Dar naujienų

Šitos naujienos visai neplanuotos, bet jau taip gaunasi, tai gal taip ir turi būti :) visvien jau kurį laiką norėjosi kažkokių pokyčių, šiokio tokio progreso...

 

Jau vieną kartą bandžiau keisti blogo formatą, bet pirmas bandymas buvo nelabai vykęs, daug dalykų man (ir daugeliui skaitytojų) nepatiko. O čia dar Blogger nusprendė, kad nebegaliu nemokamai talpinti daugiau nuotraukų, matyt, per tuos penkis metus išnaudojau limitą. O nuotraukos čia bene svarbiausias dalykas. Tad nusprendžiau kraustytis...

... ir persikrausčiau čia. Tuo pačiu ir pavadinimą pakeičiau, kad labiau sietųsi su mano nauju tinklapiu KITOKIE AUGALAI.

Tai štai tokie reikalai. Senas blogas ir ten esanti informacija niekur nedings (bent jau kiek tai priklauso nuo manęs). Kai kuriuose senus, populiariausius įrašus su laiku perkelsiu į naująjį blogą. Ten vis dar vyksta persiraustymo darbai... bet visus prašau apsilankyti nauju adresu bloge KITOKIE AUGALAI.

Tikiuosi šiame procese neprarasti senų draugų ir skaitytojų :) žinote, kaip sakoma - change is as good as a rest.

Tad iki pasimatymo....

Keletas reportažų apie Piet Oudolf darbus

Šiandien netyčia aptikau keletą filmukų apie Piet Oudolf ir jo darbus, tad noriu pasidalinti (subtitrai anglų kalba). Pirmasis - apie daugelį P.Oudolf darbų po truputį. Ypač įdomus High Line Niujorke, kur vietoje senos, apleistos geležinkelio atkarpos sukurtas puikus parkas.

O antrasis filmukas - apie Lurie sodą Čikagos Millenium parke. Nepaprastas grožis...

Gal kam pravers, planuojant savo sodus :) pasimokyti yra iš ko

 

Rudens pranašai

Kininis miskantas (Miscanthus sinensis) 'Ferner Osten'

Vingiris (Thalictrum) 'Hewitt's Double'

 Žvilgančioji rudbekija (Rudbeckia fulgida var.sulivantii) 'Goldsturm'

Ežiuolė (Echinacea) 'Magnus'

Kvapų magija

'Mme Isaac Pereire'

Būdami sodininkais, mes vaidiname daug vaidmenų – kraštovaizdžio architekto, želdintojo, statytojo ar netgi menininko – argi ne menas yra paversti tuščią, neįdirbtą žemės plotą akį traukiančiais želdynais? Prieš pradėdami įsisavinti naują plotą, pirmiausia planuojame, kaip išsidėstys vejos, takeliai, gėlynai, vaismedžiai ir pan. Renkamės spalvas, jų derinius. Svajojame, kokius augalus įsigyti norėtume. Tačiau retas iš mūsų rimtai pagalvoja apie tai, kokius kvapus norėtume jausti savo sode.

Kvapas yra vienas iš galingiausių ir labiausiai užburiančių elementų sodininko arsenale, tačiau taip pat ir mažiausiai suprantamas ar naudojamas. Menkiausio dvelktelėjimo pakanka, kad perkeltų mus į kažkada buvusias vietas, ar iššauktų seniai primirštus vaikystės prisiminimus. Koks bebūtų kvapas - saldus ar aštrus, lengvas ar sunkus – jis užslenka kaip debesis, ir kiekviename mūsų iššaukia skirtingą emocinį atsaką.

