2012-12-10

Kas saugo raktus nuo rožių karalystės?

 
‘Kaip kokioje pasakoje apie erškėtrožę’, - mąstau, kratydamasi nelygiu lauko vieškeliu. Pirmiausia miškeliu, tada nelygiu lauko keleliu… Bet gal taip ir įdomiau, kadangi kelio gale atsiskleidžia neišpasakytas grožis – baltų rožių sodas su marmuro vaza viduryje. Ilgai netrukus, atidunda rožyno sargai – du stambūs vilkšuniai. Laimei, jie mane pažįsta, galvoju, tačiau tikrai niekam nerekomenduočiau važiuoti viešnagėn į Sibirkos rožyną nesusitarus su šeimininkais. Jie ir pasirodo už minutės kitos - Dovilė ir Mindaugas Rylos, šios rožių karalystės, besislepiančios Trakų pašonėje, šeimininkai. Ir nors jau ruduo, saulutė vis dar maloniai šildo, skleidžiasi kvapūs rožių žiedai, dūzgia bitės – ir tikrai, jausmas kaip pasakoje. Prie puodelio arbatos ir rožių žiedalapių džemo smagu paplepėti...
 'Aicha'
Bet kuris labiau patyręs rožininkas Lietuvoje žino Dovilę ir Mindaugą, šio rožyno šeimininkus. Abu jie - profesionalūs botanikai, dirbantys kaip gerai sustyguotas tandemas: Dovilė labiau išmano rožių veisles ir įvairovę, o Mindaugas domisi agrotechnikos subtilybėmis, ieško naujų ekologiškų būdų, kaip, naudojant kaip įmanoma mažiau chemijos, išauginti sveikas rožes. Jis taip pat atsakingas už tas fantastiškas nuotraukas, kurios puošia rožyno tinklapį.
 
Kelio pradžia
 
‘Rožių bacilą pasigavau dar besimokydama VU Gamtos fakulteto trečiame kurse’, - prisimena Dovilė. ‘Kaip ir visus rožių augintojus, pirmiausiai sužavėjo tiesiog tobulas žiedo grožis. Po truputį pradėjau domėtis, ieškoti literatūros. Negrįžtamai įtraukė intriguojanti rožių istorija - ta gausybė legendų, pasakojimų, užslėptų simbolių’.
 Sibirkos rožyno šeimininkė - Dovilė Rylienė...
Tačiau Dovilė ilgai netruko suvokti, kad giliau besidominčiam rožininkui Lietuvoje nelabai yra kur tobulinti žinias. Vieni pasitenkina tuo, kas yra - ką jau čia bepadarysi. Bet ne Dovilė. Pati savarankiškai susirado keletą stažuočių Olandijoje, didelėje rožių kolekcijoje bei šimtametes tradicijas turinčiame rožių medelyne. Darbas buvo sunkus ir ne už pinigus, tačiau Dovilė mano, kad gavo žymiai daugiau - tai, ko už pinigus ir nenupirksi. Olandų rožininkai dosniai ir su entuziazmu dalijosi savo patirtimi ir verslo paslaptimis, daug ko išmokė. Beliko tik viską pritaikyti savam, lietuviškam, klimatui, o tai pasirodė nemažas iššūkis. Lietuvoje ir Latvijoje nuo senų laikų prigijęs rožių dauginimas šiltnamiuose, ir iki Sibirkos rožyno niekas nedaugino rožių taip, kaip daro visas civilizuotas pasaulis – auginant atvirame grunte ir po akiavimo paliekant žiemoti pirmus metus. Savaime suprantama, visa lietuviška ir rusiška literatūra šiuo klausimu pasirodė bevertė.
 
