Sodo akcentai - 3

Kartais sukurti sodo akcentui pakanka vien panaudoti spalvas, kurios gal ir nevisai įprastos sodo aplinkoje, tačiau gerai parenkant tinkamus augalus, leidžia sukurti spalvingas kompozicijas.

Šioje kompozicijoje ypač gražiai atrodo dekoratyvis rutulys, kurį nesunkiai galima padaryti iš faneros ir nudažyti tokia pat spalva, kaip ir pavėsinė. Efektą dar labiau sustiprina kontrastingi tamsūs bukų (Fagus sylvatica) ‚Purpurea Pendula‘ bei ‚Dawyck Purple‘ lapai, kurių spalvą atkartoja heicheros bei raugerškiai. O balti himalajinio beržo (Betula utilis var.jacquemontii) kamienai tokiame fone šviečia dar ryškiau.


Jei esat drąsūs ir atviri naujovėms, štai dar viena idėja, kaip naudoti ryškias spalvas sode. Be abejo, gali vėliau pasirodyti, kad spalva per ryški, kad natūralioj aplinkoje ji atrodo visai kitaip, nei tikėjotės – bet čia juk tik spalva, tereikia dar vienos dėžutės dažų, ir jūsų sodas jau visai kitoks...

Spartėjant mokslo progresui, naujos medžiagos randa kelią ir į sodus, ir ne tik šiuolaikinius. Štai taip papuošė savo tvenkinius dailios senoviškos pilaitės Schloss Wolfsgarten šeimininkas. Ne, tai ne kokie nematyti žoliniai augalai, o paprasčiausios optinės skaidulos.

Aišku, galima ginčytis - ar tai gražu, ar ne; ar tinka tokioje senoviškoje aplinkoje, ar visiškai nedera seno japoniško tilto fone, tačiau abejingų ši instaliaciją nepalieka – o juk tokia ir yra meno misija...


Taigi gal jau netoli tas laikas, kai mūsų sodus irgi puoš štai tokios futuristinės piramidės, kurios iš tikro yra saulės baterijos – ekologiška, naudinga, na, o grožis – juk skonio reikalas...

Įspūdžiai iš Frankfurto - 2. Palmengarten Frankfurt

Apsirūpinus keliomis dešimtimis augalų mugėje Wolfsgarten pilyje, galima pasidairyti į po Frankfurtą. Šiame mieste yra vienas iš žymiausių Europos botanikos sodų – Palmengarten Frankfurt. Parkas pradėtas kurti 1868 metais kraštovaizdžio architekto bei sodininko Heinricho Sismajerio. Jo prireikė, kad būtų kur sutalpinti didelę egzotinių augalų kolekciją, sukauptą Nassau kunigaikščioAdolfo,. Vėlesniais metais, botanikos sodas bei oranžerijos stipriai nukentėjo per abu pasaulinius karus - po Antrojo pasaulinio karo jo teritorijoje net buvo dislokuoti amerikiečių daliniai. Tačiau 1953 metais sodas buvo grąžintas miestui, ir tuomet prasidėjo atkuriamieji darbai.

Šiuo metu Palmengarten yra tikra žalia oazė finansų didmiesčio centre, gausiai lankoma miestiečių bei turistų. Kruopščiai suprojektuoti bei prižiūrėti želdiniai: daug įvairiausių rūšių bei veislių bambukų giraičių, per kurias teka upeliai; milžiniški miskantai ir kitos dekoratyvinės žolės visame gražume. Seni ir gražūs retesnių spygliuočių egzemplioriai – mamutmedžiai (Sequoiadendron), taksodžiai (Taxodium), kazuarinos (Casuarina); nemažai ir įdomių lapuočių – Davidia involucrata (dėl savo žiedynų vadinamas ‚nosinaičių medžiu‘), Magnolia denudata 'Forrestt‘s Pink' milžiniškais ryškiai rožiniais vaisiais, hamameliai, pasipuošę itin ryškiu rudeniniu apdaru.

Kaip tik mūsų apsilankymo metu parke vyko ir jurginų paroda – išties puikus reginys, apie 300 žydinčių jurginų, įvairiausių veislių, dydžių bei spalvų.