Kaip bebūtų keista, yra smirdančių puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora) veislių

 Kvapą augalams suteikia lakūs eteriniai aliejai, esantys įvairiose augalo dalyse, kurie išsiskiria oksidacijos metu. Dažniausiai jie yra telkiasi vainiklapiuose, kuokeliuose ar nektarinėse. Aromatas ima skleistis, pradėjus vertis žiedui, o jo stiprumą įtakoja nemažai faktorių – žiedo gyvenimo ciklas, oro temperatūra. Taipogi yra nemažai augalų, kurių eteriniai aliejai kaupiami lapuose.  

Gėlių aromatai kartais būna daugiasluoksniai – kaip ir parfumerijoje, jaučiamos skirtingos kvapų natos. Kartais per atstumą augalas kvepia gana maloniai, kai tuo tarpu iš arčiau kvapas darosi pernelyg sunkus, o kartais netgi pereinantys į lengvą dvoką. Gal todėl nemažai žmonių mėgsta lengvą karališkųjų lelijų (Lilium regale) kvapą, tačiau negali pakęsti ilgos jų kaimynystės patalpoje?

Kam augalams yra reikalingi kvapai? Dažniausiai tam, kad pritraukti apdulkintojus. Dauguma vabzdžių yra labai jautrūs kvapams, taigi aromatas yra itin veiksminga priemonė augalui pratęsti giminę. Kažkiek įtakos, be abejo, turi ir augalų spalva, forma ir netgi žiedo faktūra. Evoliucijos eigoje kiekviena augalų gentis ar rūšis išvystė tokį kvapą, kuris labiausiai pritraukia specifinius apdulkintojus. Kai kurie augalai netgi imituoja tam tikrų vabzdžių patelių feromonų kvapą, kad pritrauktų tos rūšies patinų dėmesį. Daugelis sodo augalų yra kaip magnetas dieniniams ir naktiniams drugiams – tie kvapai dažniausiai būna saldūs ir malonūs žmogaus nosiai. Tokie yra jazmino, sausmedžio, budlėjos kvapai. Tuo tarpu bitės labiau reaguoja į žiedo spalvą – todėl bičių apdulkinami augalai retai yra stipriai kvepiantys, ir dažniausiai jų lapija yra gerokai kvapesnė už žiedus. Vabalus taip pat traukia kvapai, tačiau jie dažniausiai būna sunkūs – kai kurios dekoratyvinės obelys, magnolijos ar krūminiai bijūnai. Visi rožių augintojai neramiai laukia birželio pabaigos, kai pradėjus žydėti rožėms, ypatingai šviesioms, jas apgula auksavabaliai – per kelias dienas jie sugeba į skutus sudrąskyti taip ilgai lauktus žiedus.

Be abejo, kvapai yra tik vienas, ir ne pats svarbiausias, iš sodo kūrimo aspektų. Jei želdynų kompozicijoje nebus pusiausvyros, jei spalvų deriniai bus neharmoningi, jei nėra nuoseklaus perėjimo nuo vieno sezono prie kito – dieviškiausi kvapai nepavers jūsų sodo tokiu rojaus kampeliu, kurį bandote padaryti. Tačiau žaliasis  pasaulis labai turtingas, tad kokį apželdinimo stilių bepasirinktumėte, visuomet galima rasti tinkamų augalų, kurie jūsų sodui suteiks tą nematomą, tačiau svarbų elementą - aromatą.

 

Visos rytinė lelijos itin stipriai kvepia - 'Sumatra'

Koks bebūtų jūsų želdinių stilius, tam tikros taisyklės visuomet bus aktualios. Pirmiausia, aromatai geriausiai jaučiami užuovėjoje, kadangi vėjas jų kurį laiką neišsklaido. Taigi kvapiai oazei reikėtų pasirinkti tokią vietą, kur namo siena ar gyvatvorės sudarytų užuovėją – tokiu būdu kvapas ilgiau tvyros ore.

Sodinkite kvepiančius augalus ten, kur praleidžiame daugiausia laiko - po langu, šalia takelio ar suolelio. Silpniau kvepiančius augalus sodinkite kiek įmanoma arčiau, o stipriau kvepiančius – truputį toliau. Aukštesniems kvapiems vijokliams (rožėms, sausmedžiams) puikiai tinka įvairios arkos ar pergolės – jos pakylėja žiedus aukščiau, kad puikūs aromatai būtų geriau užuodžiami.

