‘Kaip kokioje pasakoje apie erškėtrožę’, - mąstau,
kratydamasi nelygiu lauko vieškeliu. Pirmiausia miškeliu, tada nelygiu lauko
keleliu… Bet gal taip ir įdomiau, kadangi kelio gale atsiskleidžia
neišpasakytas grožis – baltų rožių sodas su marmuro vaza viduryje. Ilgai
netrukus, atidunda rožyno sargai – du stambūs vilkšuniai. Laimei, jie mane
pažįsta, galvoju, tačiau tikrai niekam nerekomenduočiau važiuoti viešnagėn į
Sibirkos rožyną nesusitarus su šeimininkais. Jie ir pasirodo už minutės kitos -
Dovilė ir Mindaugas Rylos, šios rožių karalystės, besislepiančios Trakų
pašonėje, šeimininkai. Ir nors jau ruduo, saulutė vis dar maloniai šildo,
skleidžiasi kvapūs rožių žiedai, dūzgia bitės – ir tikrai, jausmas kaip
pasakoje. Prie puodelio arbatos ir rožių žiedalapių džemo smagu paplepėti...
'Aicha'
Bet kuris labiau patyręs rožininkas Lietuvoje žino Dovilę
ir Mindaugą, šio rožyno šeimininkus. Abu jie - profesionalūs botanikai,
dirbantys kaip gerai sustyguotas tandemas: Dovilė labiau išmano rožių veisles
ir įvairovę, o Mindaugas domisi agrotechnikos subtilybėmis, ieško naujų
ekologiškų būdų, kaip, naudojant kaip įmanoma mažiau chemijos, išauginti
sveikas rožes. Jis taip pat atsakingas už tas fantastiškas nuotraukas, kurios
puošia rožyno tinklapį.
Kelio pradžia
‘Rožių bacilą pasigavau dar besimokydama VU Gamtos
fakulteto trečiame kurse’, - prisimena Dovilė. ‘Kaip ir visus rožių augintojus,
pirmiausiai sužavėjo tiesiog tobulas žiedo grožis. Po truputį pradėjau domėtis,
ieškoti literatūros. Negrįžtamai įtraukė intriguojanti rožių istorija - ta
gausybė legendų, pasakojimų, užslėptų simbolių’.
Sibirkos rožyno šeimininkė - Dovilė Rylienė...
Tačiau Dovilė ilgai netruko suvokti, kad giliau
besidominčiam rožininkui Lietuvoje nelabai yra kur tobulinti žinias. Vieni
pasitenkina tuo, kas yra - ką jau čia bepadarysi. Bet ne Dovilė. Pati
savarankiškai susirado keletą stažuočių Olandijoje, didelėje rožių kolekcijoje
bei šimtametes tradicijas turinčiame rožių medelyne. Darbas buvo sunkus ir ne
už pinigus, tačiau Dovilė mano, kad gavo žymiai daugiau - tai, ko už
pinigus ir nenupirksi. Olandų rožininkai dosniai ir su entuziazmu dalijosi savo
patirtimi ir verslo paslaptimis, daug ko išmokė. Beliko tik viską pritaikyti
savam, lietuviškam, klimatui, o tai pasirodė nemažas iššūkis. Lietuvoje ir
Latvijoje nuo senų laikų prigijęs rožių dauginimas šiltnamiuose, ir iki
Sibirkos rožyno niekas nedaugino rožių taip, kaip daro visas civilizuotas
pasaulis – auginant atvirame grunte ir po akiavimo paliekant žiemoti pirmus metus. Savaime
suprantama, visa lietuviška ir rusiška literatūra šiuo klausimu pasirodė bevertė.