... ir šeimininkas - Mindaugas Ryla
Šiandien Sibirkos rožynas jau skaičiuoja aštuntus gyvavimo metus. Kaip ir būna jaunoms karštoms galvoms, entuziazmas liejosi per kraštus, ir visai nebuvo baisu pradėti. Baisu buvo aplinkiniams ir artimiesiems – neaiški, neperspektyvi žemės ūkio šaka, juo labiau kad Lietuvoje rožes auginti atvirame grunte nėra taip jau ir paprasta dėl itin rūsčių žiemų. Ir nuėjo Dovilė su Mindaugu toli gražu ne lengviausiu keliu – auginti rožes arčiau jūros, kur klimatas gerokai švelnesnis. Susirado seną, sunykusią sodybą Trakų regioninio parko glūdumoje, pasistatė vagonėlį ir ėmėsi darbo – auginti šias karališkas gėles. Ir kaip dažnai atsitinka jaunoms karštoms galvoms, pradėjo pagalius į ratus kaišioti visokie smulkūs trukdžiai – žemė vietomis pasirodė ne tokia derlinga, kaip tikėtasi, elektros teko laukti ne vienerius metus, pusė pirmos įskiepių siuntos iš Lenkijos neatitiko veislių, o olandų siųsta dovana – daug įdomių senovinių rožių veislių – paklaidžiojusi, grįžo atgal su negyvais augalais.
 
'Baron Girod de l'Ain'
Tačiau juk turi pasisekti, kai kažko labai nori, tuo tiki ir į darbą sudedi visą savo širdį ir nelabai klausai sveiko (tačiau dažnai sparnus pakerpančio) proto. Tai ir atsitiko šiuo atveju. Sunkiausia jau praeityje. Šiuo metu senoje sodyboje Trakų pašonėje plyti spalvingi rožių laukai, žiedais džiugina vertingos rožių ir erškėčių kolekcijos. Tai tikras traukos centras visiems rožių mylėtojams, naujiems ir patyrusiems. Šiandien galima drąsiai pasakyti, kad čia yra didžiausia ir išsamiausia rožių - laukinių erškėčių, senovinių bei modernių veislių - kolekcija visoje Lietuvoje, kurioje net arti 600 rūšių bei veislių.
 
Šiuolaikinių veislių įvairovė
 
Visą vasarą kelią į rožyną mina lankytojai – kas nori pasižiūrėti žydinčių rožių, kas nusipirkti vazonuose auginamų augalų. Nemažai lankytojų jau planuoja rožių užsakymą rudeniui, žvalgosi š augalus, kurie bus parduodami netrukus. Juk patyrę rožininkai žino – geriausia rožes pirkti ir sodinti yra būtent rudenį, plikomis šaknimis. Tuomet ir veislių pasirinkimas didžiausias, ir patys augalai šviežiai iškasti ir itin kokybiški.
 Smulkiažiedės, bet labai efektingos - 'Ballerina' ir 'Mozart'
O pasirinkti Sibirkos rožyne tikrai yra iš ko... Kasmet augintojai pasiūlo pirkėjams apie 300 veislių šios karališkos gėlės. Asortimentas kasmet šiek tiek keičiasi – net išrankiausi rožių kolekcininkai kasmet gali rasti šį bei tą naujo. Sibirkos rožynas yra oficialūs ’W.Kordes’ Söhne’ atstovai Lietuvoje, taip pat yra pasirašę sutartis suDavid Austin Roses’ ir ’Rosen Tantau’. Visos Sibirkos rožyno parduodamos rožės yra dauginamos legaliai, sumokant licenzinius mokesčius. Dėl šios priežasties Lietuvos rožininkai kasmet gali tikėtis įsigyti pačių naujausių rožių veislių. Kiekvienais metais pasauliniai rožių selekcijos lyderiai stengiasi pristatyti bent jau penkias naujas veisles kiekvienas. Nors jos ir rungiasi tarpusavyje, kiekviena iš firmų turi savo ’arkliuką’. Romantiškas ir kvapnias angliškas rožes kuria ’David Austin Roses’ kompanija. Atsparumu ligoms pirmauja vokiškos veislės. Vokiečių kompanijos pristato itin daug veislių, kurios tinka viešiems miestų želdiniams - atsparios ligoms, gausiai žydi, nereiklios, iš tolo šviečia gausybė žiedų. Europos miestuose rožė nėra reta miesto želdiniuose.
'Out of Rosenheim' 
’Šios kompanijos, rožių pasaulio milžinai, mums tiesiogiai suteikia visapusišką informaciją apie rožių auginimą ir dauginimą. Jie mums aprodo visą "virtuvę", konsultuoja ir perteikia naujausią informaciją. Kartas nuo karto šių kompanijų atstovai apsilanko Sibirkos rožyne, tikrina kokybę. Ir nors esam labai nedideli jų mąstais, jie labai vertina ir gerbia, tai kad esam vieninteliai tokie Pabaltijyje’, - pelnytu įvertinimu džiaugiasi rožyno šeimininkai.
 