Na ir pagrindinis botanikos sodo objektas, kurio dėka jis ir pavadintas Palmengarten – didžiulės oranžerijos. Drėgnų tropikų oranžerijose – tropikų karštyje klesti įvairiausios palmės, bananai, filodendrai, tropiniai paparčiai. Tvenkinyje plaukioja didžiuliai spalvingi imperatoriškieji karpiai koi, susirenkantys prie lankytojų, tikėdamiesi vaišių.

Sausų tropikų oranžerijose - atkurtos Meksikos bei Afrikos dykumos, su sausamėgėmis palmėmis, kaktusais, milžiniškomis agavomis, ir ne viena kita žuvusi gyvūno kaukole.

Ne ką prastesnė ir lauko sukulentų bei kaktusų ekspozicija, įdomiai sukomponuota kartu su milžiniškomis kortaderijomis.

Oranžerijas juosia baseinas, kuriame auga kazuarinos (vandens spygliuočiai), lotosai, įvairūs vandens augalai, tarp jų ir pasaulio didžiausia vandens lelija Victoria amazonica.

Botanikos sodo pakraštyje nedidelis ežerėlis, po kurį galima pasiplaukioti valtimis. Virš ežero stūkso didžiulė uola, nuo kurios krenta krioklys, o nuo apžvalgos aikštelės jos viršūnėje atsiveria Mainhatano (finansinio Frankfurto centro su įspūdingais dangoraižiais) panorama.

Prerijų sodai - 4. Pasidarykim savo asmeninę preriją

Prerijų sodo idėja yra patraukli šiuolaikiniam skubančiam žmogui – jokio laistymo, jokio purškimo, jokio genėjimo, jokio dengimo žiemai, jokio tręšimo. Ravėti šiek tiek daugiau tenka pirmais ar antrais metais, kol augalai dar jauni, tačiau trečią vasarą jau galite ramiai atsipūsti, atsisėsti savo asmeninės prerijos vidury su šalto gėrimo stiklu, ir gėrėtis banguojančia žiedų bei žolių jūra. Taigi – kodėl gi nepabandžius…

Vietos parinkimas. Pirmas žingsnis, kuriant prerijų sodą, yra vietos parinkimas. Prerijų augalai – tiek žolės, tiek daugiamečiai žydintys augalai lengvai prisitaiko įvairiose augimvietėse, tačiau juos visus vienija saulėkaitos poreikis. Prerijų augalai gali augti tiek molingose, tiek smėlingose dirvose, ir nėra jautrūs nei dirvos rūgštingumui, nei derlingumui.

Prerijos paprastai skirstomos į 3 tipus: sausos, drėgnos bei šlapios. Sausų bei drėgnų prerijų augalai labiau mėgsta purią gerai drenuotą dirvą, šlapių vietų augalai gerai auga užmirkusiose dirvose, kur mažai kas gali augti. Netingėkite pasidomėti pasirinktų augalų poreikiais - pats gražiausias augalas, pasodintas netinkamoje vietoje, jus gali nuvilti.

Planavimas. Parinkus tinkamą vietą, jūs tikriausiai norėsite nusipiešti augalų sodininmo planelį. Keletas patarimų:
- parinkite tinkamus augalus pagal dirvožemio tipą: sausos, drėgnos ar šlapios augimvietės augalus.
- parinkite augalus, tinkančius pagal dydį jūsų planuojamam užsodinimo plotui.
- sodinkite augalus bangomis, o ne tiesiomis linijomis – galutinis vaizdas bus natūralesnis.
- sodinkite augalus ‚blokais‘ po 3-7, ypatingai, jei planuojate apsodinti didesnį plotą.
- rinkdamiesi žydinčius daugiamečius, pasistenkite, kad jie žydėtų vienas po kito.
- dideliuose prerijų soduose reikėtų palikti takelius, kad galėtumėte apeiti augalus iš kelių pusių.

Sodinimas. Apsodinti suplanuotą preriją galite tiek pirktiniais, tiek savo iš sėklų išaugintais augalais. Jei norite apsodinti didelį plotą, ekonomiškiau būtų bent jau dalį augalų sėti pačiam; jei norite greito rezultato, augalus pirkite. Šiuo atveju bus lengviau ir kovoti su piktžolėmis, kurios, be abejo, bandys rasti sau vietą jūsų prerijų sode, kadangi sodinsite jau paaugusius stiprius augalus.

