Dar truputis viendienių, ir pakaks

Jau rugpjūtis... Iš vienos pusės, truputį liūdna, kaip greitai ta vasara prabėga. Tačiau, iš kitos pusės, man tai bene gražiausias vasaros mėnuo, nes žydi daugelis mano mėgstamų augalų - kraujalakės, vingiriai, pradeda žydėti dekoratyvinės žolės bei astrai.

Bet pradžiai dar truputį apie viendienes... ir užmiršim jas iki kitų metų.

Kaip visada, tobula ir fotogeniška 'Spacecoast Cranberry Breeze'

 Dantytoji 'Baracuda Bay'

'Wisest of Wizzards'

'Edge of Darkness'

Augi ir puošni 'Spacecoast Cool Deal'

Žydi ir vėlyvesnės lelijos. Rytinė lelija 'Tiger Woods'

'Sumatra'

Ir OT lelijos - 'Scheherezade'...

 ... ir 'Miss Feya'. Šioms gražuolėms prireikia keleto metų, kad parodytų savo pilną grožį.

Po truputį prasideda ir miskantų šou. Vienas iš pačių ankstyviausių ir ryškiausių, miskantų pasaulio klasika - 'Ferner Osten' , raudonomis blizgančiomis šluotomis

 Sidabriškomis šluotelėmis skleidžiasi 'Kleine Fontane', ankstyva ir gana kompaktiška veislė

Po truputį žiedynus skleidžia 'Malepartus' - augalota, puiki veislė tamsiai rausvais žiedynais.

Na ir dar šis bei tas gražaus. Mentūrinis gludas (Coreopsis verticilata) 'Moonbeam' , elegantiškas gražuolis juosvais lapais bei blyškiai gelsvais žiedais gėlyno priekiui.

Žolė, kurią kasmet vis labiau įsimyliu - Achnatherum calamagrostis. Anksti atželia, anksti žydi ir išlieka dekoratyvi iki pat šalnų - ko dar galima norėti iš dekoratyvinės žolės?

Dar viena iš mano mylimiausių žolių - rykštėtoji sora (Panicum virgatum) 'Dallas Blue'. Nerealūs mėlyni lapai. Už jos rykštenė 'Fireworks' - labai vėlyva, dėl ankstyvų šalnų ne kiekvieną rudenį spėja pilnai pražysti.

Šluotelinis flioksas (Phlox paniculata) 'Eva Cullum' - vienas iš geriausių, sveikiausių rožinių flioksų. Jam kompaniją palaiko kraujalakė, kurios veislę dar turiu išsiaiškinti.

Puikioji 'Diana'... Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum). Štai tokį vaizdą turėsite, jei sodinsite 3-5 augalų grupę

Mažoji 'Martin', tiesiaragė našlaitė (Viola cornuta). Kaip pasodinau vasaros pradžioje, taip ir žydi non-stop. Žiūrėsim stebėsim (jau nujaučiu bundančią naują meilę :) Manęs dažnai klausia - ir kaip aš dar atrandu tų naujų augalų? va taip ir atrandu - metų metais į kažką nekreipi dėmesio, staiga - bac! - ir pamatai kažką, kas patraukia dėmesį. Įsigyji vieną veislę, tada reikia dar vienos... ar dešimt, ir t.t. Taip ir vyniojasi tas kamuolys 

O čia visiškai atsitiktinė kompozicija. Viendienė nežinoma, turėjo būti visiškai kitokia veislė. Tačiau kaip specialiai derinta su šalaviju (Salvia nemorosa) 'Schwellenburg'. Tai labai keista šalavijo veislė mutavusiais žiedynais

Namo šiaurinėje pusėje kažkada labai senai senai pasodinau 'Perle d'Azur'. Kvailai pasodinau, nes toje vietoje saulės beveik nebūna. Ir ką, įsikabino ta raganė, ir kasmet vis gausiau žydi. O kadangi auga šiaurinėje pusėje, tai žydi bene mėnesiu vėliau nei augalai pietinėje pusėje. Ir žiedų spalva tamsesnė. Štai taip, kartais neprotingi poelgiai išeina į gerą :) todėl nebijokime eksperimentuoti. 