... ir šeimininkas - Mindaugas Ryla
Šiandien Sibirkos rožynas jau skaičiuoja aštuntus gyvavimo
metus. Kaip ir būna jaunoms karštoms galvoms, entuziazmas liejosi per kraštus,
ir visai nebuvo baisu pradėti. Baisu buvo aplinkiniams ir artimiesiems –
neaiški, neperspektyvi žemės ūkio šaka, juo labiau kad Lietuvoje rožes auginti
atvirame grunte nėra taip jau ir paprasta dėl itin rūsčių žiemų. Ir nuėjo Dovilė
su Mindaugu toli gražu ne lengviausiu keliu – auginti rožes arčiau jūros, kur
klimatas gerokai švelnesnis. Susirado seną, sunykusią sodybą Trakų regioninio
parko glūdumoje, pasistatė vagonėlį ir ėmėsi darbo – auginti šias karališkas
gėles. Ir kaip dažnai atsitinka jaunoms karštoms galvoms, pradėjo pagalius į
ratus kaišioti visokie smulkūs trukdžiai – žemė vietomis pasirodė ne tokia
derlinga, kaip tikėtasi, elektros teko laukti ne vienerius metus, pusė pirmos
įskiepių siuntos iš Lenkijos neatitiko veislių, o olandų siųsta dovana – daug įdomių senovinių rožių
veislių – paklaidžiojusi, grįžo atgal su negyvais augalais.
'Baron Girod de l'Ain'
Tačiau juk turi pasisekti, kai kažko labai nori, tuo tiki
ir į darbą sudedi visą savo širdį ir nelabai klausai sveiko (tačiau dažnai
sparnus pakerpančio) proto. Tai ir atsitiko šiuo atveju. Sunkiausia jau
praeityje. Šiuo metu senoje sodyboje Trakų pašonėje plyti spalvingi rožių
laukai, žiedais džiugina vertingos rožių ir erškėčių kolekcijos. Tai tikras
traukos centras visiems rožių mylėtojams, naujiems ir patyrusiems. Šiandien galima
drąsiai pasakyti, kad čia yra didžiausia ir išsamiausia rožių - laukinių
erškėčių, senovinių bei modernių veislių - kolekcija visoje Lietuvoje, kurioje net
arti 600 rūšių bei veislių.
Šiuolaikinių veislių
įvairovė
Visą vasarą kelią į rožyną mina lankytojai – kas nori
pasižiūrėti žydinčių rožių, kas nusipirkti vazonuose auginamų augalų. Nemažai
lankytojų jau planuoja rožių užsakymą rudeniui, žvalgosi š augalus, kurie bus
parduodami netrukus. Juk patyrę rožininkai žino – geriausia rožes pirkti ir
sodinti yra būtent rudenį, plikomis šaknimis. Tuomet ir veislių pasirinkimas
didžiausias, ir patys augalai šviežiai iškasti ir itin kokybiški.
Smulkiažiedės, bet labai efektingos - 'Ballerina' ir 'Mozart'
O pasirinkti Sibirkos rožyne tikrai yra iš ko... Kasmet
augintojai pasiūlo pirkėjams apie 300 veislių šios karališkos gėlės. Asortimentas kasmet šiek
tiek keičiasi – net išrankiausi rožių kolekcininkai kasmet gali rasti šį bei tą
naujo. Sibirkos rožynas yra oficialūs ’W.Kordes’
Söhne’ atstovai Lietuvoje, taip pat yra pasirašę sutartis su’David Austin Roses’ ir
’Rosen Tantau’. Visos Sibirkos rožyno parduodamos rožės yra dauginamos
legaliai, sumokant licenzinius mokesčius.
Dėl šios priežasties Lietuvos rožininkai kasmet
gali tikėtis įsigyti pačių naujausių rožių veislių. Kiekvienais metais pasauliniai rožių selekcijos lyderiai
stengiasi pristatyti bent jau penkias naujas veisles kiekvienas. Nors jos ir
rungiasi tarpusavyje, kiekviena iš firmų turi savo ’arkliuką’. Romantiškas ir
kvapnias angliškas rožes kuria ’David Austin Roses’ kompanija. Atsparumu ligoms
pirmauja vokiškos veislės. Vokiečių kompanijos pristato itin daug veislių,
kurios tinka viešiems miestų želdiniams - atsparios ligoms, gausiai žydi,
nereiklios, iš tolo šviečia gausybė žiedų. Europos miestuose rožė nėra reta
miesto želdiniuose.
