notra (Stachys lanata) 'Helen von Stein'
Vėl virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) 'Fascination' ir vingiris (Thalictrum) 'Elin' (ir, tiesiog labai netikėtai :), šeivamedis 'Black Lace')
Netyčins gražus derinys - rūta (Ruta) 'Jackman's Blue', pasižyminti melsvesnės spalvos lapais, nei mums įprastos rūtos, ir dar mėlynesnės Crambe maritima. Abu mėgsta augti sausai.
Šiemet įspūdingai pasirodė monarda (Monarda) 'Gewitterwolke', žiedai labai stambūs ir ryškūs.
Dar vienas 'ilgų distancijų' augalas, rūgtis Persicaria polymorpha. Nuo vasaros pradžios žiedais apsipylęs. Nesmulkus augalėlis, apie 2 m tiek į viršų, tiek į plotį. Augdamas šlapesnėje vietoje, manau, būtų dar didesnis.
Tikrai neprasta azijinė lelija iš 'juodų' tarpo, 'Dimention'. Nėra ji, aišku, juoda, tačiau tikrai labai tamsi. Žydi labai ilgai, žiedai nėra itin stambus (tačiau, mano nuomone, dėl to tik geriau 'įsipaišo' gėlynuose). Šalia saulainė (Helenium) 'Sahin's Early Flowered'. Lyginant su kitomis saulainėmis, tikrai ankstyva - pas mane ankstyvesnės tik 'Wyndley' (geltona) ir 'Moerheim Beauty' (rudai oranžinė)

O štai čia dar vienas atsitiktinis derinys, kai augalai buvo susodinti todėl, kad tuo metu ten buvo vietos, o vėliau pasirodė, kad jie idealiai tinka tarpusavyje. Ežiuolė (Echinacea) 'Sundown' ir saulainė (Helenium) 'Moerheim Beauty'. Šalia - vienas iš mano mylimiausių astrų (Aster lateriflorus) 'Lady in Black', mylimas ne tiek dėl žiedų, kiek dėl gausios, juosvos lapijos ir kero formos. Į kadrą jau nebeįtelpa sena, bet gera, ryškiai oranžinė viendienė (Hemerocallis) 'Prime Minister'. Tetrūksta ryškaus mėlyno ar violetinio akcento, pvz. gojinio šalavijo (Salvia nemorosa) 'Plumosa' - visiškai nepanašus į kitus šalavijus, dulsvos violetinės spalvos, pats tas tokiam deriniui. Gal kitamet :)