Keletas reportažų apie Piet Oudolf darbus

Šiandien netyčia aptikau keletą filmukų apie Piet Oudolf ir jo darbus, tad noriu pasidalinti (subtitrai anglų kalba). Pirmasis - apie daugelį P.Oudolf darbų po truputį. Ypač įdomus High Line Niujorke, kur vietoje senos, apleistos geležinkelio atkarpos sukurtas puikus parkas.

O antrasis filmukas - apie Lurie sodą Čikagos Millenium parke. Nepaprastas grožis...

Gal kam pravers, planuojant savo sodus :) pasimokyti yra iš ko

 

Vasaros duetai. Dar viena saulės garbintojų porelė

Nagi, kad galėtų man pasakyti kas čia yra pirmame plane? Šis augalas - retenybė Lietuvoje. O augintojai, sodininkaujantys sausose, nederlingose, žemėse turėtų atkreipti į jį dėmesį. Tad pristatau - Raselo gumbenė (Phlomis russeliana) ir snaputis (Geranium) 'Spinners'

Raselo gumbenė (Phlomis russeliana), angliškai vadinama Turkish sage, Turkijos šalaviju - su tokiu pavadinimu iš tikro galima suabejoti, ar verta terlintis Lietuvoje. O štai ir verta :) Nors kilęs iš karštų kraštų, jis puikiausiai iškenčia mūsų žiaurias žiemas, ir iš po sniego pasirodo jau su visai lapais.  O štai snaputis 'Spinners' išsiskiria iš savo gentainių beveik švaria mėlyna spalva - daugelis melsvų snapučių visvien turi nemažą porciją violetinio pigmento.

Mano gumbenės atkeliavo iš Wisley botanikos sodo Anglijoje, kur jos veši, susodintos dideliais šuorais.  Aš jų nepirkau, ir nevogiau :) tiesiog pataikiau būti tuo metu, kai Raselo gumbenės subrandino krūvas sėklų, tad truputį pasirankiojau.

Ypač gražiai atrodo, derinama su mėlynais žydinčiais augalais, pvz., su amsonija Amsonia tabernaemontana, australinėmis baptisijomis Baptisia australis. Visi šie augalai žydi vasaros pradžioje, visi mėgsta saulę ir gerai toleruoja skurdžią dirvą (aišku, jei dirvožemis bus dar ir derlingas, tai jie tikrai nepyks, svarbu, kad drenažas būtų geras). Ir nužydėjusi, ši gumbenė pasižymi išraiškingu siluetu, tad jei domitės 'olandiškosios bangos' stiliaus želdynais, ir nebijote žiemai palikti mirusių augalų nenukarpytų, atkreipkite į šį augalą dėmesį.

Gražios idėjos

Pasauliniame informacijos šiukšlyne (t.y. internete) kartais galima aptikti tikrų brangakmenių. Štai, mano paskutinis radinys... ir aš jau audžiu mintį, kaip man ten nuvažiuoti iš arčiau pasižiūrėti :)

Šaltinis: www.chrisghyselen.be

Prerijų sodai - 4. Pasidarykim savo asmeninę preriją

Prerijų sodo idėja yra patraukli šiuolaikiniam skubančiam žmogui – jokio laistymo, jokio purškimo, jokio genėjimo, jokio dengimo žiemai, jokio tręšimo. Ravėti šiek tiek daugiau tenka pirmais ar antrais metais, kol augalai dar jauni, tačiau trečią vasarą jau galite ramiai atsipūsti, atsisėsti savo asmeninės prerijos vidury su šalto gėrimo stiklu, ir gėrėtis banguojančia žiedų bei žolių jūra. Taigi – kodėl gi nepabandžius…

Vietos parinkimas. Pirmas žingsnis, kuriant prerijų sodą, yra vietos parinkimas. Prerijų augalai – tiek žolės, tiek daugiamečiai žydintys augalai lengvai prisitaiko įvairiose augimvietėse, tačiau juos visus vienija saulėkaitos poreikis. Prerijų augalai gali augti tiek molingose, tiek smėlingose dirvose, ir nėra jautrūs nei dirvos rūgštingumui, nei derlingumui.

Prerijos paprastai skirstomos į 3 tipus: sausos, drėgnos bei šlapios. Sausų bei drėgnų prerijų augalai labiau mėgsta purią gerai drenuotą dirvą, šlapių vietų augalai gerai auga užmirkusiose dirvose, kur mažai kas gali augti. Netingėkite pasidomėti pasirinktų augalų poreikiais - pats gražiausias augalas, pasodintas netinkamoje vietoje, jus gali nuvilti.

