Kiekvienų metų gegužio mėnesį Karališkosios ligoninės teritorija Chelsea rajone, Londone penkioms dienoms virsta pritrenkiančiais parodomaisiais sodais, įkvepiančiais mažais sodeliais ir spalvingomis augalų ekspozicijomis. Vyksta įžymiausia pasaulyje gėlių paroda -
Chelsea 
Flower Show, kartais vadinama sodininkystės pasaulio olimpiada.
Nuo pat ankstyvo ryto į parodą miniomis ima plūsti lankytojai. Bilietai jau seniai išpirkti, taigi nėra jokių galimybių patekti vidun, jei nepasirūpinai gerokai prieš parodą. Prieš patenkant į teritoriją, apsauga apžiūri visų lankytojų rankines ir kuprines.
Pagrindinė parodos atrakcija – parodomieji sodai (iki 230 kv.m. dydžio). Želdinių dizaineriai iš viso pasaulio varžosi dėl galimybės sukurti parodomąjį sodą Čelsio gėlių parodoje. Tačiau dėl vietos trūkumo tik patiems ypatingiausiems projektams yra lemta išsipildyti.
Dalyvavimas Čelsio parodoje – nepigus malonumas, todėl dizaineriai paprastai susiranda rėmėjus. Ruošiantis parodai, sodininkystės ekspertų komitetas susitinka net tris kartus, kol apsisprendžia dėl 20 dalyvių, kuriems bus suteikta galimybė išpildyti savo projektus. Sukonstruoti sodą parodoje užima apie 3 savaites, tačiau pasiruošimas prasideda prieš pusantrų metų. Parodoje sodus vertina 100 teisėjų, kurie skiria keturių kategorijų medalius: aukso, paauksuotus, sidabro bei bronzos.
Mažesnių sodų kategorija yra padalinta į 4 grupes: stilingi prabangūs sodai, kiemelio sodai, stogo sodai (naujiena šių metų parodoje) ir miesto sodai. Šioje kategorijoje paprastai varžosi jauni ir perspektyvūs dizaineriai. Mat laimėjimas Čelsio parodoje gerokai pakelia kiekvieno jų reputaciją.
Visi sodai be galo įvairūs, visokiems skoniams ir nuotaikoms. Čia ir prašmatnūs senovinių Anglijos dvarų stiliumi sukurti sodai, ir apleistus romėnų miesto griuvėsius primenantis ‘Scent of a Roman’, apsodintas alyvmedžiais, milžiniškais artišokais ir dekoratyviniais česnakais; Kalifornijos vyninės kopija, su vėjo jėgaine, kreivais vynuogienojais ir ryškia ešolcijų ir laukinių aguonų pieva.
Čia pat ir minimalistiniai sodai, kuriuos daugelis net nepavadintų sodu, pavyzdžiui, Perspectum, kuriame yra tik vienas augalas, plaštakiškas klevas, ir lopinėlis vejos. Taip pat ir kinietiškas sodas su mėnulio vartais bei arbatos nameliu, ir australietiškas sodas iš akmens ir plieno, apsodintas baltakamieniai himalajiniais beržais , ryškiaspalviais Naujosios Zelandijos linais bei astelijomis.
Tačiau jei man reikėtų išskirti kurį nors vieną sodą, pasirinkčiau
The Fetzer Sustainable Winery Garden, kurio pagrindinė idėja – ekologiškumas bei medžiagų perdirbimas. Sodas vaizduoja apgriuvusį vynuogyną Kalifornijoje, nuo kurio ir prasidėjo Fetzer vyninės – šio projekto rėmėjo - veikla.
Labai natūralistinis dizainas, jokių prabangių augalų ar medžiagų. Sodas apsodintas vynuogienojais bei laukiniais pievų augalais: ešolcijomis, facelijomis, rugiagėlėmis, aguonomis, rusmenėmis. Stovi medinė pašiūrė bei vėjo jėgainė: viskas labai paprasta – bet labai įspūdinga ir gaivu. Nenuostabu, kad sodas apdovanotas auksiniu Čelsio parodos medaliu.
O parodos centre – Didysis Paviljonas. Čia eksponuojama daugiau kaip 100 stendų įvairiausių augalų, jų kompozicijų, suvežtų iš viso pasaulio. Akys raibsta nuo gražių ir retų augalų –augintojai pasistengė ne tik atvežti gražiausius augalų egzempliorius, bet ir kuo išradingiau juos pateikti..