Augalams kvapiais lapais dažniausiai reikalingas kontaktas, kad pajusti jų kvapą, taigi sodinkite juos ten, kur kaskart praeidami galėtumėte perbraukti per juos ranka, pavyzdžiui, takelio, kuriuo nuolat praeinate.

 

Didžioji dauguma kvepiančių augalų yra saulės mėgėjai, todėl kvepiančiam gėlynui parinkite pačią saulėčiausią vietą. Jei vietos netrūksta, galite formuoti net keletą atskirų kvepiančių gėlynų skirtingiems vasaros laikotarpiams. Pavyzdžiui, rožės (Rosa), lelijos (Lilium), levandos (Lavandula), jazminai (Philadelphus) žydės pirmoje vasaros pusėje, o flioksai (Phlox), budėjos (Buddleia), kvapieji pelėžirniai (Lathyrus odoratus) ir kvapusis tabakas (Nicotiana alata)perims estafetę antroje vasaros pusėje.

 

Šluotelinis flioksas 'Miss Pepper' kvepia ypač stipriai

Be abejo, vienas iš svarbiausių kriterijų, renkantis augalus, yra jų spalva. Tačiau žinant tam tikrą ryšį tarp spalvos bei kvapo, galima sukurti gėlyną, kuris būtų malonus ir akiai, ir nosiai. Mokslininkai yra pastebėję dėsningumą, kad kuo mažiau pigmentų turi žiedai, tuo jie stipriau kvepia. Aromatingiausi yra baltai žydintys augalai, po jų seka gelsvi, šviesiai rožiniai ir švelniai violetiniai atspalviai. Ryškiai geltoni ir violetiškai mėlyni žiedai kvepia mažiau. O mažiausiai kvapūs augalai žydi violetiniais, ryškiai mėlynais, oranžiniais ir raudonais žiedais.

 

Rytinė lelija 'Mucadet' žydi pačioje vasaros pabaigoje

Kiekvienam metų laikui būdingi tam tikri kvepiantys augalai. Kai pritrūksta žiedų, juos pakeičia augalai kvepiančiais lapais. Jei neauginate daug daugiamečių augalų, malonų dvelksmą suteiks vienmečiai ar svogūniniai augalai. Tereikia truputį pasukti galvą – ir galėsite džiaugtis ne tik gražiu, bet ir kvepiančiu sodu.  

Pavasarį kvapų šventę pradeda hiacintai (Hyacinthus) ir narcizai (Narcissus). Hiacintai kvepia itin stipriai, ir patalpoje jų kvapas gali būt pernelyg aštrus. Tačiau lauke jis maloniai skleidžiasi dar vėsokame pavasario ore. Jau baigiantis hiacintų žydėjimui, prisijungia žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata). Panašiu laiku prie jos prisijungia ir dekoratyvinės obelys (Malus), pripildydamos orą subtiliu, vaisiniu kvapu.  

Baigiantis pavasariui, pražysta visų itin mėgstamos alyvos (Syringa vulgaris). Šie nereiklūs, ligoms atsparūs pripildo orą sunkiu, tačiau maloniu aromatu, kurį norėtųsi uždaryti kvepalų buteliuke – toks trumpas, deja, jų žydėjimas.

Po alyvų ateina bijūnų (Paeonia) metas.  Žydėjimas jų neilgas, tačiau itin įspūdingas. Tačiau tarp nesuskaičiuojamos gausybės jų veislių pasitaiko ir tokių, kurios skleidžia lengvą dvoką.

Panašiu laiku žydi ir vilkdalgiai (Iris) – mažai žinomas faktas, kad kai kurios modernios veislės pasižymi ganėtinai stipriu aromatu.