Planavimas. Parinkus tinkamą vietą, jūs tikriausiai norėsite nusipiešti augalų sodininmo planelį. Keletas patarimų:
- parinkite tinkamus augalus pagal dirvožemio tipą: sausos, drėgnos ar šlapios augimvietės augalus.
- parinkite augalus, tinkančius pagal dydį jūsų planuojamam užsodinimo plotui.
- sodinkite augalus bangomis, o ne tiesiomis linijomis – galutinis vaizdas bus natūralesnis.
- sodinkite augalus ‚blokais‘ po 3-7, ypatingai, jei planuojate apsodinti didesnį plotą.
- rinkdamiesi žydinčius daugiamečius, pasistenkite, kad jie žydėtų vienas po kito.
- dideliuose prerijų soduose reikėtų palikti takelius, kad galėtumėte apeiti augalus iš kelių pusių.

Sodinimas. Apsodinti suplanuotą preriją galite tiek pirktiniais, tiek savo iš sėklų išaugintais augalais. Jei norite apsodinti didelį plotą, ekonomiškiau būtų bent jau dalį augalų sėti pačiam; jei norite greito rezultato, augalus pirkite. Šiuo atveju bus lengviau ir kovoti su piktžolėmis, kurios, be abejo, bandys rasti sau vietą jūsų prerijų sode, kadangi sodinsite jau paaugusius stiprius augalus.

Bet kuriuo atveju, vieta, kurioje planuojate sodinti savo preriją, turėtų būti švariai išravėta ir paruoštą sodinimui. Galėčiau dar pasikartoti kokius 3 kartus - pasistenkite švariai išravėti, ypatingai daugiametes piktžoles, ir svarbiausiai - daugiametes varpines piktžoles. Sunkias dirvas reiktų palengvinti smėliu ar žvyru, smėlėtas skurdžias dirvas galima pagerinti organinėm medžiagom, tačiau persistengti nereiktų – dauguma dekoratyvinių žolių praranda savo formą ar netgi spalvą per daug trąšioje žemėje.

Prerijų sodai - 3. Žydintys augalai prerijų sodui

Kaip jau buvo minėta, spalva prerijų sode yra mažiau svarbi nei augalų forma ir faktūra. Tačiau kokia būtų natūrali pieva be spalvingų daugiamečių ar svogūninių augalų? Prerijų sode nenatūraliai atrodytų puošnūs bijūnai, elegantiškos rožės ar didingi pentiniai. Bet visa eilė kuklesnių, spalvingų, tačiau mažai priežiūros reikalaujančių žydinčių augalų tik papildytų dekoratyvinių žolių eleganciją. O pasirinkti yra iš ko…

Kraujažolės (Achillea) – plokšti vingiorykštinės kraujažolės (A.filipendulina) veislių , pvz. 'Cloth of Gold', žiedynai puikiai dera su aukštomis dekoratyvinėmis žolėmis ar mėlynais šalavijais. Pastaraisiai metais išvesta nemažai spalvingų paprastosios kraujažolės veislių, kaip pvz. “Red Velvet” (1 nuotr.), pati geriausia raudona kraujažolė, ilgai neblunkanti, ir pakartotinai žydinti rudenį.

Ežiuolės (Echinacea) – pasirinkimas vėlgi nemažas, pradedant kukliomis rūšinėmis ežiuolėmis, rožinėmis ir baltomis, kurios žydi ilgai, ir net nužydėję lieka dekoratyvios, baigiant naujausiomis ir labai puošniomis veislėmis, kaip ryškiai rožinė ‘Fatal Attraction’, žalia ‘Green Envy’ ar oranžinė ‘Harvest Moon’.

Zundos (Eryngium) – zundoms būdingi sidabriški atspalviai bei architektūriška forma kontrastuoja su tiesiomis žolių formomis. Pasirinkimas iš tiesų nemažas - nuo seno daugelio auginamos plokščioji (E.planum), alpinė (E.alpinum), didžioji (E.giganteum) bei pajūrinė zundos (E.maritimum). (2 nuotr. plokščioji zunda 'Jade Frost')

Bandreniai (Echinops) – daug kas augina įprastą žydrąjį bendrenį (E.ritro), tačiau kodėl gi napabandžius gerokai dekoratyvesnio E.ruthenicus sidabriniais karpytais lapais, nesunkiai sudaiginamo iš sėklų.