Senovinių rožių burtai
 
Iki šiol mažai kas Lietuvoje žinojo apie senovines rožių veisles. Tai didelė ir įdomi rožių grupė. Įsivaizduokite, iki šiol yra išlikusios dar antikos laikais augintos rožės.. O jūs savo sode galite auginti rožes, kurias savo sodeliuose augino viduramžių vienuoliai, ar imperatorienė Žozefina savo garsiojoj kolekcijoje Malmaisono dvare. XX amžiuje daugeliui šių rožių grėsė visiškas išnykimas, nes daugelis jų nežydi pakartotinai. Tačiau keleto entuziastų dėka, jos buvo išsaugotos. Kadangi jos pernelyg neišsieikvoja vis augindamos naujus žiedus, jos dažnai yra gerokai atsparesnės šalčiui.
 
’Keista, kad žmonėms taip reikia nuolatinio žydėjimo iš rožių’,- stebisi Dovilė. ’- Juk niekas nepergyvena, kad alyvos, jazminai ar tulpės taip pat žydi vieną kartą sezono metu’.
 
Rudeninis rožių sodinimas
 
Nors visame pasaulyje rožės dažniausiai sodinamos vėlai rudenį, ramybės būsenoje ir plikomis šaknimis, Lietuvoje itin gajus mitas, kad rožių rudenį, o ką jau kalbėti apie vėlyvą spalio mėnesį, sodinti negalima.  
Pirmais prekybos metais Dovilei ir Mindaugui tekdavo ilgai aiškinti, kad sodinukai neiššals ir nežus per žiemą, o pavasarį pradės stiebtis, pašildžius pirmiems pavasario saulutės spinduliams. Tiek metų šviečiamojo darbo davė reikiamą rezultatą, ir dabar didžioji dalis sodinukų Sibirkos rožyne parduodama rudenį.
 
Rožes plikomis šaknimis galima sodinti iki to laiko, kol žemę sukausto gruodas. Jei jus gąsdina perspektyva kasti duobes, drengiant rudens lietums – nepanikuokite. Duobes galite kasti kada tik norisi, kad ir visos vasaros eigoje. Taip net geriau – jei duobę pripildysite komposto, molio ar perpuvusio mėšlo, gamtos sąlygos ir sliekai iki sodinimo žemę pavers idealia terpe rožių auginimui. Atėjus laikui, teliks tik iš atsiųstos dėžės išsitraukti rožes ir sukaišioti į joms skirtas vietas. Ateinančią vasarą jau tikrai turėsite kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti prieš gimines ir kaimynus. O kur dar nuodėmingas malonumas vartyti spalvingą rožių katalogą, renkantis naujas rožes – ką čia slėpti, daugelis rožininkų užsisako daugiau rožių nei turi joms numatytų vietų.
 Kasmet Sibirkos rožynas vis plečiasi, didėja veislių asortimentas, daugėja parduodamų rožių kiekiai. Tačiau kaip ir pridera tikriems augalų fanatikams, Dovilei ir Mindaugui rūpi ne tik pardavimai. Ilgais žiemos vakarais mažame namelyje, prisišliejusiame prie rožyno, po truputį rutuliojasi kūrybiškos, švietėjiškos iniciatyvos, kurios po truputį realizuojasi. Tai ir teminiai istoriniai rožių sodeliai, damaskinių rožių kolekcija rožių vandens distiliavimui, žiedlapių uogienėms, mišrūs, angliško stiliaus rožynai, kur rožės auginamos kartu su daugiamečiais žoliniais augalais. Matyt, neilgai trukus, siauras kelelis per laukus virs į platų vieškelį, kurį išmins vis auganti rožių mylėtojų minia. Tačiau tikrai smagu žinoti, kad tokia vieta Lietuvoje yra...
 