Ir dar apie raganes... Šiandien atsidarau 'Delfi', o ten perspausdintas mano rašinys iš žurnalo 'Rasos' apie raganes. Pasakysiu tik tiek, geriau jau nebūtų perspaudinę... nes nuotraukos baisiai sugadintos :(

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (5)

Po daugelio metų stambiažiedžių raganių viešpatavimo pagaliau pelnyto pripažinimo sulaukė raganių veislės smulkesniais žiedais. Ypatingo dėmesio yra vertos veislės, išvestos iš mėlynžiedės raganės (Clematis viticella), kilusios iš Pietų Europos. Jos vienodai gerai auga tiek Viduržemio jūros pakrantės karštyje, tiek Šiaurės Europos vėsumoje. Šios veislės gerai prisitaiko augti vidutiniško derlingumo ar net skurdžioje žemėje, tačiau būtinai reikalinga saulėta vieta, todėl nevertėtų jų sodinti šešėlyje ar prie šiaurinės namo pusės. Šios veislės yra mažiau linkę į ligas, ypatingai raganių vytulį, grėsmingiausią stambiažiedžių raganių rykštę.

Viticella grupės raganes lengva auginti. Jie puikiai tinka tiek pradedantiems sodininkams; tiek svajojantiems apie gražius sodus, tačiau neturintiems laiko juos prižiūrėti; tiek viešųjų želdinių želdinimui. Šios grupės raganės sparčiai auga (vidutiniškai per sezoną jos užauga iki 3 m, o kai kurios veislės ir iki 5 m), o jų gausus ir ilgas žydėjimas kompensuoja santykinai nedidelį individualių žiedų dydį. Lapai yra mažesni nei stambiažiedžių gentainių, tačiau gerokai sveikesni ir dažnai išlieka žali ir dekoratyvūs iki pat stiprių šalčių.

Veislės, išvestos iš mėlynžiedės raganės, žydi nuo birželio iki pat rudens ant pirmamečių ūglių, todėl šios grupės raganių genėjimas itin paprastas – visi pernykščiai ūgliai anksti pavasarį nukerpami iki 20-40 cm aukščio. Netgi ūgliams nušąlus ar nukirpus juos iki pat žemės, nauji ūgliai sėkmingai atžels, ir vėl džiugins jus gausiais žiedais.

‚Purpurea Plena Elegans‘

Viena iš įdomiausių veislių, priskiriamų Viticella grupei yra ‚Purpurea Plena Elegans‘. Ši veislė pasižymi visomis teigiamomis grupės savybėmis (atsparumas ligoms, šalčiui), be to, žydi pilnaviduriais purpuriniais žiedais. Tiesa, jie nėra itin dideli – iki 4-5cm – tačiau žydi ypatingai gausiai ir ilgai. Užauga iki 3-4 metrų, todėl sodindami pasirūpinkite stipria atrama, kuri sugebėtų išlaikyti augalo svorį.

‘Mme Julia Correvon‘

Kita vertinga šios grupės veislė yra ‘Mme Julia Correvon‘ – ši raganė papuoš jūsų sodą, kur ją bepasodinsite. Jos varpelio formos žiedai nors ir palyginti nedideli (6-8cm), tačiau išsiskiria sodria purpurine spalva, ir žydi beveik visą vasarą iki pat ankstyvo rudens.

Įdomi šios veislės istorija: ji buvo išvesta Prancūzijoje 1900 metais, tačiau, išpopuliarėjus stambiažiedėms raganėms, buvo kuriam laikui prarasta. Tačiau įdomios bei spalvingos asmenybės, anglų sodininko Christopher Lloyd, buvo išgelbėta, ir apie 1950-uosius vėl grąžinta. Šiuo metu tai viena iš populiariausių pasaulio raganių.