Šalavijai (Salvia) – yra veislių baltais, rožiniais ar tamsiai mėlynais žiedais.

Na ir nereikėtų pamiršti rudeninių gražuolių, žydinčių tuo pačiu metu, kaip ir dauguma dekoratyvinių žolių:

Rudbekijos (Rudbeckia) – didelis pasirinkimas puošnių vienmečių veislių, kaip oranžinių rudų atspalvių ‘Cherokee Sunset’, žiedų dydžiu galinčių rungtis su jurginais, ar daugiametė blizgančioji rudbekija (Rudbeckia fulgida), žydinti be sustojimo iki pat šalnų. (3 nuotr. - Rudbeckia triloba).

Astrai (Aster) – nuo seno visiems pažįstamas augalas, tikrai nemažas pasirinkimas įvairių spalvų ir įvairių aukščių veislių bei rūšių.

Šilokai (Hylotelephium) – dažnai sutinkamas ‘Herbstfreude’ raudonais žiedais, tamsialapė ‘Matrona’, elegantiška ‘Frosty Morn’ beveik baltais lapais bei rožiniais žiedais, tamsus bordinis ‘Purple Emperor’.

Ir dar norėtųsi atskirai paminėti keletą Lietuvos augintojams mažai pažįstamų , bet nusipelnančių dėmesio žydinčių žolynų. Visi jie lengvai užauginami iš sėklų, todėl gėlininkams tikrai vertėtų pabandyti.

Patagoninė verbena (Verbena bonariensis) – ypatingai elegantiškas augalas, tartum sutvertas dekoratyvinių žolių kaiminystei (4 nuotr.). Nors tėvynėje daugiametis augalas, bet Lietuvoje žiemoja nepatikimai, tačiau didel;ės problemos tame nėra, kadangi pasisėja. Nors žiedai nėra labai išvaizdūs, tačiau aukšti tvirti stiebai (derlingoje žemėje gali užaugti iki 1,5 metro) labai gražiai papildo tiek aukštų augalų, kaip lendrūnai (Calamagrostis) ar soros (Panicum), kompozicijas, tiek sudaro elegantišką perregimą ‘užuolaidą’, pasodinta prieš žemesnius augalus.

Makedoninė buožainė (Knautia macedonica) – kukli įprastų žvaigždūnių (Scabiosa) giminaitė, žydinti ryškiai vyšniniais žiedais ištisą vasarą.

Didžioji cerintė ‘Purpurascens’ (Cerinthe major) – labai įdomios spalvos augalas: melsva lapija, net pakąstas rudeninių šalnų dar stebina rudai melsvais lapais.

Prerijų sodai - 2. Dekoratyvinės žolės

Dekoratyvinių žolių grožis yra kitoks, nei daugumos žydinčių žolinių augalų. Jų žiedynai nestebina ryškiomis spalvomis, būdingomis kitiems žydintiems augalams, tačiau traukia akį lengvumu, permatomumu, formomis, ir netgi šiurenimu vėjyje.

Dekoratyvinės žolės nuolat kinta kraštovaizdyje – pavasarį jos atželia kartu su atgimstančia gamta, vasarą sužydi subtiliai sąžalynais, o rudenį pasitinka geltonais, oranžiniais bei raudonais atspalviais. Net žiemą daugelis jų išlieka, ir žavi savo šerkšnotomis formomis.

Sodinant dekoratyvines žoles, reiktų prisiminti, kad jų grožis yra šviesos žaisme, taigi skirtingus efektus galima išgauti, priklausomai nuo to, kur sodiname žoles: vienaip jos atrodys tamsios sienos ar spygliuočio fone, visai kitaip atrodys, saulei šviečiant iš nugaros.

Pagrindiniai tikrųjų prerijų ‘gyventojai’ yra trys žolės, iki šiol praktiškai nežinomos Lietuvos augintojams: aukštaūgės Andropogon gerardii ir Sorghastrum nutans, bei vidutinio ūgio Schyzachyrium scoparium. Visos labai atsparios šalčiui, labai dekoratyvios rudenį, lengvai dauginamos sėklomis. Yra išvesta ir dekoratyvesnių nei rūšys veislių, pasižyminčių mėlynesniais lapais, tačiau jų reikėtų paieškoti užsienio veislynuose.