Bet kuriuo atveju, vieta, kurioje planuojate sodinti savo preriją, turėtų būti švariai išravėta ir paruoštą sodinimui. Galėčiau dar pasikartoti kokius 3 kartus - pasistenkite švariai išravėti, ypatingai daugiametes piktžoles, ir svarbiausiai - daugiametes varpines piktžoles. Sunkias dirvas reiktų palengvinti smėliu ar žvyru, smėlėtas skurdžias dirvas galima pagerinti organinėm medžiagom, tačiau persistengti nereiktų – dauguma dekoratyvinių žolių praranda savo formą ar netgi spalvą per daug trąšioje žemėje.

Delphiniums ex New Zealand

A short while ago I posted a picture of a greenish delphinium, that I have raised from seed, which came from from New Zealand, from these great delphinium breeders Dowdeswell's Delphiniums.

And straight away I received a thank-you message from Terry, the owner of the nursey, thanking me for enjoying their plants sufficiently to write about them. This is very very kind of him. But , hey, what's not to like about THESE delphiniums? just check out some of the lovelies...

Anyway, my story with these New Zealand's delphiniums goes like this. A couple of years ago I've bought from them a couple of packets of seeds, and they were generous enough to include a bonus packet of mixed delphinium seeds.

The seeds were quick to geminate and I ended with 100+ seedlings (I never expected them to germinate almost 100 percent). So I've planted most of them out, and here is what I've got. Not too bad, I'd say :) for a summer's work. They all are pretty tall, but very robust; the flowers are densely packed. Last summer when these delphiniums where in the peak of the flowering, I made a giant bouquet of them together with some lime-green flowers of Lady's mantle - and it truly was spectacular (even if I say so myself). Shame, I didn't take the picture. But I hope I will be able to reproduce it this coming summer.

And this one is the primadonna of the lot - you'd probably agree on that one.. It is absolutaly exceptional. It is also more compact than its brethren, and more prone to mildew. But who cares about such minor problems, when facing a gem like this... I am lucky enough to have a couple of these plants, and I certainly will be propagating them...

So once again, thank you all, at Dowdeswell's Delphiniums, and keep up your good work :)

A little hint - about this time of year they collect fresh delphinium seeds down under, I think, so this is the perfect time to get some freshly harvested delphinium seeds and raise some of these statuesque beauties ;-)

Įspūdžiai iš Frankfurto - 1. Schloss Wolfsgarten

Ruduo – augalų mugių metas. Jos šurmuliuoja daugelyje Europos miestų - mažų ir didelių. O ką dar geresnio gali sugalvoti savaitgaliui augalų mylėtojai? Taigi: savaitgalio kelionės tikslas – augalų mugė Wofsgarten pilyje, esančioje netoli Frankfurto.

Suprojektuota architekto Remy de la Fosse kaip medžioklės pilis, Wolfsgarten buvo pastatyta apie 1720-uosius metus grafo Ernsto Ludwigo. Uždraudus medžioklę su skalikais, daugelis medžioklės pilių buvo apleista, kas atsitiko ir šiai pilaitei. Bėgant metams, pilies šeimininkai keitėsi, ir šiuo metu čia yra Hesseno žemės grafo Moritzo namai.

Pasivaikščiojimas pilies parke yra nuostabi patirtis: romantiškas ežeras su akmeniniu tiltu, kolonos ir pergolės, natūralios pievos, šimtamečiai rododendrų krūmai, milžiniški miskantų kupstai. Akmeninės istorinės skulptūros eksponuojamos šalia šiuolaikinių meno instaliacijų. Dabartinis pilies šeimininkas kruopščiai atkūrinėja buvusio originalaus parko elementus: liepų alėją, kukmedžių labirintą.