 

Ar esate pastebėję, kad kai kurios barzdotųjų vilkdalgių veislės kvepia?

Vasaros mėnesiais sunkią ravėjimo naštą palengvina minutės, kai brūkštelėjus per levandų (Lavandula) ir katžolių (Nepeta) kerus, pasklinda gaivinantis, švarus jų aromatas. Prie šio kvapų debesėlio prisijungia stiprus, svaigus jazmino (Philadelphus coronarius) kvapas. Ne veltui lietuviai nuo seno augina jazminus po pirkios langu.

Katžolė 'Six Hills Giant' - tobula kaimynė rožėms

Tačiau mažai augalų gali lygintis kvapumu rožėms (Rosa). Skirtingos veislės neretai skirtingai ir kvepia. Norint išsirinkti jums labiausiai patinkančiais veisles, vertėtų aplankyti vieną kitą vertingą rožių kolekciją – jus nustebintų, koks įvairus gali būti jų aromatas. Labai aromatingos yra kol kas dar Lietuvoje nepopuliarios senovinės (Damasko, Provanso, Bourbon) rožės – ‘Louise Odier’, violetiškai rožinė veislė prabangiu kvapu; ‘Comte de Chambord’ rožiniais, vaisiais dvelkiančiais žiedais, ‚Mme Hardy‘ – subtiliais baltais žiedais žalia akute ir elegantišku kvapu. Išskirtinė rožė yra ‘Mme Isaac Pereire) – nors išvesta labai seniai, 1881 metais, iki šiol yra neprilygstama, ryškiai rožinė, labai pilnavidurė veislė sunkiu, tačiau maloniu kvapu. Taip pat puošnios ir labai kvapios yra angliškos, D.Austino išvestos rožės

 Daugelis angliškų rožių yra labai kvapnios

Jei siekiate sukurti dar kvapesnį sodą, papildykite želdinius kvepiančiais vienmečiais augalais. Labai lengvai auginami kvapieji pelėžirniai (Lathyrus odoratus). Jų veislių yra begalės, įvairių spalvų bei dydžių žiedais, tačiau pačios kvapiausios išlieka senovinės veislės nedideliais žiedeliais, pavyzdžiui, veislė ‘Matucana’. Labai maloniu kvapu pasižymi kvapiojo tabako (Nicotiana) veislės – jų nesunku užsiauginti iš sėklų. Nuo seno mėgiamos ir auginamos kvapiosios razetos (Reseda odorata), leukonijos, dviragė (Matthiola bicornis) ir pilkoji (M.incana), rūdgrūdėlės (Iberis).

Jei auginate budlėją (Buddleia), į vasaros pabaigą jūsų sodą apguls drugeliai – šis krūmas jiems yra tikras magnetas. Prie jų prisijungia vėlai žydinčios rytinės lelijos (Lilium orientale) - kai kurios veislės tikrai neblogai auga Lietuvoje atvirame grunte. Jų saldus kvapas ganėtinai sunkus, tačiau lauke, švelniame vėjelyje jis ne toks intensyvus.  

 OT lelija 'Holland's Beauty' - ne tik graži, bet ir nepaprastai aromatinga

'Vasaros viršugalvis'

Lietuviškai skamba gana juokingai, tačiau rusai taip ir sako - 'макушка лета'... Pirma žiedų banga jau nužydėjo, tačiau akis paganyti tikrai yra į ką. Juo labiau, kad kai kurie augalai tik pradeda įsibėgėti. Dabar - pats lelijų žydėjimo metas. Azijinė lelija (Lilium) 'Black Out' - viena iš geresnių raudonų lelijų, labai ilgai žydi, gerai atlaiko lietų. Čia ji šalia šeivamedžio (Sambucus) 'Black Lace', kurie pas mane auga ant kiekvieno kampo :) Į kadrą bando dar lysti šermukšnialapė lanksvūnė (Sorbaria sorbifolia) 'Sem'. Jaučiu, paskutiniai metai ji pas mane, labai jau smagiai plečiasi. Ir aukštis virš 1,5m, nors rašoma, kad kompaktiškas krūmas iki 1m. Puikus augalas, kur galima jai leisti plėstis, tačiau gėlyne gal perdaug agresyvi.

