Apie meiles, ir kitus panašius dalykus

Galėčiau teigti, kad sodininkai yra labai nepastovios būtybės - kasmet vis po naują meilę, o kartais ir ne po vieną. Mano mėgstama amerikiečių sodo rašytoja Lauren Springer ('Passionate Gardening', 'Plant-driven Design') save apibūdina kaip 'augalų mergšė' ('plant slut'). Aš ją labai suprantu - juk gyvenimas tai trumpas, o įdomių augalų tiek daug.

(Beje, mane nervina tai, kad lietuvių kalboje nėra atitikmens tokiam elementariam žodžiui kaip 'gardening' :( artimiausia ką esu sugalvojusi pagal prasmę yra 'sodininkavimas'). Gal kas turi pasiūlymų? Na, bet apie tai kada nors kitą kartą...)

Štai čia yra mano užpraeitų metų 'pasija' - žagrenis (Rhus typhina) 'Bailtiger' ('Tigereyes'). Pamačiau, kad toks atsirado Amerikoje - na ir prireikė be proto (myliu, noriu, negaliu') Meilė buvo stipri - tą patį rudenį parsitempiau lagamine iš Belgijos. Ir myliu iki šiol :) iš sumedėjusių augalų šis žagrenis man yra No.1, kartu su šeivamedžiu 'Black Lace' (šitam meilė liepsnoja jau kokius 5 metus, tai gal ir nesu taip baisiai nepastovi). Tiems, ką ištiks meilės priepuolis dabar, galiu pasakyti - manau, po metų kitų ir LT jau galima bus jį nusipirkti, pernai jau Lenkijoje mačiau, turėtų gi kas nors atvežti.

O čia kitos 'meilės', kurias labai nesunkiai išsiauginau iš sėklų. Agastache rupestris (tas aukštas krūmelis), Callirhoe involucrata (šliaužiantis augalas barbiškais žiedais) ir Oenothera macrocarpa var. incana 'Silver Blade' (tas nedidelis augalas plačiais sidabriniais lapais). Jo, liežuvį galima nusilaužt :) bet auginami tikrai paprastai. Jie pas mane auga tokioje eksperimentinėje 'pusdykumėje' - smėlyje, saulėkaitoje, šalia rajos tujų gyvatvorės. Ir nieko, klesti. O eksperimentinė todėl, kad paskutinius keletą metų domiuosi xeriscaping idėja (dar vienas neišverčiamas terminas). Na, savotiškas vandenį taupantis apželdinimo būdas, kai auginami tik augalai, kurie skurdžiomis sąlygomis sugeba patys savimi pasirūpinti.
Dar viena mano besitęsianti meilė - Rosa glauca. Pirmoji priežastis, kodėl ją myliu - neįtikėtina lapų spalva (nuotraukoje nelabai matosi, be to, rudenį spalva šiek tiek praranda sodrumą). O spalva ta - mėlynai pilkai raudona (užtai ir vadinasi raudonlapis erškėtis). Vienintelė rožė, auginama dėl lapų. Bet žiedeliai irgi neblogi, ryškiai rožiniai, tik tiek kad nedideli. O kita priežastis- štai šitos erškėtuogės. Kai pasodintas didesni masyvas šių erškėtrožių (o pas mane jų visa gyvatvorė), tai iš tolo šviečia. Ir absoliučiai atspari šalčiui - praeitą rūsčią žiemą pas mane buvo vienintelė rožė, kuri peržiemojo be dengimo iki pat šakų galiukų.
Dar viena mano 'meilė' - spalvoti lapai. O gėlynuose labai lengva tų spalvų gauti iš daržovių, kurios ne tik gerai atrodo, bet jas dar ir valgyti galima (jei nepurškiate chemikalais, be abejo). Štai čia burokėlis 'Bull's Blood' ir mangoldas 'Ruby Chard' glaudžiasi prie rykštėtosios soros (Panicum virgatum) 'Shenandoah' (kuri irgi dažosi raudonai), ir ežiuolės 'Sundown'
Lapiniai kopūstai irgi gražiai puošia gėlynus. Kai kurie jų, šąlant orams, vis gražėja - ryškėja violetiniai atspalviai. Priekyje - dekoratyvinis kopūstas 'Red Feather'
Na, ir kalbant apie lapus, dar viena kompozicija vazonams - raudonlapė Ipomoe batatas, melsvė (Hosta) 'August Moon', kana (Canna) 'Tropicana'... ir dar viena Rosa glauca :)