Ir dar vienas žavingas parko akcentas – Princesės namelis. Pastatytas 1902 vokišku Art Deco stiliumi, namelis sumanytas kaip žaidimų vietą septynmetei Hesseno pricesei Elisabeth. Tačiau, net ir būdamas vaikiškas žaislas, tai yra unikalus Vokietijos architektūros paminklas. Princesės namas – tai užmiesčio vila, pastatyta pagal vaikišką dydį. Tas pats architektas sukūrė ir visas kitas detales, specialiai pritaikytas šiam nameliui – baldus, sienų apmušalus, bei klasikinio stiliaus sodelį. Namo stogą puošia auksinė karūna. Žaislinis namas aptvertas medine mėlyna tvora, kuri užbaigta auksiniais balandžiais.

Labai tinkamas parodos pilyje akcentas – medžioklės muzikos ansamblis Rallye Rheingau, kurio muzikantai apsirengę tradiciniais medžioklės kostiumais, pučia medžioklės ragus, apsupti skalikų bei raitelių.
O dabar apie įdomiausią – augintojai ir jų augalai. Vis dažniau mugėse galima pamatyti volemiją (Wollemia nobilis), priešistorinę pušį, ‚gyvąją iškaseną, ilgai laikytą išnykusia, ir vėl atrastą prieš kelerius metus. Šalia – įspūdinga bonsų kolekcija, o jų autorius demonstruoja, kaip iš nedidelio pušies sodinuko formuojamas būsimasis bonsas. Rudeninės mugės „vinis“ - įvairios naujausių veislių ežiuolės, savo grožiu gerokai lenkiančios savo kuklias ‚proseneles‘. Gausu japoninių plukių, dekoratyvinių žolių, rudens gėrybių, įdomių kambarinių sukulentų, šalčiui atsparių kaktusų, ir visokių kitokių žydinčių ir žaliuojančių gėrybių, kurias matant nejučiom atsidaro piniginė :) ir vienintelis stabdantis dalykas yra ribotas bagažo kiekis, leidžiamas pasiimti į lėktuvą...

It's been a long winter...not that it's going anywhere

It's almost mid-March, and we are still up to our knees in snow. And it's pretty depressing... I guess even the biggest winter-lovers should be fed up with it by now, and I am certainly not one of them..

Oh well, as they say, what cannot be changed must be endured. So check out these pictures of The White Garden (not of my favourite kind, though), while I am off to sow some more seeds and maybe order some gardening books from Amazon.

Keep warm :)

Lelija 'Compass' (Lilium)

Here is another one of my collection of bold-and-beautiful lilies. Asiatic lily 'Compass'. You could say, nothing very special about an individual flower. But given the sheer quantity of flowers produced by one bulb it is not too bad (I've planted one bulb of this lily some three years ago, and here what's become of it). Of course, by now it has produced numerous bulbs, so this one is going to be divided this year (I really should have done it last autumn... but it didn't seem to mind being overcrowded yet, so I guess it'll have to wait its turn)

The second picture is of an individual flower, flanked by English rose 'Charlotte', Achillea 'Terracota' and Salvia 'Ostfriesland'. It looks like one of these compositions in gardening magazines, when you just know that the plants were just put together for the photoshoot. And yet, this one is quite true. What's even more exciting, it is quite accidental - when I get the lily bulbs in, I am lucky enough to find a free spot to squeeze them in, colour scheme notwithstanding.

All in all, this is one a worthy plant: flowers are huge, long-lasting, do not spoil in wet weather, and they make quite an impact. Just like all Asiatic lilies, this is a very tough and cold-hardy plant. Highly recommended...

Sodo akcentai - 2

Nedidelį sodo fontaną/skulptūrą galima sukonstruoti iš keleto akmens luitų. Profesionalaus menininko pagalbos tokiam projektui gal būt neprireiktų, tačiau akmenskaldžio bei keliamo krano – greičiausiai. Tačiau juk galima idėja tik pasiskolinti, o panaudoti mažesnius lauko riedulius.

Mūsų klimato sąlygomis puiki medžiaga sodo akcentams yra šamotinis molis. Tai yra keramika išdegta labai aukštoje temperatūroje, ir todėl atspari nepalankiems aplinkoms veiksniams, t.y. šalčiui, lietui, drėgmei. Iš šamotinio molio žiedžiami vazonai, kurie gali per žiemą būti lauke. Gražiai atrodo nedidelės skulptūrėlės, kurias galima kilnoti iš vienos vietos į kitą, priklausomai nuo to, kokie augalai tuo metu gražiausiai atrodo sode.