Net elementariausi augalai, pvz braškės, lobelijos, sudėlioti į meno kurinius. Be galo spalvingas
NS&I: Growing Britain stendas: įvairiausios gėlės ir daržovės išdėliotos meniškose kompozicijose, net sunku būtų įsivaizduoti, kad taip gražiai gali derėti pentiniai ir baklažanai, ar pomidorai, braškės bei lelijos. Kadangi Anglijoje pats rožių žydėjimo metas, rožių augintojai pranoko patys save: nuo rožių žiedų gausos lūžta milžiniškos arkos ir pergolės, visur sėjasi rožių žiedlapiai. Ypač turtinga vieno stambiausių rožių augintojų Peater Beales ekspozicija. Nedaug atsilieka David Austin bei Harkness firmos.
Spalvingas ir raganių stendas, eksponuojamas Raymondo Evisono, vieno iš pasaulinių lyderių tarp raganių augintojų. Milžiniškos piramidės ryškių kvepiančių lelijų. Žydi pievos įvairiausių levandų.
Nemaža ekspozicija skirta neseniai atrastai spygliuočių pasaulio retenybei, dinozaurų amžininkei – volemijai (Wollemia).
Spalvingi egzotinių augalų stendai: neįtikėtina bugenvilijų veislių ir spalvų įvairovė, gausybė orchidėjų, vabzdžiaėdžių augalų, kaktusų bei sukulentų, tropinė Karibų salų augmenija. Ir be abejo, stendai augalų, be kurių neįsivaizduojamas tradicinis angliškas sodas: pentiniai, lubinai, kvepiantieji žirneliai, chrizantemos, levandos. Šimtai veislių, preciziškai išdėliotų spalvingais raštais ir formomis.
Ir galiausiai, parodoje dalyvavo begalė firmų, parduodančių su sodininkavimu susijusius produktus: sodo statinius, įrankius, chemikalus, rūbus, paveikslus, knygas, ir pan.
Net sunku įsivaizduoti, kad tiek darbo, pastangų ir lėšų yra įdedama į projektus, kurie gyvuoja tik penkias dienas. Laimei, didelė dalis Česyje eksponuojamų sodų yra išsaugoma ir atgimsta kitur. Kai kurie sodai perkeliami pas rėmėjus (pvz.viešbučiai, miestų savivaldybės), ir žmonės gali toliau jais gėrėtis.
Įdomiausia reinkarnacija galima būtų laikyti 2006 metų Čelsio sidabro medalio nusipelniusį Gorilų sodą. Šis sodas po parodos buvo perkeltas į Londono zoologijos sodą, ir tapo gorilų aptvaro dalimi: lankytojai turi prasigauti per šias džiungles, norėdami praeiti iki gorilų gyvenamosios vietos.
Ir pabaigai keletas patarimų norintiems kada nors apsilankyti Čelsio gėlių parodoje. Bilietais pasirūpinkite gerokai iš anksto, jie pradedami pardavinėti beveik pusmetis prieš prasidedant parodai. Kitaip gali tekt juos pirkti iš perpardavinėtojų už dvigubai didesnę kainą.
Jei dar nesate buvę nei vienoje sodininkystės parodoje Anglijoje, pasistenkite, kad Čelsio paroda būtų pirmoji – tuomet patyrimas tikrai bus įspūdingiausias. Mat įvairių panašių detalių galima išvysti ir kitose parodose, tačiau niekur nėra tokio įspūdingo vaizdo, kaip Čelsyje. Čia, kaip su ypač geru šokoladu – kad pajustum tikrąjį skonį, reikia ragauti „tuščiu skrandžiu“.
in 'ye olde English'. You would have to try hard to kill it...
in 'ye olde English'. You would have to try hard to kill it...
foliage and abundant flowers, and just flops onto whatever is growing close to it. In my garden it happens to be Hydrangea arborescens 'Annabelle' (and I am quite happy with the combination). So if you want to grow it upright you'd better make sure it is grown next to an appropriate support (for example, an obelisk). Alternatively, it can be grown draped over the ground or over low growing conifers. Unfortunately, my garden is absolutely flat, so I still haven't worked out where to place it. But for someone who gardens on a slope or has a decently-sized alpine garden this is a perfect plant to try, where it will cascade weaving its flowers around rocks and alpine plants without smothering them. 
foliage and abundant flowers, and just flops onto whatever is growing close to it. In my garden it happens to be Hydrangea arborescens 'Annabelle' (and I am quite happy with the combination). So if you want to grow it upright you'd better make sure it is grown next to an appropriate support (for example, an obelisk). Alternatively, it can be grown draped over the ground or over low growing conifers. Unfortunately, my garden is absolutely flat, so I still haven't worked out where to place it. But for someone who gardens on a slope or has a decently-sized alpine garden this is a perfect plant to try, where it will cascade weaving its flowers around rocks and alpine plants without smothering them. 
