10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (5)

Po daugelio metų stambiažiedžių raganių viešpatavimo pagaliau pelnyto pripažinimo sulaukė raganių veislės smulkesniais žiedais. Ypatingo dėmesio yra vertos veislės, išvestos iš mėlynžiedės raganės (Clematis viticella), kilusios iš Pietų Europos. Jos vienodai gerai auga tiek Viduržemio jūros pakrantės karštyje, tiek Šiaurės Europos vėsumoje. Šios veislės gerai prisitaiko augti vidutiniško derlingumo ar net skurdžioje žemėje, tačiau būtinai reikalinga saulėta vieta, todėl nevertėtų jų sodinti šešėlyje ar prie šiaurinės namo pusės. Šios veislės yra mažiau linkę į ligas, ypatingai raganių vytulį, grėsmingiausią stambiažiedžių raganių rykštę.

Viticella grupės raganes lengva auginti. Jie puikiai tinka tiek pradedantiems sodininkams; tiek svajojantiems apie gražius sodus, tačiau neturintiems laiko juos prižiūrėti; tiek viešųjų želdinių želdinimui. Šios grupės raganės sparčiai auga (vidutiniškai per sezoną jos užauga iki 3 m, o kai kurios veislės ir iki 5 m), o jų gausus ir ilgas žydėjimas kompensuoja santykinai nedidelį individualių žiedų dydį. Lapai yra mažesni nei stambiažiedžių gentainių, tačiau gerokai sveikesni ir dažnai išlieka žali ir dekoratyvūs iki pat stiprių šalčių.

Veislės, išvestos iš mėlynžiedės raganės, žydi nuo birželio iki pat rudens ant pirmamečių ūglių, todėl šios grupės raganių genėjimas itin paprastas – visi pernykščiai ūgliai anksti pavasarį nukerpami iki 20-40 cm aukščio. Netgi ūgliams nušąlus ar nukirpus juos iki pat žemės, nauji ūgliai sėkmingai atžels, ir vėl džiugins jus gausiais žiedais.

‚Purpurea Plena Elegans‘

Viena iš įdomiausių veislių, priskiriamų Viticella grupei yra ‚Purpurea Plena Elegans‘. Ši veislė pasižymi visomis teigiamomis grupės savybėmis (atsparumas ligoms, šalčiui), be to, žydi pilnaviduriais purpuriniais žiedais. Tiesa, jie nėra itin dideli – iki 4-5cm – tačiau žydi ypatingai gausiai ir ilgai. Užauga iki 3-4 metrų, todėl sodindami pasirūpinkite stipria atrama, kuri sugebėtų išlaikyti augalo svorį.

‘Mme Julia Correvon‘

Kita vertinga šios grupės veislė yra ‘Mme Julia Correvon‘ – ši raganė papuoš jūsų sodą, kur ją bepasodinsite. Jos varpelio formos žiedai nors ir palyginti nedideli (6-8cm), tačiau išsiskiria sodria purpurine spalva, ir žydi beveik visą vasarą iki pat ankstyvo rudens.

Įdomi šios veislės istorija: ji buvo išvesta Prancūzijoje 1900 metais, tačiau, išpopuliarėjus stambiažiedėms raganėms, buvo kuriam laikui prarasta. Tačiau įdomios bei spalvingos asmenybės, anglų sodininko Christopher Lloyd, buvo išgelbėta, ir apie 1950-uosius vėl grąžinta. Šiuo metu tai viena iš populiariausių pasaulio raganių.

Sodinant Viticella grupės raganes, turėkite omenyje, kad joms reikia daug vietos – jos nesunkiai pasiekia 3-4 m aukštį, ir gali išsiplėsti iki pusantro metro. Tinka auginti ant pergolų, arkų, tvorų. Netinka auginti, leidžiant per vidutinio aukščio krūmus ar rožes – šios raganės per didelės ir per sunkios. Įdomiai atrodo, auginamos be atramos, t.y. leidžiant driektis žeme. Puikiai tinka auginti vietose, kur dirva skurdi, tačiau būtinai reikėtų, kad augalas gautų užtektinai saulės.