Sodinant Viticella grupės raganes, turėkite omenyje, kad joms reikia daug vietos – jos nesunkiai pasiekia 3-4 m aukštį, ir gali išsiplėsti iki pusantro metro. Tinka auginti ant pergolų, arkų, tvorų. Netinka auginti, leidžiant per vidutinio aukščio krūmus ar rožes – šios raganės per didelės ir per sunkios. Įdomiai atrodo, auginamos be atramos, t.y. leidžiant driektis žeme. Puikiai tinka auginti vietose, kur dirva skurdi, tačiau būtinai reikėtų, kad augalas gautų užtektinai saulės.

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (4)

‘Comtesse de Bouchaud’

Jeigu ieškote rožinės raganės, galime jus nudžiuginti – jums nereikės ilgai kankintis ir sukti galvą, ką išsirinkti… kadangi iš populiarių didžiažiedžių raganių tik dvi veislės yra visiškai rožiniais žiedlapiais – ‘Comtesse de Bouchaud’ ir ‘Hagley Hybrid’.

‘Comtesse de Bouchaud’ išvesta prieš gerą šimtmetį žinomo selekcininko F.Morel, ir per šį laikotarpį jos populiarumas nei kiek nesumažėjo. Kasmet parduodami tūkstančiai šios veislės egzempliorių. Tai ideali raganė pradedantiems augintojams – nereikli, atspari šalčiui ir ligoms. Kadangi paprastai užauga tik apie 2 metrus aukščio, puikiai tinka nedideliems sodams, auginti leidžiant per nedidelius spygliuočius ar krūmus, auginimui vazonuose. Lengvai auginama trąšioje, pastoviai drėgnoje (bet neužmirkusioje) žemėje. Nors didžioji dauguma raganių mėgsta saulėkaitą, ši veislė tinka auginti pusiau užpavėsintoje vietoje, kas apsaugo rožinius žiedus nuo išblukimo.

Šios veislė žiedai turi 6 žiedlapius nelygiu, gruoblėtu paviršiumi ir gelsvus kuokelius. Žiedlapių galiukai paprastai užsilenkia žemyn, suteikdami žiedui apvalią išvaizdą – todėl šią veislę itin lengva atpažinti. Kaip ir daugelio raganių, žiedai išsidėstę trejetais, daugiausia viršutinėje augalo dalyje. Pradeda žydėti birželio pabaigoje, ir žydi ganėtinai ilgai.

Ši raganė žydi ant pirmamečių ūglių, taigi jos genėjimas itin paprastas – po žiemos nukirpkite vius raganės stiebus iki 1 - 2 porų pumpurų nuo žemės.

Istorija jau seniai pamiršo, kas gi iš tikro buvo ta grafienė de Bouchaud (comtesse pr.grafienė), tačiau ji tikrai būtų patenkinta, kad ir po gero šimtmečio jos vardą garsina toks pelnytai populiarus augalas.

‘General Sikorski’

Dar viena vertinga veislė, išvesta 1965 metais lenkų vienuolio Stephan Franczak, ir pavadinta lenkų tautos didvyrio vardu. Patekusi į Vakarus, veislė itin greitai išpopuliarėjo.

Vidutinio augumo raganė, išauganti iki 2-3 metrų. Žydi labai stambiais violetiškai melsvais žiedais, pasipuošusiais gelsvų kuokelių puokštėmis. Žydi taip gausiai, kad kurį laiką per žiedus net nesimato augalo lapų.

Kadangi pirmieji žiedai pasirodo ant pernykščių ūglių, svarbu išsaugoti ilgesnius pernykščius stiebus (bent apie pusę metro). Vėliau žydi ant pirmamečių ūglių.

Labai tinka auginti pusiau šešėlyje ar netgi šiaurinėje pastatų pusėje, kur ilgiau išlieka ryški mėlyna žiedų spalva. Nužydėjęs augalas pasipuošia dekoratyviais pūkuotais vaisiais.

