Atsisveikinimas su vasara

Reikia pasakyti, kad sodininkai ypač gerai susipažinę su reliatyvumo teorija... Trys mėnesiai žiemos atrodo dvigubai (mažiausiai) ilgesni nei trys vasaros mėnesiai.

Kaip bebūtų gaila, vasara jau baigiasi :( prieš akis ilgi laukimo ir planavimo mėnesiai... Bet tuo tarpu dar pasidžiaukime ryškiomis daugiamečių spalvomis.

Rykštenė 'Ledsham' (Solidago hybrida), saulainė 'Red Jewel' (Helenium), žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm' (Rudbeckia fulgida var.sulivantii)

Žagrenis 'Tiger Eyes' (Rhus typhina), žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm' (Rudbeckia fulgida var. sulivantii), ežiuolė 'Hot Summer' (Echinacea), rykštenė 'Ledsham' (Solidago hybrida), saulainė 'Red Jewel' (Helenium), kietis 'Powis Castle' (Artemisia) (dešiniame kampe)

Rūgštusis žagenis 'Tiger eyes' (Rhus typhina), saulainė 'Sahin's Early-flowered' (Helenium), bandrenis 'Taplow Blue' (Echinops), kraujažolė 'Red Velvet' (Achillea)

Apie augalus - milžinus...

Seniai ruošiausi parodyti keletą savo mėgstamiausių augalų pasaulio monstrų. Labai jau man jie patinka - Helianthus salicifolius, daugiametė saulėgrąža (lietuviško pavadinimo nėra, turėtų būti kažkas panašaus į karklalapę saulėgrąžą) ir Persicaria polymorpha (lietuviško pavadinimo vėlgi nėra, kokia tai rūgtis). Abu augalai be vargo pasiekia 2-2,5m, panašiai ir į plotį, tai reikia gerai apgalvoti, kur juos sodinti...
Persicaria polymorpha - mano meilė iš pimo žvilgsnio :) Prieš keletą metų pamačiau visą eilę RHS Wisley soduose Anglijoje, ir, aišku, trūks plyš turėjau sužinoti, kas tai.. ar šalčiui atsparus... ir kur jį gauti. Grįžus namo, ilgai neužtruko sužinoti, kas čia per augalas... ir, laimių laimė, kad visiškai atsparus šalčiui. Truputį teko paieškoti, kur įsigyti, nes ši Persicaria pakankamai naujas augalas sodinystės pasaulyje, bet, kaip žinia, kas ieško, tas randa :)

Ir nenusivyliau. Tikrai impozantiškas augalas. Kažkiek primena arunką savo išvaizdą, tačiau Persicaria žydi beveik visą vasarą, kai tuo tarpu arukas ganėtinai greiati peržydi vasaros pradžoje.

Daugeliui žmonių saulėgrąžos asocijuojasi su vienmečiais augalais. Tačiau yra visa eilė daugiamečių saulėgražų, kurios puikiai auga ir žiemoja mūsų sąlygomis. Dažnai jų žiedai yra mažesni nei vienmečių sesių, tačiau jos turi kitų puikių savybių.

Viena iš tokių yra Helianthus salicifolius. Augalas, auginamas ne kiek dėl žiedų, kiek dėl kero faktūros. Didesnę vasaros dalį ši saulėgrąža auga fontano formos krūmu, o siauri svyrantys lapai tikrai suteikia srūvančio vandens įspūdį. O tada, jei augalas auginamas negenint, į vasaros pabaigą jis visas išsiklaipo ir pražysta neįspūdingais geltonais žiedeliais :( Taigis...

Esmė yra genėjime. Dar nesu gerai atidirbus kada tiksliai reikia genėti, kad išlaikyti tą gražų kerą be žiedų, tačiau šiemet visai neblogų rezultatų sulaukiau tokiu būdu: maždaug vasaros viduryje, kai augalai užauga iki kokio 1,5m, reikia stipriai nugenėti, nurėžti kokį pusmetrį. Labai greitai išsprogsta šoniniai ūgliai, ir po kelių savaičių saulėgrąža vėl auga gražių kompaktišku fontanu. Kol kas nesiruošia žydėti, tai panašu, kad gal ir tinkamas toks genėjimo būdas. Esksperimentuosiu toliau...