O čia - sausros mylėtojų klubas. Turiu tokią juostą žemės šalia tankios tujų gyvatvorės. Žeme gal net negalėčiau pavadinti to, kas ten yra - dulkių mišinys, amžinai perdžiūvęs ir kepinamas saulės. Tačiau įdomu eksperimentuoti, ar kas gali augti tokioje aplinkoje. Pasirodo,   Nuotraukojgali, ir labai neblogai. Kai kurie augalai net neturėtų žiemoti pas mus, o žiemoja, nes drenažas žiemą idealus. Nuotraukoje - šilokas (Sedum)  'Fulda Glut', kietis (Artemisia canescens) ir nakviša (Oenothera freemontii) 'Silver Blade' 

Du nuostabūs, tačiau labai nefotogeniški augalai - labai jau aukšti ir perregimi. Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) 'Fascination', kuris šiemet mostelėjo iki 2 m, ir vingiris (Thalictrum) 'Elin', 2,5m. Labai tinka vienas šalia kito spalviškai

Astrancijos (Astrantia) kaip pradėjo vasaros pradžioje žydėti, taip ir stovi. Reiks nukirpti - žydės pakartotinai. Viena iš geriausių tamsių veislių, 'Ruby Wedding' (taip, ir vėl šalia 'Black Lace')

Šluotsmilgė (Deschampsia cespitosa) 'Schottland', viena iš geriausių šluotsmilgių veislių. Gana aukšta, iki 1,2 m. Sodinant dekoratyvines žoles, svarbu apgalvoti vietą  geriausiai jos atrodo, kai besileidžianti ar tekanti saulė yra joms už nugaros, tuomet jos atrodo ypač gražiai.

Dar viena sausros mylėtojų porelė - Faseno katžolė (Nepeta faassenii) 'Walker's Low' ir vilnotoji notra (Stachys lanata) 'Helen von Stein'

Vėl virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) 'Fascination' ir vingiris (Thalictrum) 'Elin' (ir, tiesiog labai netikėtai :), šeivamedis 'Black Lace')

Netyčins gražus derinys - rūta (Ruta) 'Jackman's Blue', pasižyminti melsvesnės spalvos lapais, nei mums įprastos rūtos, ir dar mėlynesnės Crambe maritima. Abu mėgsta augti sausai.

Šiemet įspūdingai pasirodė monarda (Monarda) 'Gewitterwolke', žiedai labai stambūs ir ryškūs.

Dar vienas 'ilgų distancijų' augalas, rūgtis Persicaria polymorpha. Nuo vasaros pradžios žiedais apsipylęs. Nesmulkus augalėlis, apie 2 m tiek į viršų, tiek į plotį. Augdamas šlapesnėje vietoje, manau, būtų dar didesnis.

Tikrai neprasta azijinė lelija iš 'juodų' tarpo, 'Dimention'. Nėra ji, aišku, juoda, tačiau tikrai labai tamsi. Žydi labai ilgai, žiedai nėra itin stambus (tačiau, mano nuomone, dėl to tik geriau 'įsipaišo' gėlynuose). Šalia saulainė (Helenium) 'Sahin's Early Flowered'. Lyginant su kitomis saulainėmis, tikrai ankstyva - pas mane ankstyvesnės tik 'Wyndley' (geltona) ir 'Moerheim Beauty' (rudai oranžinė)