Kadangi veislė yra ne itin aukšta, tinka auginti nedideliuose soduose ar stambiuose vazonuose. Nors literatūroje rašoma, kad tinka leisti augti per krūmus, prieš sodinant reikėtų gerai apgalvoti, ar augalas-šeimininkas išlaikys šią raganę – ši veislė augina storus stiebus ir daug stambių lapų, taigi silpnesnį augalą ji paprasčiausiai užgoštų arba netgi nulaužytų šakas.

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (3)

Dažnam sodininkui pažįstamas jausmas – susižavėjimas bei baltas pavydas - vartant užsienietiškus žurnalus ar vaikščiojant Vakarų Europos soduose, grožintis nuo rožių bei kitokių žydinčių vijoklių lūžtančiomis pergalėmis bei arkomis. Tačiau, kaip bebūtų gaila, romantiškų lietuvių sodininkų pasirinkimas nėra itin didelis. Dauguma vijoklinių rožių būtų sudėtinga užauginti mūsų klimato sąlygomis iki tokio dydžio, visterijos, lastūnės irgi reikalauja ypatingų sąlygų bei priežiūros.... Tačiau ir čia mums gali padėti raganės, jei tik tinkamai parinksime ir suderinsime veisles. Pagrindinis kriterijus, derinant kelias raganes – jų vienodas genėjimas. Labai sudėtinga bus gražiai auginti dvi raganes, jei vieną iš jų reikia genėti iki pat žemės, o kitai palikti pernykščius stiebus.

Romantiškiems sodininkams siūlome elegantišką, ir kartu dramatišką, derinį. Abi raganės labai atsparios šalčiui, abi pavasarį genimos stipriai ( t.y. paliekant gerą sprindį pernykščių stiebų), kas gerokai palengvina jų priežiūrą.

Nedidelis patarimas – pavasarį nauji ūgliai auga ganėtinai sparčiai, todėl nepatingėkite kas kelias dienas apžiūrėti augalus, ir nukreipti jų ūglius jums reikiama kryptimi. Raganės visuomet mieliau kabinsis į kaimyninių augalų stiebus, nei į dirbtines atramas, taigi palikus raganes saviveiklai, jos gali susipinti į neišpainiojamą kamuolį.

Šias abi veisles būtų geriausia sodinti ten, kur bent dalį dienos (geriausiai po pietų) jos būtų apsaugotos nuo saulės kaitros, kad ne taip greitai išbluktų žiedai.

'Błękitny Anioł'

Viena iš puikiausių lenkiškų veislių, išvesta vienuolio brolio Stefano Franczako 1990 metais. Pavieniai žiedai nėra itin dideli (apie 8cm), tačiau jų būna tiek gausu, kad augalo lapų beveik nesimato. Žiedai labia švelniai violetiškai žydri, su laiku išblunka. Žiedlapiai nelygios faktūros, banguotais krašteliais. Užauga iki 3m aukščio. Ši veislė itin atspari šalčiui bei ligoms, nes išvesta iš mėlynžiedės raganės (Clematis viticella), kuri niekuomet neserga raganių vytuliu.


‘Romantika’

Estiška veislė, išvesta žymaus estų augintojo Uni Kivistik 1983 metais, ir iki šiol laikoma viena iš geriausių jo veislių. Žiedai apie 10 cm, tamsiai violetiniai, beveik juodi, aksominės faktūros. Norint išlaikyti tamsią žiedų spalvą, šią veislę geriausiai būtų auginti šiek tiek užpavėsintą (pas mane ji sėkmingai auga šiaurinėje namo pusėje). Ši veislė užauga iki 2,5 metrų aukščio. Taip pat tiktų auginti šalia krūmų ar nedidelių medžių geltona lapija.

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (2)

Raganių pasaulyje yra nemažai nelabai žinomų ‚perliukų‘, kurie tikrai nusipelno didesnio sodininkų pripažinimo.