Yra ir daugybė kitų dekoratyvinių žolių rūšių bei veislių, kurias galima sėkmingai naudoti, kuriant šio stiliaus sodą.

Lendrūnai (Calamagrostis) - žinomiausia veislė smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis x acutiflora) “Karl Foerster” (2 nuotr.). Lengvai atpažįstama iš tiesaus silueto, ši žolė gali būti auginama tiek kaip vertikalus akcentas, tiek kaip gyvatvorė. Panaši, tačiau margalapė veislė, yra C.a. „Overdam‘. Gerokai mažiau sodininkų žinomas ir auginamas augalas yra C.brachytricha – iš Korėjos kilęs lendrūnas, labai atsparus šalčiui, vasaros pabaigoje išsiskleidžiantis puriomis uodegėlėmis. Puiki alternatyva soruolei (Pennisetum), kuri nėra visuomet patikima Lietuvos sąlygomis.

Nendrinė melvenės (Molinia arundinacea) – įspūdinga aukšta žolė elegantiškais oriškais žiedynais, geromis sąlygomis išauganti iki 2,5m. Nežiūrint ūgio, puikiai atlaiko vėją. Yra keletas dekoratyvesnių veislių: ‘Skyracer’ – statesnė už rūšį, ‘Transparent’ – lanksčiais svyrančiai stiebais.

Rykštėtoji sora (Panicum) – viena iš įspūdingiausių dekoratyvinių žolių, pradedanti žydėti vasaros antroje pusėje, ir išliekanti dekoratyvi per visą žiemą. Keletas gražiausių veislių: ‘Heavy Metal’ – neaukštaūgis, labai stačias ryškiai melsvas augalas; ‘Prairie Sky’ – ypač melsva veislė; ‘Rotstrahlbusch’– nuo vasaros vidurio lapai pradeda dažytis raudonai; ‘Shenandoah’ – lapai taip pat raudonuoja, artėjant rudeniui, pati geriausia raudonlapė veislė (3 nuotr.) ; ‘Dallas Blue’ – įspūdinga veislė plačiais melsvais lapais.

Miskantai (Miscanthus) – daugelio auginamos ir gerai pažįstamos žolės, tarp kurių yra ir milžinų (M.giganteus), ir neaukštaūgių veislių (M.‘Kleine Silberspinne’), žydinčių ir sidabriniais (M.’Silbetrfeder’), ir rausvais žiedynais (M.’Flamingo’). Yra plačialapių (M.sacchriflorus), ir siauralapių (M.’Gracillimus’). Yra dryžuotais lapais – ir išilginiais dryžiais (M. 'Morning Light', M.'Variegata'), ir skersai išmargintais lapais (M. ‘Zebrinus’, M.’Goldbar'). Ne visi jie vienodai atsparūs šalčiui, ne visi pražysta lietuviškos vasaros sąlygomis, tačiau pasiūla milžiniška, ir kiekvienas sodininkas gali rasti miskantą savo skoniui.

Ašuotės (Stipa) - daugelis gražiausių ašuočių rūšių, deja, Lietuvoje gali būti auginamos tik kaip vienmetės, pvz. S.tenuissima. Ypatingai dekoratyvi ir impozantiška didžioji ašuotė (Stipa gigantea), tačiau sėkmingai auginti ją greičiausiai galėtų tik Lietuvos pajūrio sodininkai. Sodininkaujantiems atšiauresnėse Lietuvos vietovėse, vertėtų auginti plunksninę ašuotę (S.pennata)(4 nuotr.) arba S.barbata – tai ganėtinai dekoratyvios, patikimai žiemojančios rūšys.

Spartinos margalapė forma (Spartina pectinata) – išvaizdi margalapė žolė, nuo seno auginama Lietuvoje. Dekoratyvi, tačiau sparčiai plečiasi, taigi labiau tinkama didesniems plotams apželdinti, ypač drėgnesnėse vietose.