O štai čia dar vienas atsitiktinis derinys, kai augalai buvo susodinti todėl, kad tuo metu ten buvo vietos, o vėliau pasirodė, kad jie idealiai tinka tarpusavyje. Ežiuolė (Echinacea) 'Sundown' ir saulainė (Helenium) 'Moerheim Beauty'. Šalia - vienas iš mano mylimiausių astrų (Aster lateriflorus) 'Lady in Black', mylimas ne tiek dėl žiedų, kiek dėl gausios, juosvos lapijos ir kero formos. Į kadrą jau nebeįtelpa sena, bet gera, ryškiai oranžinė viendienė (Hemerocallis) 'Prime Minister'. Tetrūksta ryškaus mėlyno ar violetinio akcento, pvz. gojinio šalavijo (Salvia nemorosa) 'Plumosa' - visiškai nepanašus į kitus šalavijus, dulsvos violetinės spalvos, pats tas tokiam deriniui. Gal kitamet :)

Pavasarinės brangenybės

Pavasarį daugelis augalų atrodo itin spalvingi  - tikra brangenybių dėžutė.... Vieni žydi itin ryškiomis spalvomis, kitų lapai skleidžiasi neįtikėtnais atspalviais. Tai puiki galimybė sodininkui kurti įdomias spalvines kompozicijas. Ypač tam tinka pavasariniai svogūniniai augalai.

Taigi... pažiūrėkim, kas gražaus skleidžiasi šiuo metų laiku...

Rūtenis, Corydalis fumariifolia (mažai augalu pasižymia tokia ryškia mėlyna spalva)

Skleidžiasi paprastojo rūtenio (Corydalis solida) veislė 'George Baker', viena iš geriausių raudonų šio rūtenio veislių. Šalia - vėliau žydinčio Corydalis 'Spinners' lapija. Šiek tiek vėliau jis žydės ryškiai mėlynais žiedais. Dar vienas labai gerai agantis, nereiklus rūtenis.

O štai čia - rūtenis sausai, skurdokai vietai, Corydalis shanginii. Labai dailūs melsvi lapai. Puikus augalėlis alpinariumui.

Pradeda žydėti tulpės. Vienos iš pirmųjų - rūšinės. Paprastai tulpių mylėtojai į tokią smulkmę nekreipia dėmesio - nei žiedų dydyžio, nei pernelyg didelio puošnumo. Tačiau tai nuostabūs augalai. Jos gerai auga metų metais nepersodinamos, labai nereiklios, ir jų pasirinkimas ne toks jau ir mažas. Tereikia susirasti gerą svogūninių augalų augintoją, kurių pas mus ne vienas.

Tulipa praestans 'Fusilier', spalvos ryškumas sunkiai nusakomas, ir nepertaikiamos nuotraukoje. Saulėtą dieną jos net akina. Ne tokios ir mažutės, kokių 30 cm. Gražiai atrodo auginamos šalia smailiažiedžio lendrūno 'Overdam' (kuris šiuo metu stipriai želia baltai margintai lapais) arba šiloko 'Angelina' kilime, kuris šio metu nusidažęs įvairiais geltonais ir oranžiniais atspalviais. Žydi tuo pačiu metu kaip plautė 'David Ward' (Pulmonaria rubra), kuri apsipila rausvais žiedeliais. Jei labai ieškoti subtilių derinių, galima teigti, kad gal tie du raudoniai nelabai dera tarpusavyje. Tačiau tokiu metų laiku, kai taip esame pasiilgę ryškių spalvų, kam tai rūpi :) 

  Plautė (Pulmonaria rubra) 'David Ward'

Štai čia - labai ankstyvo bijūno 'Early Scout' lapija. Tiesą sakant, man jau panašu į žiedą :) Tačiau jie pasirodys vėliau - kraujo raudonumo nedideli tuščiaviduriai žiedai. Vienas iš tų augalų, apie kurios galima pasakyti - svarbu ne ūgis, o smūgis :) Labai tinkamas augalas sausokai vietai, pvz. alpinariumui.