Mažai kas pažįsta ir augina smulkiažiedes raganes – didžiažiedę raganę (Clematis macropetala) ir alpinę raganę (Clematis alpina) ar jų kultivarus (visi priskiriami vijutrių (Atragene) grupei). O jos tikrai turi ką pasiūlyti – nepaprastai atsparios šalčiui (visiškai negenimos, nebent norint atjauninti augalą); atsparios ligoms; nereikalauja ypatingos sodinimo vietos (lygiai gerai auga tiek saulėkaitoje, tiek pusiau šešėlyje). Ir žydi tokiu laiku, kai jų stambiažiedės giminaitės dar tik augina naujus stiebus (apie gegužės vidurį).

'Maidwell Hall'

Viena iš puikiausių didžiažiedės raganės veislių yra ‚Maidwell Hall‘ (G.R.Jackman, 1956). Gegužės viduryje augalas apsipila stambiais, violetiškai žydrais, pusiau pilnaviduriais varpeliais. Vasaros bėgyje kartas nuo karto pasirodo ir daugiau pavienių žiedų. Svarbu – šios raganės žydi ant antramečių stiebų, taigi susilaikykite nuo pernelyg uolaus augalo genėjimo. Vėliau pasirodo dekoratyvios pūkuotos, lyg šilkinės sėklų dėžutės, kuriuos puošia augalą iki pat žiemos.

Ši veislė užauga iki 2-2,5 metro. Ypatingai tinkama auginti, leidžiant jai raizgytis per nedidelių medžių ar krūmų šakas. Tik reikia tinkamai parinkti ‚atramą‘ – reiktų, kad krūmas nebūtų per daug tankia lapija, kad gerai matytųsi žiedai; tačiau iš kitos pusės, būtų gerai, kad želianti nauja lapija paslėptų nužydėjusias raganės šakas vasarą. Tinka augios parko rožės, geriausia šalčiui atsparios – kad neatsitiktų taip, kad atėjus raganės žydėjimui, rožė dar tik atžėlinėja po šaltos žiemos. Taip pat galima eksperimentuoti su šia veisle, auginant ją per akmenines atramines sieneles, didesnius alpinariumus.

Jeigu nerandate įsigyti šios veislės, galima bandyti panašias, gal šiek tiek smulkesniais žiedai, didžiažiedės raganės veislę ‚Blue Bird‘ arba alpinę raganę ‚Frances Rives‘.

Clematis x durandii

Dar viena mažai sodininkams pažįstama raganė yra senas, istorinis hibridas, išvestas Durand Fréres 1870 metais, ir iki šiol išlikęs vertingu augalu – Durando raganė (Clematis x durandii). Teigiama, kad tai sveikalapės (C.integrifolia) ir puošniosios (C.jackmanii) raganės hibridas. Kaip ir sveikalapė raganė, ji auga kaip žolinis augalas ir nesivynioja apie atramas. Tačiau paremti šį augalą vis vien reikėtų, nes kitaip jis paprasčiausiai išsidraikys po visą lysvę, ieškodamas atramos.

Labai atsparus šalčiui ir ligoms augalas, kuris kiekvieną pavasarį atželia iš naujo nuo pat žemės (šiltą žiemą ar labai apsaugotoje vietoje gali peržiemoti šiek tiek antžeminės dalies). Žiedai palyginti stambūs, 7-14 cm, 4-6 žiedlapiais, ryškiu gelsvu viduriuku. Užauga iki 2 metrų aukščio. Tačiau unikaliausia yra šio hibrido spalva – švari indigo mėlyna (grynai mėlyna žiedų spalva yra labai reta raganių pasaulyje, mėlyni žiedai dažniausiai turi didesnę ar mažesnę dalį violetinio atspalvio). Todėl ypač dekoratyviai atrodo, auginama per geltonlapius krūmus ar nedidelius medžius, pavyzdžiui pūslenį (Physocarpus) ‚Luteus‘ ar juodauogį šeivamedį (Sambucus) ‚Sutherland Gold‘.

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (1)

Daugelis sodininkų pažįsta raganes kaip vijoklinius augalus, vasaros viduryje apsipilančius stambiais žiedais. Kai kam sekasi jas auginti, tačiau kiti jų privengia – jos dažnai suserga vos pasodintos, o ir neretai numiršta be jokios akivaizdžios priežasties. Po vieno ar kelių nepasisekusių bandymų dažnai numojama ranka, ir į raganės vietą sodinamas kitas augalas.