Štai dar vienas pavyzdys keraminio sodo akcento – amforos. Jos tokios didelės, kad viduje atsirastų vietos net keletui augalų. Jei jūsų kiemas pastoviai deginamas saulės kaitros, jos galėtų suteikti prieglobstį keletui rinktinių melsvių ar kitokių pavėsį mėgstančių augalų. Tiesą sakant, didesnėje atsirado vietos net nedideliam staliukui ir keletui kėdžių...

Tarp užsienio sodininkų populiarios molinės kaukės, naudojamos sodo puošybai, vadinamos 'Green Man' arba 'Green Woman', bei simbolizuojančios miško dvasias. Jos dailiai atrodo, pastatytos tarp sodo augalų, atremtos į akmenį, be to, iš jų net galime padaryti nedidelį sieninį fontanėlį (2,4,5 nuotraukose - Aušros Laurinavičienės darbai)

Sodo akcentai - 1

Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos sodininkai ir gėlininkai gerokai ‘praturtėjo’… Atsidarius sienoms, ir populiarėjant internetinei prekybai, pradėjo plėstis kolekcijos- reti ir spalvingi spygliuočiai; nematyti lapuočiai; vaivorykštės spalvom besimainantys daugiamečiai augalai…

Tačiau viena sodo sritis taip ir liko sustojus praeitame amžiuje…. Kalba eina apie sodo akcentus…. Laimei, nebesimato betoninių elnių ar gulbių, kurie ‘puošė’ dažną sovietmečio sodą, tačiau išskyrus betoninį ar plastmasinį nykštuką, nupirktą prekybos centre, nelabai ką pamatysim. Na, dar vienokias ar kitokias vežėčias, apsodintas petunijomis, jei sklypo plotas leidžia – kažkodėl pastaraisiai metais tai pasidarė populiariausias sodybų akcentas…

Dailus suolas ar didelis vazonas, gracingas treliažas ar apsamanojęs fontanėlis – ką bepasirinktumėte, tinkamas akcentas tinkamoje vietoje pavers jūsų sodą asmeniniu rojaus kampeliu. Dažniausiai dekoro elementai daromi iš kietų medžiagų (akmens, molio), ir jų griežta faktūra gražiai kontrastuoja su puriomis augalų formomis, dar labiau paryškindama jų laikinumą.

Taigi, ką pasirinkti? Dauguma esame buvę senuose istoriniuose parkuose, kuriuos puošia senos skulptūros. Deja, nedaugelis mūsų sodininkauja soduose, kuriuos galima būtų papuošti žmogaus ūgio skulptūromis.

Galima įsigyti japoniško stiliaus akcentų – akmeninių žibintų, miniatiūrinių vandens telkinių, ir pan. Jie puikūs savo tylia elegancija; tačiau geriausiai atrodo būtent japoniško kolorito sode, kuriame gausu formuotų medžių, samanotų akmenų bei dailiai sugrėbliuoto žvyro.

Gal auginat vaikus, ir norėtumėt skirti jiems sodo kampelį, kad pažadinti juose susidomėjimą gamta? Tai tuomet ši idėja jums būtų tinkama – ‚namelis ant vištos kojelės‘. Vaikams labai patinka vadinamieji ‚medžio namelį‘ – nedidelės trobelės, statomos senuose medžiuose, keleto metrų aukštyje. Tačiau juos ne bet kur pastatysi – reikia galingo ir išsišakojusio medžio, o taip pat ir profesionalų statytojų, kurie apsiimtų pastatyti tokį namelį vaikams. Šis variantas paprastesnis – namelis statomas ant žemės, iš paprastų, lengvai prieinamų medžiagų (medžio plokštės, faneros, ir pan.) ir gali būti toks kreivas, kaip jums tik gaunasi. Čia juk ‚namelis ant vištos kojelės“ J Ir labai galimas dalykas, kad taip jums pavyks pažadinti vaiko norą apželdinti namelį: apsodinti nasturtomis ir kvepiančiais žirneliais, o medžių vietoj pasėti keletą aukštų saulėgrąžų ..