'Out of Rosenheim'
’Šios kompanijos, rožių pasaulio milžinai, mums
tiesiogiai suteikia visapusišką informaciją apie rožių auginimą ir dauginimą.
Jie mums aprodo visą "virtuvę", konsultuoja ir perteikia naujausią
informaciją. Kartas nuo karto šių kompanijų atstovai apsilanko Sibirkos rožyne,
tikrina kokybę. Ir nors esam labai nedideli jų mąstais, jie labai vertina ir
gerbia, tai kad esam vieninteliai tokie Pabaltijyje’, - pelnytu įvertinimu
džiaugiasi rožyno šeimininkai.
Senovinių rožių burtai
Iki šiol mažai kas Lietuvoje žinojo apie senovines rožių
veisles. Tai didelė ir įdomi rožių grupė. Įsivaizduokite, iki šiol yra
išlikusios dar antikos laikais augintos rožės.. O jūs savo sode galite auginti
rožes, kurias savo sodeliuose augino viduramžių vienuoliai, ar imperatorienė
Žozefina savo garsiojoj kolekcijoje Malmaisono dvare. XX amžiuje daugeliui šių
rožių grėsė visiškas išnykimas, nes daugelis jų nežydi pakartotinai. Tačiau
keleto entuziastų dėka, jos buvo išsaugotos. Kadangi jos pernelyg neišsieikvoja
vis augindamos naujus žiedus, jos dažnai yra gerokai atsparesnės šalčiui.
’Keista, kad žmonėms taip reikia nuolatinio žydėjimo iš
rožių’,- stebisi Dovilė. ’- Juk niekas nepergyvena, kad alyvos, jazminai ar tulpės
taip pat žydi vieną kartą sezono metu’.
Rudeninis rožių
sodinimas
Nors visame pasaulyje rožės dažniausiai sodinamos vėlai
rudenį, ramybės būsenoje ir plikomis šaknimis, Lietuvoje itin gajus mitas, kad
rožių rudenį, o ką jau kalbėti apie vėlyvą spalio mėnesį, sodinti negalima.
Pirmais prekybos metais Dovilei ir Mindaugui tekdavo
ilgai aiškinti, kad sodinukai neiššals ir nežus per žiemą, o pavasarį pradės
stiebtis, pašildžius pirmiems pavasario saulutės spinduliams. Tiek metų
šviečiamojo darbo davė reikiamą rezultatą, ir dabar didžioji dalis sodinukų Sibirkos
rožyne parduodama rudenį.
Rožes plikomis šaknimis galima sodinti iki to laiko, kol
žemę sukausto gruodas. Jei jus gąsdina perspektyva kasti duobes, drengiant
rudens lietums – nepanikuokite. Duobes galite kasti kada tik norisi, kad ir
visos vasaros eigoje. Taip net geriau – jei duobę pripildysite komposto, molio
ar perpuvusio mėšlo, gamtos sąlygos ir sliekai iki sodinimo žemę pavers idealia
terpe rožių auginimui. Atėjus laikui, teliks tik iš atsiųstos dėžės išsitraukti
rožes ir sukaišioti į joms skirtas vietas. Ateinančią vasarą jau tikrai
turėsite kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti prieš gimines ir kaimynus. O kur dar
nuodėmingas malonumas vartyti spalvingą rožių katalogą, renkantis naujas rožes
– ką čia slėpti, daugelis rožininkų užsisako daugiau rožių nei turi joms
numatytų vietų.