Šiuo tikslu ir sudariau šį sąrašą – kad pagelbėti sodininkams, turintiems mažai ar jokios patirties su raganėmis, pasirinkti raganių veisles, kurios yra ne tik gražios, bet ir labai patikimos, lengvai auginamos, nereikalaujančios ypatingos priežiūros ir atsparios ligoms, ypatinga raganių vytuliui. Visos minimos veislės yra pripažįstamos geriausiomis Tarptautinės Raganių Draugijos (International Clematis Society), ir visos jos puikiai auga Lietuvos sąlygomis. Lietuvos prekyvietėse šias veisles nelengva rasti (paprasčiausiai pas mus nėra specializuoto augintojo), tačiau kaimyninėje Lenkijoje daugelį galima nusipirkti be problemų.

‚Arabella‘
‚Aljonushka‘

‚Maidwell Hall‘
Clematis x durandii

,General Sikorski‘
,Romantika‘

,Comtesse de Bouchaud‘
‚Błękitny Anioł‘ (‚Blue Angel')

,Mme Julia Correvon‘
,Purpurea Plena Elegans‘

'Arabella'

Lietuvoje mažai populiarios žolinės raganės, priklausančios Integrifolia grupei – ir visai nepelnytai. Jos atsparios šalčiui, tačiau kiekvieną pavasarį genimos iki pat žemės, t.y. nereikia sukti galvos dėl dangstymo žiemai. Jos neserga. Jos auga bet kur – saulėje, šešėlyje, skurdžiose dirvose. Vieną dalyką reikia turėti galvoje – kadangi jos išvestos iš C.integrifolia, jos pačios nesivynioja aplink atramas (panašiai kaip ir vijoklinės rožės). Iš pradžių jos auga tiesiai, tačiau su laiku augalas nebeišlaiko užaugintų stiebų bei lapijos svorio, ir tuomet jau sodininko valia, kaip raganė toliau augs. Jei parūpinsite tvirtą atramą, ir parišite linkstančias šakas – ji augs tiesiai. Jei leisite augalui pačiam driektis, jo šakos išsidraikys per šalia augančių augalų lajas – vaizdas visiškai kitoks, tačiau ne mažiau įspūdingas (tačiau neužmirškite, kad 1,5m siekiančios ir gausiai žydinčios šakos gali užgožti silpnesnius ‚kaimynus‘). Arba auginkite tokią raganę ant šlaito, terasos net alpinio kalnelio, kur žydintis augalas išsidrieks spalvingu kilimu.

Raganė ‚Arabella‘ buvo išvesta 1994m. britų augintojo Barry Fretwell. Ir nuo to laiko is nesitraukia iš visų laikų populiariausių raganių penketuko. Ir tai visiškai pelnyta – šis veislė laikoma ir ilgiausiai žydinčia ragane. Pirmi melsvai violetiniai žiedai prasiskleidžia birželį – jų nepalyginsi su stambiažiedžių raganių aksomine prabanga, jų dydis tesiekia 8 cm. Tačiau jų vis daugėja – nauji žiedai violetiniai, senesni išblunka iki skaistaus mėlynumo, visi pasipuošę gelsvu kuokeliu šepetėliu. Ir taip iki pat rudens. Stiebai užauga iki 1,5m per sezoną. Žydi ant pirmamečių ūglių, todėl genima iki pat žemės kiekvieną pavasarį (nors paprastai žiemos šalčiai jau būna pasirūpinę genėjimu). Šios raganės nesumaišysi su jokia kita. Atrodo įspūdingai, pasodinta šalia krūmų ryškia lapija (pūkenis ‚Royal Purple‘ arba pūslenis ‚Luteus‘ ar ‚Dart‘s Gold‘). Tinka auginti šalia augių erškėtrožių ar šalčiui atsparių rožių.