The White Garden

Just when I thought we've done with the winter (it's the 4th of March, after all), it's back again, and it is back with vengeance. Plenty of snow here and freezing cold... They say even larks are late to return, which supposedly means that the spring is going to be warm and early (sounds to me like a bit of contradiction - but whatever... as long as it arrives)

Anyway, the 'white' in the title does not refer to weather conditions outside. Seeing as there is nothing much to do apart from sowing some seeds and posting some pictures from the last year, here is a new batch. Unusually for me, these are of white flowers ...
The first one is of oriental poppy 'Checkers' (Papaver orientale) and my favourite filler plant, white lace flower (Orlaya grandiflora). It is an annual, flowering in early summer, and it self-seeds, however, without becoming noxious. It also has an uncanny ability to seed in a perfect spot - this is exactly what happened in the picture. I never intended this combination, never really paid any attention that these two bloom at the same time. It just happened. She's clever, that Mother Nature...

I let it self-seed freely, and here it is again, in the second picture. This time next to the alpine sea holly (Eryngium alpinum) and the elder 'Sutherland Gold' (Sambucus racemosa). That's the beauty of this plants - it goes with anything: shrubs, roses, ornamental grasses. I also grow them in the shade - no problems whatsoever. This one is definitely a keeper..

The next plant is a little bit more demanding - Meconopsis betonicifolia var. alba. Another gift from Mother Nature (or maybe the seed supplier, off whom I bought M.betonicifolia seeds). Of all the seeds that I've ever sown, these probably were the most challenging. Having sown a packet of seeds, I ended up with some 10 seedlings. I planted them out, pampered them, waited on hand and foot (quite unusual for me, since I normally take a more darwinian approach to raising my plants). So in due time they all obligingly flowered. And - lo and behold - one of them was pure white...

And the last ones from my short list of white plants are Delphinium, raised from seed, and foxglove 'Primrose Carousel' (Digitalis). They are not exactly white, I'd say, greenish or cream. What I like about this foxglove, is that it is quite short, therefore it does not get blown over in the wind. Here it is pictured among geraniums, Verbena bonariensis and bronze fennel.

And I love this Delphinium for its green flowers. I bought the seeds from a supplier in New Zealand, Dowdeswell's Delphiniums. They have an amazing range of delphiniums seeds, and all of the seedlings are worth keeping. I think this one is identical to a popular seed strain 'Green Twist'. Unfortunately, delphiniums require a very fertile soil, which I cannot offer, however, I will definitely be keeping certain seedlings for myself, for some of them are exceptional.

Much as I consider myself to be indifferent to white flowers, the collection seems to expand. There are also white peonies, cream daylilies. And numerous lilies - once again, I prefer the brighter ones. But there are some exceptional must-have white lilies, such as greenish 'Courier' or white 'Eyeliner', with petals lined in black.

And, of course, there are the variegated grasses, such as miscanthus 'Variegatus' or 'Morning Light' - well, these are not flowers, but since we are on a topic of the white garden.... Some purists consider that ornamental grasses do not belong to herbaceous borders, somehow, my opinion on this subject is rather different. I've seen some beautiful combinations, for example, 'Iceberg' roses interplanted with miscanthus 'Variegatus', or the same miscanthus with white lilies (in the last picture, with Lilium sargentiae). So I suppose, it's in the eye of the beholder...

Well, it looks like a few years down the line I will be able to start my very own White Garden :)

Prerijų sodai - 3. Žydintys augalai prerijų sodui

Kaip jau buvo minėta, spalva prerijų sode yra mažiau svarbi nei augalų forma ir faktūra. Tačiau kokia būtų natūrali pieva be spalvingų daugiamečių ar svogūninių augalų? Prerijų sode nenatūraliai atrodytų puošnūs bijūnai, elegantiškos rožės ar didingi pentiniai. Bet visa eilė kuklesnių, spalvingų, tačiau mažai priežiūros reikalaujančių žydinčių augalų tik papildytų dekoratyvinių žolių eleganciją. O pasirinkti yra iš ko…

Kraujažolės (Achillea) – plokšti vingiorykštinės kraujažolės (A.filipendulina) veislių , pvz. 'Cloth of Gold', žiedynai puikiai dera su aukštomis dekoratyvinėmis žolėmis ar mėlynais šalavijais. Pastaraisiai metais išvesta nemažai spalvingų paprastosios kraujažolės veislių, kaip pvz. “Red Velvet” (1 nuotr.), pati geriausia raudona kraujažolė, ilgai neblunkanti, ir pakartotinai žydinti rudenį.