Dar dėl atsparumo šalčiui... Kiek esu skaičiusi literatūros, visur rašo, kad ši saulėgrąža yra 6 zonos augalas, t.y. teoriškai nevisai patikima mūsų kraštuose. Nesu tuo įsitikinusi... auginu jau keletą metų tikrai, tačiau kol kas nuostolių neapturėjau, o praeita žiema buvo tikrai žiauroka. Šiemet prisodinau jų skirtingose vietose, skirtingo trąšumo dirvose - žiūrėsim...

Abu augalai neagresyvūs (kas labai nesvetima rūgtims), auga tvarkingai plėsdamiesi į šonus. Abu augalai mėgsta labai gerą, trąšią dirvą, riebų kompostą, vandenį ir panašias gėrybes. Tačiau pas mane auga skurdokoje žemėje (aišku, komposto gauna) - ir nieko, gyvena. Gal tik nepasiekia savo maksimalaus ūgio.

Gražiai tinka natūralistiniam apželdinimo stiliui, puikia dera prie stambių dekoratyvinių žolių (Miscanthus, Panicum, Andropogon, Spodiopogon) ir kitų panašaus dydžio daugiamečių žolinių augalų (kemerų Eupatorium, kraujalakių Sanguisorba, Vernonia ir pan.)

Viendienių valanda

Pats vidurvasaris - viendienių žvaigždžių valanda... Keletas įdomesnių veislių.

'Fooled Me' - ryški, augi, nereikli veislė (ko dar galima iš augalo norėti?)

'Wisest of Wizzards' - labai gausiai žydinti, aukštoka veislė
'Beyond New Millenium' - įdomaus oranžiškai kreminio atspalvio žiedai plačiai banguotu pakraščiu'Magic Amethyst' - stambūs violetiniai žiedai (PS 'privaloma' veislė būsimiems viendienių selekcininkams :) puikus tėvinis augalas, išvedinėjant lapus metančias veisles (dormant'us)
'Lori Goldstein' - labai garbanota, gražaus sodraus atspalvio veislė

'Spacecoast Cranberry Breeze' - puikiai augant ir žydinti neaukšta veislė garbanotais žiedais

'Baracuda Bay' - keisto rudo violetinio atspalvio veislė, dantytais žiedų pakraščiais

O pabaigai - vienas iš populiariausių šluotelinių flioksų pasaulyje, 'Starfire'. Neįtikėtina spalva ir žiedų gausa; lapai irgi tamsūs. Nuotraukoje - tik vienas augalas. Trijų ar penkių augalų grupei apžiūrėti, matyt, reikėtų akinių nuo saulės :)))

Vidurvasaris

Jaučiuosi beveik didvyre... per kelias be proto karštas dienas pasodinau nei daug, nei mažai - 3000 augaliukų :) Aišku, turėjau gerą pagalbininkę, bet per mažai visvien nepasirodė. O dabar 'zylioju' aplink juos kaip kokia perekšlė... tokiame karštyje vanduo, galima sakyti, net žemės nepasiekia... Na, bet gal dar viskas bus gerai :) kaip sakė kareivis Šveikas, dar nėra taip buvę, kad kažkaip nebūtų :))
Gėlynuose daug kas žydi ir bujoja, taigi keletas vaizdų.

Christofo česnakas (Allium christophii) švelniosios rasakilos (Alchemilla mollis) jūroje

Puokštė įvairių daugiamečių augalų
Snaputis (Geranium) 'Orion'
Kraujažolė (Achillea) 'Paprika'

Kraujažolė (Achillea) 'Terracotta' ir snaputis (Geranium) 'Brookside'

Kraujalakė (Sanguisorba) 'Arnhem'

Kraujažole (Achillea) 'Terracotta', šalavijas (Salvia) 'Blauhugel' ir snaputis (Geranium) 'Orion'

Na ką... einu dar kartą apžiūrėsiu savo augalėlius ... greičiau tie karščiai baigtus.

Keletas idėjų gėlynams

Saldus, 'tortinis' duetas, tinkiantis tiek gėlynui, tiek vazai. Tikriausiai populiariausias pasaulio bijūnas Paeonia 'Sarah Bernhardt' ir katilėlis Campanula persicifolia 'Chettle Charm'. Žydi vienu metu, todėl puikiai papildo vienas kitą tiek gėlynuose, tiek puokštėje. Tiesa, gėlyne reikėtų sodinti kokius 3 katilėlio kerus, kad atvertų bijūną, kuris išauga į stambų ir prašmatnų augalą.