Šią raganę galima auginti ir kartu su kitomis raganėmis, pavyzdžiui C.x durandii, arba C.‘Bliekytny Aniol‘ (svarbu, kad būtų genimos vienodai). Kadangi ši veislė pati nesiveja aplink atramas, iš pradžių padėkite naujiems stiebams rasti kelią per kaimyninius augalus.

'Aljonushka'

Kita puiki veislė, priklausanti Integrifolia grupei yra sena veislė ‚Aljonushka‘, išvesta Kryme A. Volosenko-Valionis bei M.A. Beskaravajnajos. Dar vienas kuklus, bet vertingas ‚perliukas‘ – augalas be jokių ypatingų poreikių ar kaprizų.
Vakaruose ši veislė pasirodė tik griuvus ‚geležinei uždangai‘, tačiau išpopuliarėjo akimirksniu – o kuris gi sodininkas nesvajoja apie augalą, kurį galima pasodinti ir pamiršti? Be abejo, jei nepamiršite jo kartais patręšti bei palieti, jis tikrai atsilygins jums dar didesne žiedų gausa.

Žiedai nedideli, apie 8cm skersmens, rožiniai, varpelio formos, tačiau žydi labia gausiai. Krūmas išauga iki 1,8m aukščio, kiekvieną pavasarį genimas iki pat žemės. Ši raganė tai pat pati nesivynioja apie atramas. Puikiai tinka sodinti šalia augesnių rožių ar krūmų spalvinga lapija

Raganė 'Aljonushka' (Clematis)

This is one tough little beauty. Delicate, elegant, yet an 'ironside', as they would say in 'ye olde English'. You would have to try hard to kill it...

This is one of the earlier Russian Clematis integrifolia (herbaceous clematis) hybrids from 1963. Exceptionally hardy, disease-free and low-maintenance. Just like all Integrifolia hybrids, it flowers on current year's growth, so it has to be hard pruned to the very ground every spring. Which means that it can be successfully grown in cold areas, and there is no need to cover it for winter.

One thing to remember though is that this clematis is non-clinging. When it starts off in spring, it clings a little to any support it can find. But later on it becomes top heavy under the weight of foliage and abundant flowers, and just flops onto whatever is growing close to it. In my garden it happens to be Hydrangea arborescens 'Annabelle' (and I am quite happy with the combination). So if you want to grow it upright you'd better make sure it is grown next to an appropriate support (for example, an obelisk). Alternatively, it can be grown draped over the ground or over low growing conifers. Unfortunately, my garden is absolutely flat, so I still haven't worked out where to place it. But for someone who gardens on a slope or has a decently-sized alpine garden this is a perfect plant to try, where it will cascade weaving its flowers around rocks and alpine plants without smothering them.

Here is a picture, which shows the idea. This is a different clematis variety, 'Arabella', but it works the same way, more or less. Doesn't it look great? http://www.clematisinternational.com/japan2008214.jpg

Raganė 'Fryderyk Chopin' (Clematis)

Čia viena iš mano mėgstamiausių raganių. Mažai dar ją pažįstu, nes auginu tik keletą metų (kad pamatytum pilną raganės potencialą, reiktų jai duoti kokius 3-4 metus). Kaip iš pavadinimo galima sprasti, ši raganė kilusi iš Lenkijos (kaip ir daugybė šiuolaikinių puikių raganių kultivarų).

Tokių garbanotų žiedlapių dar nemačiau ant jokios kitos raganės. Iš tikrųjų, tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl man reikėjo trūks-plyš ją susirasti. O pridėjus tą powder blue spalvą (vėlgi, mano mėgstamiausia atspalvis raganėse:) gaunasi beveik tobulas žiedas.

Pas mane ji auga, vyniodamasi ant rožių 'Demokracie' (raudona) ir 'City of York' (balta). Ši raganė nėra aukšta, gal iki 2 metrų. Vienas nedidelis minusas - žiemai ją vertėtų pridengti, kadangi žydi ant antramečių ūglių (2 grupės raganė). Tačiau, manau, ne toks jau didelis rūpestis :)