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (4)

‘Comtesse de Bouchaud’

Jeigu ieškote rožinės raganės, galime jus nudžiuginti – jums nereikės ilgai kankintis ir sukti galvą, ką išsirinkti… kadangi iš populiarių didžiažiedžių raganių tik dvi veislės yra visiškai rožiniais žiedlapiais – ‘Comtesse de Bouchaud’ ir ‘Hagley Hybrid’.

‘Comtesse de Bouchaud’ išvesta prieš gerą šimtmetį žinomo selekcininko F.Morel, ir per šį laikotarpį jos populiarumas nei kiek nesumažėjo. Kasmet parduodami tūkstančiai šios veislės egzempliorių. Tai ideali raganė pradedantiems augintojams – nereikli, atspari šalčiui ir ligoms. Kadangi paprastai užauga tik apie 2 metrus aukščio, puikiai tinka nedideliems sodams, auginti leidžiant per nedidelius spygliuočius ar krūmus, auginimui vazonuose. Lengvai auginama trąšioje, pastoviai drėgnoje (bet neužmirkusioje) žemėje. Nors didžioji dauguma raganių mėgsta saulėkaitą, ši veislė tinka auginti pusiau užpavėsintoje vietoje, kas apsaugo rožinius žiedus nuo išblukimo.

Šios veislė žiedai turi 6 žiedlapius nelygiu, gruoblėtu paviršiumi ir gelsvus kuokelius. Žiedlapių galiukai paprastai užsilenkia žemyn, suteikdami žiedui apvalią išvaizdą – todėl šią veislę itin lengva atpažinti. Kaip ir daugelio raganių, žiedai išsidėstę trejetais, daugiausia viršutinėje augalo dalyje. Pradeda žydėti birželio pabaigoje, ir žydi ganėtinai ilgai.

Ši raganė žydi ant pirmamečių ūglių, taigi jos genėjimas itin paprastas – po žiemos nukirpkite vius raganės stiebus iki 1 - 2 porų pumpurų nuo žemės.

Istorija jau seniai pamiršo, kas gi iš tikro buvo ta grafienė de Bouchaud (comtesse pr.grafienė), tačiau ji tikrai būtų patenkinta, kad ir po gero šimtmečio jos vardą garsina toks pelnytai populiarus augalas.

‘General Sikorski’

Dar viena vertinga veislė, išvesta 1965 metais lenkų vienuolio Stephan Franczak, ir pavadinta lenkų tautos didvyrio vardu. Patekusi į Vakarus, veislė itin greitai išpopuliarėjo.

Vidutinio augumo raganė, išauganti iki 2-3 metrų. Žydi labai stambiais violetiškai melsvais žiedais, pasipuošusiais gelsvų kuokelių puokštėmis. Žydi taip gausiai, kad kurį laiką per žiedus net nesimato augalo lapų.

Kadangi pirmieji žiedai pasirodo ant pernykščių ūglių, svarbu išsaugoti ilgesnius pernykščius stiebus (bent apie pusę metro). Vėliau žydi ant pirmamečių ūglių.

Labai tinka auginti pusiau šešėlyje ar netgi šiaurinėje pastatų pusėje, kur ilgiau išlieka ryški mėlyna žiedų spalva. Nužydėjęs augalas pasipuošia dekoratyviais pūkuotais vaisiais.

Kadangi veislė yra ne itin aukšta, tinka auginti nedideliuose soduose ar stambiuose vazonuose. Nors literatūroje rašoma, kad tinka leisti augti per krūmus, prieš sodinant reikėtų gerai apgalvoti, ar augalas-šeimininkas išlaikys šią raganę – ši veislė augina storus stiebus ir daug stambių lapų, taigi silpnesnį augalą ji paprasčiausiai užgoštų arba netgi nulaužytų šakas.