Dar viena rūšinė tulpytė - Tulipa humilis 'Liliput'. Nuotrauka iš tikro nelabai perteikia tikrą spalvą, kuri yra ryškios fuksijų spalvos. Mažulytė, kokių 10cm aukščio. Tikra alpinariumų puošmena. Gražiai atrodo sidabrinių lapų fone, pvz. Veronica incana

Štai vienas iš mano mėgstamiausių augalų, vingiris (Thalictrum) 'Elin'. Šitie delikatūs lapeliai apgaulingi -vasarą geroje dirvoje šis vingiris gali išaugti iki 3m aukščio. Vasaros viduryje žydi dideliu debesiu violetinių žiedelių. Tačiau ir pavasarį tai mėlynų ir violetinių lapų kombinacijai sunku atsispirti.

Dar vienas įdomus augalas skurdžiai dirvai - Crambe maritima. Vasarą jis atrodo kaip mėlynų banguotų lapų jūra. Tačiau pavasarį pradeda želti ryškiai raudonais ūgliais (gaila, nespėjau nufotografuoti). Labai efektingas augalas.  

 Man snapučiai (Geranium) visuomet patiko. Ne pernelyg puošnūs, kad atitrauktų dėmesį nuo gražesnių augalų, tačiau ir pakankamai dekoratyvūs. Tačiau šitam augalai tikrai neprikiši grožio trūkumo. Man tai vienas iš mylimiausių snapučių, 'Blue Sunrise'. Pavasarį jis pradeda želti rausvai oranžiniais, lašišos spalvos ūgliais. Vėliau lapai ima geltonuoti, tačiau oranžiniai pakraštėliai išlieka ilgai. Vasarą lapai įgauna gelsvai žalsvą atspalvį, o atėjus vasaros pabaigai, ir atvėsus naktims, vėl ima želti ryškiai geltoni lapai. Ir, be abejo, jis žydi tipiškai melsvais snapučių žiedais, kurie gelsvame fone atrodo visai neprastai. Vienu žodžiu, augalas, kuris tikrai užsidirba išlaikymą :)

Apie meiles, ir kitus panašius dalykus

Galėčiau teigti, kad sodininkai yra labai nepastovios būtybės - kasmet vis po naują meilę, o kartais ir ne po vieną. Mano mėgstama amerikiečių sodo rašytoja Lauren Springer ('Passionate Gardening', 'Plant-driven Design') save apibūdina kaip 'augalų mergšė' ('plant slut'). Aš ją labai suprantu - juk gyvenimas tai trumpas, o įdomių augalų tiek daug.

(Beje, mane nervina tai, kad lietuvių kalboje nėra atitikmens tokiam elementariam žodžiui kaip 'gardening' :( artimiausia ką esu sugalvojusi pagal prasmę yra 'sodininkavimas'). Gal kas turi pasiūlymų? Na, bet apie tai kada nors kitą kartą...)

Štai čia yra mano užpraeitų metų 'pasija' - žagrenis (Rhus typhina) 'Bailtiger' ('Tigereyes'). Pamačiau, kad toks atsirado Amerikoje - na ir prireikė be proto (myliu, noriu, negaliu') Meilė buvo stipri - tą patį rudenį parsitempiau lagamine iš Belgijos. Ir myliu iki šiol :) iš sumedėjusių augalų šis žagrenis man yra No.1, kartu su šeivamedžiu 'Black Lace' (šitam meilė liepsnoja jau kokius 5 metus, tai gal ir nesu taip baisiai nepastovi). Tiems, ką ištiks meilės priepuolis dabar, galiu pasakyti - manau, po metų kitų ir LT jau galima bus jį nusipirkti, pernai jau Lenkijoje mačiau, turėtų gi kas nors atvežti.