Ką svarbu žinoti, sodinant rožes
 
Vietos parinkimas
 Baltojo rožyno fragmentas
Rožėms reikia daug saulės, tačiau lengvas šešėlis popietę nepakenktų, be to, yra nemažai veislių, kurioms užtenka 4 - 5 valandų saulės per dieną. Geras dirvos drenažas taip pat yra svarbu, kadangi rožė neaugs, jei šaknys nuolat mirks vandenyje. Daugiausiai priežiūros ir gerų augimo sąlygų reikalauja gausiai pakartotinai žydinčios rožės (arbatinės hibridinės, floribundinės ir kt.).  Tačiau yra nemažai rožių/erškėčių, kurie gali augti skurdžiame dirvožemyje, o įsitvirtinę krūmai reikalauja itin mažai priežiūros (tai rūšys ir joms artimi hibridai, daugelis senovinių Europos rožių).

Dirvožemis
 
Idealus dirvožemis – lengvas priemolis, turtingas maistinėmis medžiagomis bei humusu. Gerai rožės augs ir daugelyje kitų dirvožemių, tačiau verta turėti omenyje, kad labai kalkinga dirva rožėms kenksminga. Sunkią, molingą dirvą reiktų pagerinti smėliu, kompostu ar perpuvusiu mėšlu, o smėlingą – kompostu ar perpuvusiu mėšlu, trupučiu molio. Nerekomenduojama sodinti naujų rožių į vietą, kur rožės augo daugiau nei 10 metų - naujai pasodintos rožės skurs, netgi jei prieš tai augusios klestėjo. Tuomet reiktų naujai rožei iškasti duobę (apie 1 m skersmens ir 45 cm gylio), žemę išnešti (į daržą ar kitur, kur neaugs rožės) ir pripilti naujų žemių. Arba leisti bent du metus žemei atsigauti.

Sodinukų plikomis šaknimis sodinimas
 
Tinkamiausias tokių sodinukų sodinimo laikas – vėlyvas ruduo ir ankstyvas pavasaris. Rožės plikomis šaknimis sodinamos tik ramybės būsenoje. Rudenį – ne anksčiau spalio mėn. ir iki tol, kol galima įdirbti žemę. Rudeninio sodinimo pranašumas – rožės pavasarį pradeda anksčiau augti, anksčiau pradeda funkcionuoti šaknų sistema, todėl stiebai nenukenčia nuo pavasarinės saulės ir vėjų džiovinimo. Rudeninio sodinimo metu rožių genėti nereikia. Pavasarį naujai pasodintų krūmų stiebus trumpinti iki 15 cm. Iškasti didelę ir pakankamai gilią duobę, kad joje laisvai tilptų rožių šaknys.
 'Eglantyne'
Rožes sodinti taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur išauga pirmosios šakos) būtų apie 5 - 10 cm po žeme. Sodinant nereikia per jėgą lenkti, perlenkti šaknų, tuomet geriau per ilgas ištįsusias šaknis patrumpinti. Pasodintus sodinukus gerai palaistyti, ir apmulčiuoti apie 10-15 cm dirvožemiu. Tai apsaugos stiebus nuo suvytimo (džiovinančios saulės, vėjų, šalčių), kol nepradėjo funkcionuoti šaknų sistema. Išaugus naujiems ūgliams (apie 5 cm), ir praėjus šalnų pavojui, žemes galima išsklaidyti. Sodinimo metu nenaudoti jokių mineralinių trąšų. Sodinant vijoklines rožes šalia sienos, šaknis reikia nukreipti tolyn nuo sienos, o šakos linktų link sienos. Prie namo sienų pasodintas rožes reikia gausiau laistyti, ypač pirmaisiais metais.