Ežiuolės (Echinacea) – pasirinkimas vėlgi nemažas, pradedant kukliomis rūšinėmis ežiuolėmis, rožinėmis ir baltomis, kurios žydi ilgai, ir net nužydėję lieka dekoratyvios, baigiant naujausiomis ir labai puošniomis veislėmis, kaip ryškiai rožinė ‘Fatal Attraction’, žalia ‘Green Envy’ ar oranžinė ‘Harvest Moon’.

Zundos (Eryngium) – zundoms būdingi sidabriški atspalviai bei architektūriška forma kontrastuoja su tiesiomis žolių formomis. Pasirinkimas iš tiesų nemažas - nuo seno daugelio auginamos plokščioji (E.planum), alpinė (E.alpinum), didžioji (E.giganteum) bei pajūrinė zundos (E.maritimum). (2 nuotr. plokščioji zunda 'Jade Frost')

Bandreniai (Echinops) – daug kas augina įprastą žydrąjį bendrenį (E.ritro), tačiau kodėl gi napabandžius gerokai dekoratyvesnio E.ruthenicus sidabriniais karpytais lapais, nesunkiai sudaiginamo iš sėklų.

Šalavijai (Salvia) – yra veislių baltais, rožiniais ar tamsiai mėlynais žiedais.

Na ir nereikėtų pamiršti rudeninių gražuolių, žydinčių tuo pačiu metu, kaip ir dauguma dekoratyvinių žolių:

Rudbekijos (Rudbeckia) – didelis pasirinkimas puošnių vienmečių veislių, kaip oranžinių rudų atspalvių ‘Cherokee Sunset’, žiedų dydžiu galinčių rungtis su jurginais, ar daugiametė blizgančioji rudbekija (Rudbeckia fulgida), žydinti be sustojimo iki pat šalnų. (3 nuotr. - Rudbeckia triloba).

Astrai (Aster) – nuo seno visiems pažįstamas augalas, tikrai nemažas pasirinkimas įvairių spalvų ir įvairių aukščių veislių bei rūšių.

Šilokai (Hylotelephium) – dažnai sutinkamas ‘Herbstfreude’ raudonais žiedais, tamsialapė ‘Matrona’, elegantiška ‘Frosty Morn’ beveik baltais lapais bei rožiniais žiedais, tamsus bordinis ‘Purple Emperor’.

Ir dar norėtųsi atskirai paminėti keletą Lietuvos augintojams mažai pažįstamų , bet nusipelnančių dėmesio žydinčių žolynų. Visi jie lengvai užauginami iš sėklų, todėl gėlininkams tikrai vertėtų pabandyti.

Patagoninė verbena (Verbena bonariensis) – ypatingai elegantiškas augalas, tartum sutvertas dekoratyvinių žolių kaiminystei (4 nuotr.). Nors tėvynėje daugiametis augalas, bet Lietuvoje žiemoja nepatikimai, tačiau didel;ės problemos tame nėra, kadangi pasisėja. Nors žiedai nėra labai išvaizdūs, tačiau aukšti tvirti stiebai (derlingoje žemėje gali užaugti iki 1,5 metro) labai gražiai papildo tiek aukštų augalų, kaip lendrūnai (Calamagrostis) ar soros (Panicum), kompozicijas, tiek sudaro elegantišką perregimą ‘užuolaidą’, pasodinta prieš žemesnius augalus.

Makedoninė buožainė (Knautia macedonica) – kukli įprastų žvaigždūnių (Scabiosa) giminaitė, žydinti ryškiai vyšniniais žiedais ištisą vasarą.

Didžioji cerintė ‘Purpurascens’ (Cerinthe major) – labai įdomios spalvos augalas: melsva lapija, net pakąstas rudeninių šalnų dar stebina rudai melsvais lapais.