O čia kitos 'meilės', kurias labai nesunkiai išsiauginau iš sėklų. Agastache rupestris (tas aukštas krūmelis), Callirhoe involucrata (šliaužiantis augalas barbiškais žiedais) ir Oenothera macrocarpa var. incana 'Silver Blade' (tas nedidelis augalas plačiais sidabriniais lapais). Jo, liežuvį galima nusilaužt :) bet auginami tikrai paprastai. Jie pas mane auga tokioje eksperimentinėje 'pusdykumėje' - smėlyje, saulėkaitoje, šalia rajos tujų gyvatvorės. Ir nieko, klesti. O eksperimentinė todėl, kad paskutinius keletą metų domiuosi xeriscaping idėja (dar vienas neišverčiamas terminas). Na, savotiškas vandenį taupantis apželdinimo būdas, kai auginami tik augalai, kurie skurdžiomis sąlygomis sugeba patys savimi pasirūpinti.
Dar viena mano besitęsianti meilė - Rosa glauca. Pirmoji priežastis, kodėl ją myliu - neįtikėtina lapų spalva (nuotraukoje nelabai matosi, be to, rudenį spalva šiek tiek praranda sodrumą). O spalva ta - mėlynai pilkai raudona (užtai ir vadinasi raudonlapis erškėtis). Vienintelė rožė, auginama dėl lapų. Bet žiedeliai irgi neblogi, ryškiai rožiniai, tik tiek kad nedideli. O kita priežastis- štai šitos erškėtuogės. Kai pasodintas didesni masyvas šių erškėtrožių (o pas mane jų visa gyvatvorė), tai iš tolo šviečia. Ir absoliučiai atspari šalčiui - praeitą rūsčią žiemą pas mane buvo vienintelė rožė, kuri peržiemojo be dengimo iki pat šakų galiukų.
Dar viena mano 'meilė' - spalvoti lapai. O gėlynuose labai lengva tų spalvų gauti iš daržovių, kurios ne tik gerai atrodo, bet jas dar ir valgyti galima (jei nepurškiate chemikalais, be abejo). Štai čia burokėlis 'Bull's Blood' ir mangoldas 'Ruby Chard' glaudžiasi prie rykštėtosios soros (Panicum virgatum) 'Shenandoah' (kuri irgi dažosi raudonai), ir ežiuolės 'Sundown'
Lapiniai kopūstai irgi gražiai puošia gėlynus. Kai kurie jų, šąlant orams, vis gražėja - ryškėja violetiniai atspalviai. Priekyje - dekoratyvinis kopūstas 'Red Feather'
Na, ir kalbant apie lapus, dar viena kompozicija vazonams - raudonlapė Ipomoe batatas, melsvė (Hosta) 'August Moon', kana (Canna) 'Tropicana'... ir dar viena Rosa glauca :)

Vidurvasaris

Jaučiuosi beveik didvyre... per kelias be proto karštas dienas pasodinau nei daug, nei mažai - 3000 augaliukų :) Aišku, turėjau gerą pagalbininkę, bet per mažai visvien nepasirodė. O dabar 'zylioju' aplink juos kaip kokia perekšlė... tokiame karštyje vanduo, galima sakyti, net žemės nepasiekia... Na, bet gal dar viskas bus gerai :) kaip sakė kareivis Šveikas, dar nėra taip buvę, kad kažkaip nebūtų :))
Gėlynuose daug kas žydi ir bujoja, taigi keletas vaizdų.

Christofo česnakas (Allium christophii) švelniosios rasakilos (Alchemilla mollis) jūroje

Puokštė įvairių daugiamečių augalų
Snaputis (Geranium) 'Orion'
Kraujažolė (Achillea) 'Paprika'

Kraujažolė (Achillea) 'Terracotta' ir snaputis (Geranium) 'Brookside'

Kraujalakė (Sanguisorba) 'Arnhem'

Kraujažole (Achillea) 'Terracotta', šalavijas (Salvia) 'Blauhugel' ir snaputis (Geranium) 'Orion'

Na ką... einu dar kartą apžiūrėsiu savo augalėlius ... greičiau tie karščiai baigtus.