Tręšimas
 
Pirmais metais po pasodinimo, jei tinkamai paruošta dirva, rožių tręšti nereikia, vėliau – reikia reguliariai tręšti vieną ar du kartus sezono metu. Pavasarį rekomenduojama tręšti organinės kilmės trąšomis. Jei jų neturite, tręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose gausiau azoto. Vasaros pradžioje tręškite mineralinėmis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Nuo rugpjūčio nebetręškite, kad augalas nebeaugintų naujų ūglių, kurie nespės subręsti iki pirmųjų šalčių.
 
Genėti ar negenėti rudenį? - štai kur klausimas
 
Kiekvieną rudenį Lietuvoje atsiranda daugybė "specialistų", viską išmanančių apie rožių genėjimą. Tikriausiai kiekvienas rožių augintojas kelio pradžioje ne kartą yra gavę "vertingą patarimą", kad rožes reikia rudenį trumpai nukirpti. Nukirpti taip, kad virš žemės liktų vos keletas ar keliolika 2centimetrų. Anot tokių ‚specialistų‘, trumpai nugenėtos rožės geriau žiemos, nors logiško paaiškinimo, kodėl taip reikia daryti, paprastai nepateikiama. Ginčytis tokiais atvejais beprasmiška.
 
Tačiau pradedantiems ir įsiklausantiems augintojams galima patarti remtis užsienio rožių selekcininkų bei augintojų rekomendacijomis. O jas galima apibendrinti taip: niekada smarkiai negenėkit sezono pabaigoje. Genėjimas visada skatina naujų ūglių augimą, kurie šaltą žiemą žūsta. Smarkiai apgenėtos rožės linkusios greičiau sprogti žiemos atlydžių metu, o tai tik nualina augalą. Nustokite nuolat genėti peržydėjusius žiedus nuo rugpjūčio, nes uogų formavimasis taip pat padeda augalui pereiti į ramybės būseną. Žinoma, visada labai smagu rugsėjo mėnesį nusiskinti paskutiniuosius žiedus ir jais dar pasidžiaugti kambaryje. Jei skinsite ne ant labai ilgų stiebų – tai krūmo visai nenualins. Visur, kur žiemos yra nešaltos, rožės galima genėti sausį arba vasarį. Tose klimato zonose, kur žiemos yra šaltos, reikia laukti, kol rožės pradeda sprogti (balandžio mėnesį).
 'Maxi Vita'
Kai kurie autoriai dar patikslina, kad vėlų rudenį, galima patrumpinti labai ilgas, iš bendro krūmo stipriai išsikišusias pavienes šakas tam, kad jų žiemą neblaškytų šalti žiemos vėjai. Taip pat dėl estetinių priežasčių vėlų rudenį galima nukirpti nužydėjusius žiedynus.
 
Na, o pavasarį galite imti genėti iš peties. Tačiau atminkite – kiekviena rožių grupė turi savas genėjimo taisykles, ir šia tema yra labai daug literatūros. Ir niekuomet nesuklysite, jei laikysitės pagrindinės taisyklė. Ją labai taikliai suformulavo žymus anglų selekcininkas P.Beales: „Pagrindinis genėjimui reikalingas įrankis – sveikas protas. Kitas svarbus dalykas – augalo pajautimas, trečias – reikalingos geros pirštinės,  na o ketvirta – aštrus sekatorius“

Nuotraukos - Mindaugo ir Dovilės Rylų

4 komentarai:

salma rašė...

Labai naudingas ir puikus pasakojimas, aciu Rasai ir rozyno seimininkams, sekmes nuostabiuose darbuose.

Floriste rašė...

Rozes vienos graziausiu geliu. Ju karalystes uzburia kiekviena. Puikus augalas.

Rožių augintoja rašė...

Auginu sode rožių krūmą, bet svajoju apie kur kas didesnius rožynų plotus. Smagu pasiskaityti, ką apie rožes rašo kiti šių augalų mylėtojai :)

siuntos i danija rašė...

Kaip gaila, kad sodinukai iš kitų šalių numiršta dar neatkeliavę. Pati norėčiau užsisakyti, bet bijau, kad siuntimo jie neatlaikys.