(1, 2 nuotraukos - Dariaus Guso)

Prerijų sodai - 1

Ar nenorėtėtumėte turėti sodo, kuriame beveik nereikia dirbti? Nereikia praleisti valandų valandas ravint, tręšiant, laistant, genint, dengiant žiemai.... Sakot, taip nebūna?... Būna – ir tokių pavyzdžių atsiranda vis daugiau...
Per paskutinį dešimtmetį pasaulyje labai išpopuliarėjo apželdinimo stilius, turintis daug skirtingų pavadinimų: “prerijų stilius’, ‘natūralistinis stilius’, ‘naujasis amerikietiškas’, ‘naujosios bangos stilius’. Tačiau visi šie skirtingi pavadinimai įvardija tą patį stilių – kuriamas natūralistinis, mažai priežiūros reikalaujantis kraštovaizdis, kuriame dirvožemio tipas bei parinkta vieta apsprendžia augalų parinkimą. Šiuo stiliumi kuriantys kraštovaizdžio dizaineriai supina lengvas oriškas dekoratyvines žoles su skulptūriškais daugiamečiais augalais, atkurdami natūralios pievos atmosferą.
Taip apsodinti gėlynai gali būti nepaprastai gražūs, nors ir neperkrauti spalvingais, ryškiais augalais. Patys gražiausi šio stiliaus sodai sukurti stengiantis ne kopijuoti gamtą, o perteikti geriausias natūralaus kraštovaizdžio savybes: formą, tekstūrą ir spontanišką augalų harmoniją. Ir nors toks kraštovaizdis atrodo lyg savaime atsiradęs, geriausių jo pavyzdžių pagrindas yra gerai pagalvotas planas bei gilios botaninės kūrėjo žinios, leidžiančios atsirasti labiausiai vykusiems augalų bei žolių deriniams.
Didesnis dėmesis nukreipiamas ne į trumpalaikius, nors ir prabangius vidurvasario žiedus, bet į visą augalo gyvenimo procesą, pradedant ryškia pavasario žaluma, baigiant dekoratyviomis žolių šluotomis ir daugiamečių augalų sėkladėžėmis. Nors paprastai sodininkai, atėjus rudeniui, puola skinti nužydėjusius stiebus, čia skatinama kaip tik palikti nužydėjusių augalų stiebus tiek dėl architektūriškų formų, tiek dėl naudos paukščiams žiemą. Skaitinama pasirinkti augalus, kurie ne tik ‘gražiai gyvena, bet ir miršta gražiai’
Ypatingas šio stiliaus bruožas yra tai, kad didesnis dėmesis yra skiriamas formai ir struktūrai, o ne spalvai. "Jeigu struktūra yra gerai išmąstyta, ir sodas gerai atrodo – net nelabai svarbu, kokias spalvas naudojate", pabrėžia šio stiliaus ‘guru’ Piet Oudolf.
Kartu su natūralistinio stiliaus atsiradimu pagaliau ‘išmušė’ ir dekoratyvinių žolių žvaigždžių valanda, kas visai nenuostabu, kadangi apie 60-80 procentų tokių kraštovaizdžių jos paprastai ir užima. Dekoratyvinės žolės nėra didelė naujiena augalų mylėtojams bei kolekcionieriams. Kai kuriose šalyse jos jau seniai yra kultūrinio paveldo dalis: miskantai dažnai vaizduojami senoviniuose Japonijos tapybos darbuose, iki šiol ten auginama daug kultivarų, nežinomų vakariečiams. Tačiau didžiausias nuopelnas dekoratyvinių augalų populiarinime tikriausiai priklauso selekcininkui Karlui Foersteriui, dirbusiam Vokietijoje pirmoje praeito amžiaus pusėje. Jo pradėtą darbą vėliau perėmė eilė kitų vokiečių selekcininkų. Greičiausiai todėl Vokietijoje iki šiol stipriai jaučiamas dėmesis natūralistiniam apželdinimo stliui, ką liudiją daugybė viešųjų parkų Vokietijos miestuose, kuriuose galima pamatyti įspūdingų vokiško ‘stepės’ stiliaus kraštovaizdžių (pvz. Westpark ir Weihenstephan Miunchene). Daug šioje srityje yra nuveikęs amerikietis Wolfgang Oehme (beje, taip pat mokęsis Vokietijoje).
Tačiau per pastarąjį dešimtmetį šis apželdinimo stilius tapo sinonimiškas su olandų kraštovaizdžio architekto Piet Oudolf vardu. Jis sukūrė eilę visuomeninių bei asmeninių sodų Olandijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Švedijoje bei JAV, parašė eilę knygų natūralistinio apželdinimo tema.

Paskutinėje nuotraukoje - Piet Oudolf suprojektuoti prairie-style gėlynai RHS Wisley centre Anglijoje.