O čia žolinės sveikalapės raganės Clematis integrifolia hibridas 'Petit Faucon'. Maždaug metro aukščio žolinė raganė stambiais mėlynais žiedais, kurios nauji ūgliai dažnai irgi būna tamsiais lapais. Kaip ir visi sveikalapės raganės hibridai, ji pati nesivynioja aplink augalus, reikia jos ūglius nukrepti jums tinkama kryptimi. Nuostabiai atrodo, auginama ant obelisko geltonlapių krūmų fone arba kartu su geltonomis angliškomis rožėmis (pvz. 'Charlotte', 'Graham Thomas', 'Golden Celebration')

Dar kartą apie bijūnus...

Dar naujienų iš bijūnų žydėjimo fronto... Sakau 'fronto', nes šiemet gamta išbandė šiuos prabangius augalus vandeniu, ugnimi ir varinėmis dūdomis :) buvo vėtrų, lietaus, krušos kaip pupos, dar daugiau vėtrų. Geriausiai išbandymus atlaikė mano mėgstamiausia žolinių bijūnų grupė (pagal žiedų formą) - japoniniai (dar vadinami imperiniais), na ir tuščiaviduriai... Japoniniai pasižymi ypatinga elegancija, kuria retai būdinga stambiažiedžiams broliams ... Taigis, žiūrim, ką turim...

Sword Dance

West Elkton

Do Tell
White Cap

Bowl of Beauty

Nežiniukas (atsirado pas mane kitu pavadinimu, bet tikrai neteisingu); tačiau labai geras augalas aplinkai puošti itin tvirtais stiebais ir labai ryškiais žiedais.
Na, ir kad nepasirodytų, kad niekas daugiau pas mane nežydi :) dar keletas vasaros pradžios žiedų.

Sinavadlapis vingiris (Thalictrum aquilegifolium)

Šluotsmilgė (Deschamspia cespitosa) 'Schottland'

Šluotsmilgė (Deschampsia cespitosa) 'Goldschleier'Rosa 'James Mason' (Galica)

Geranium x magnificum

Show must go on :) Po audros...

Taip... vakar audra/vėtra/kruša pakrikštijo mus kaip reikiant... Žalos yra...

Bet ir parodyti yra ką, tuo labiau kad po truputį įsibėgėja bijūnų žydėjimas. Jie pas mane jau prieš mėnesį parodė pirmus žiedus.

Pirmiausias nužydėjo rūšinis Paeonia veitchii. Žiedas, galima sakyti, nėra net ką rodyti; bet jau kvapas - net nežinau, su kuo palyginti... Stiprus gvazdikėlių ir prieskonių mišinys. Reikia pasakyti, kad plotas aplink šį bijūną labai gerai išravėtas šiemet :) negalėjau atsiuostyti to kvapo.

Po to sekė Paeonia tennuifolia - įprastas krapinis bijūnas; sumedėję Rockii tipo bijūnai, irgi nereti Lietuvoje (balti, rožiniai ar šviesiai violetiniai su tamsia dėme žiedlapio pagrinde).

Vėliau prisijungia japoniniai sumedėję bijūnai. Nuotraukoje - Kaow.

Dabar pradeda sprogti hibridinių žolinių bijūnų žiedpumpuriai. Tai mano mėgstamiausia žolinių bijūnų grupė. Dažniausiai nepilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai (todėl mažiau nukenčia nuo vėjų bei lietaus), spalvos - nuo baltos iki tamsios juodai vyšninės. Šiai grupei priklauso ir šiuo metu itin išpopuliarėję koralo spalvos bijūnai...

Soft Salmon Saucer

Chocolate Soldier

Buckeye Belle

Taigi, audros nebaisios :) bijūnai dar ilgai džiugins savo žiedais. Nors bijūnai mylimi Lietuvoje, dažnai jie vertinami kaip trumpalaikis grožis, kuriam nužydėjus, nėra į ką pažiūrėt. Tačiau geriau įsižiūrėjus, galima pastebėti, kad daugelys jų pasižymi ganėtinai skirtinga lapija; o teisingai pasirinkus veisles, bijūnų žydėjimas gali tęstis arti dviejų mėnesių.