Kasmet Sibirkos rožynas vis plečiasi, didėja veislių asortimentas,
daugėja parduodamų rožių kiekiai. Tačiau kaip ir pridera tikriems augalų
fanatikams, Dovilei ir Mindaugui rūpi ne tik pardavimai. Ilgais žiemos vakarais
mažame namelyje, prisišliejusiame prie rožyno, po truputį rutuliojasi
kūrybiškos, švietėjiškos iniciatyvos, kurios po truputį realizuojasi. Tai ir
teminiai istoriniai rožių sodeliai, damaskinių rožių kolekcija rožių vandens
distiliavimui, žiedlapių uogienėms, mišrūs, angliško stiliaus rožynai, kur rožės auginamos
kartu su daugiamečiais žoliniais augalais. Matyt, neilgai trukus, siauras
kelelis per laukus virs į platų vieškelį, kurį išmins vis auganti rožių
mylėtojų minia. Tačiau tikrai smagu žinoti, kad tokia vieta Lietuvoje yra...
Ką svarbu žinoti, sodinant rožes
Vietos parinkimas
Baltojo rožyno fragmentas
Rožėms reikia daug saulės, tačiau lengvas šešėlis popietę
nepakenktų, be to, yra nemažai veislių, kurioms užtenka 4 - 5 valandų saulės
per dieną. Geras dirvos drenažas taip pat yra svarbu, kadangi rožė neaugs, jei
šaknys nuolat mirks vandenyje. Daugiausiai priežiūros ir gerų augimo sąlygų
reikalauja gausiai pakartotinai žydinčios rožės (arbatinės hibridinės, floribundinės
ir kt.). Tačiau yra nemažai
rožių/erškėčių, kurie gali augti skurdžiame dirvožemyje, o įsitvirtinę krūmai
reikalauja itin mažai priežiūros (tai rūšys ir joms artimi hibridai, daugelis
senovinių Europos rožių).
Dirvožemis
Idealus dirvožemis – lengvas priemolis, turtingas
maistinėmis medžiagomis bei humusu. Gerai rožės augs ir daugelyje kitų
dirvožemių, tačiau verta turėti omenyje, kad labai kalkinga dirva rožėms kenksminga.
Sunkią, molingą dirvą reiktų pagerinti smėliu, kompostu ar perpuvusiu mėšlu, o
smėlingą – kompostu ar perpuvusiu mėšlu, trupučiu molio. Nerekomenduojama
sodinti naujų rožių į vietą, kur rožės augo daugiau nei 10 metų - naujai
pasodintos rožės skurs, netgi jei prieš tai augusios klestėjo. Tuomet reiktų naujai
rožei iškasti duobę (apie 1 m skersmens ir 45 cm gylio), žemę išnešti (į daržą
ar kitur, kur neaugs rožės) ir pripilti naujų žemių. Arba leisti bent du metus
žemei atsigauti.
Sodinukų plikomis šaknimis sodinimas
Tinkamiausias tokių sodinukų sodinimo laikas – vėlyvas
ruduo ir ankstyvas pavasaris. Rožės plikomis šaknimis sodinamos tik ramybės
būsenoje. Rudenį – ne anksčiau spalio mėn. ir iki tol, kol galima įdirbti žemę.
Rudeninio sodinimo pranašumas – rožės pavasarį pradeda anksčiau augti, anksčiau pradeda funkcionuoti šaknų sistema, todėl
stiebai nenukenčia nuo pavasarinės saulės ir vėjų džiovinimo. Rudeninio sodinimo metu rožių genėti nereikia. Pavasarį
naujai pasodintų krūmų stiebus trumpinti iki 15 cm. Iškasti didelę ir
pakankamai gilią duobę, kad joje laisvai tilptų rožių šaknys.
'Eglantyne'
Rožes sodinti
taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur išauga pirmosios šakos) būtų apie 5 -
10 cm po žeme. Sodinant nereikia per jėgą lenkti, perlenkti šaknų, tuomet
geriau per ilgas ištįsusias šaknis patrumpinti. Pasodintus sodinukus gerai
palaistyti, ir apmulčiuoti apie 10-15 cm dirvožemiu. Tai apsaugos stiebus nuo
suvytimo (džiovinančios saulės, vėjų, šalčių), kol nepradėjo funkcionuoti šaknų
sistema. Išaugus naujiems ūgliams (apie 5 cm), ir praėjus šalnų pavojui, žemes
galima išsklaidyti. Sodinimo metu nenaudoti jokių mineralinių trąšų. Sodinant
vijoklines rožes šalia sienos, šaknis reikia nukreipti tolyn nuo sienos, o
šakos linktų link sienos. Prie namo sienų pasodintas rožes reikia gausiau
laistyti, ypač pirmaisiais metais.
Tręšimas
Pirmais metais po pasodinimo, jei tinkamai paruošta
dirva, rožių tręšti nereikia, vėliau – reikia reguliariai tręšti vieną ar du
kartus sezono metu. Pavasarį rekomenduojama tręšti organinės kilmės trąšomis.
Jei jų neturite, tręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose
gausiau azoto. Vasaros pradžioje tręškite mineralinėmis trąšomis, skirtomis
žydintiems augalams. Nuo rugpjūčio nebetręškite, kad augalas nebeaugintų naujų
ūglių, kurie nespės subręsti iki pirmųjų šalčių.
Genėti ar negenėti rudenį? - štai kur
klausimas
Kiekvieną
rudenį Lietuvoje atsiranda daugybė "specialistų", viską išmanančių
apie rožių genėjimą. Tikriausiai kiekvienas rožių augintojas kelio pradžioje ne
kartą yra gavę "vertingą patarimą", kad rožes reikia rudenį trumpai
nukirpti. Nukirpti taip, kad virš žemės liktų vos keletas ar keliolika
2centimetrų. Anot tokių ‚specialistų‘, trumpai nugenėtos rožės geriau žiemos, nors
logiško paaiškinimo, kodėl taip reikia daryti, paprastai nepateikiama. Ginčytis
tokiais atvejais beprasmiška.
Tačiau
pradedantiems ir įsiklausantiems augintojams galima patarti remtis užsienio
rožių selekcininkų bei augintojų rekomendacijomis. O jas galima apibendrinti
taip: niekada smarkiai negenėkit sezono pabaigoje.
Genėjimas visada skatina naujų ūglių augimą, kurie šaltą žiemą žūsta. Smarkiai
apgenėtos rožės linkusios greičiau sprogti žiemos atlydžių metu, o tai tik
nualina augalą. Nustokite nuolat genėti peržydėjusius žiedus nuo rugpjūčio, nes uogų formavimasis taip pat padeda augalui pereiti į
ramybės būseną. Žinoma, visada labai smagu rugsėjo mėnesį nusiskinti
paskutiniuosius žiedus ir jais dar pasidžiaugti kambaryje. Jei skinsite ne ant
labai ilgų stiebų – tai krūmo visai nenualins. Visur,
kur žiemos yra nešaltos, rožės galima genėti sausį arba vasarį. Tose klimato
zonose, kur žiemos yra šaltos, reikia laukti, kol rožės pradeda sprogti (balandžio
mėnesį).
'Maxi Vita'
Kai
kurie autoriai dar patikslina, kad vėlų rudenį, galima patrumpinti labai ilgas,
iš bendro krūmo stipriai išsikišusias pavienes šakas tam, kad jų žiemą
neblaškytų šalti žiemos vėjai. Taip pat dėl estetinių priežasčių vėlų rudenį
galima nukirpti nužydėjusius žiedynus.
Na,
o pavasarį galite imti genėti iš peties. Tačiau atminkite – kiekviena rožių grupė
turi savas genėjimo taisykles, ir šia tema yra labai daug literatūros. Ir
niekuomet nesuklysite, jei laikysitės pagrindinės taisyklė. Ją labai taikliai
suformulavo žymus anglų selekcininkas P.Beales: „Pagrindinis genėjimui
reikalingas įrankis – sveikas protas. Kitas svarbus dalykas – augalo
pajautimas, trečias – reikalingos geros pirštinės, na o ketvirta – aštrus sekatorius“
Nuotraukos - Mindaugo ir Dovilės Rylų
