Apie augalus - milžinus...

Seniai ruošiausi parodyti keletą savo mėgstamiausių augalų pasaulio monstrų. Labai jau man jie patinka - Helianthus salicifolius, daugiametė saulėgrąža (lietuviško pavadinimo nėra, turėtų būti kažkas panašaus į karklalapę saulėgrąžą) ir Persicaria polymorpha (lietuviško pavadinimo vėlgi nėra, kokia tai rūgtis). Abu augalai be vargo pasiekia 2-2,5m, panašiai ir į plotį, tai reikia gerai apgalvoti, kur juos sodinti...
Persicaria polymorpha - mano meilė iš pimo žvilgsnio :) Prieš keletą metų pamačiau visą eilę RHS Wisley soduose Anglijoje, ir, aišku, trūks plyš turėjau sužinoti, kas tai.. ar šalčiui atsparus... ir kur jį gauti. Grįžus namo, ilgai neužtruko sužinoti, kas čia per augalas... ir, laimių laimė, kad visiškai atsparus šalčiui. Truputį teko paieškoti, kur įsigyti, nes ši Persicaria pakankamai naujas augalas sodinystės pasaulyje, bet, kaip žinia, kas ieško, tas randa :)

Ir nenusivyliau. Tikrai impozantiškas augalas. Kažkiek primena arunką savo išvaizdą, tačiau Persicaria žydi beveik visą vasarą, kai tuo tarpu arukas ganėtinai greiati peržydi vasaros pradžoje.

Daugeliui žmonių saulėgrąžos asocijuojasi su vienmečiais augalais. Tačiau yra visa eilė daugiamečių saulėgražų, kurios puikiai auga ir žiemoja mūsų sąlygomis. Dažnai jų žiedai yra mažesni nei vienmečių sesių, tačiau jos turi kitų puikių savybių.

Viena iš tokių yra Helianthus salicifolius. Augalas, auginamas ne kiek dėl žiedų, kiek dėl kero faktūros. Didesnę vasaros dalį ši saulėgrąža auga fontano formos krūmu, o siauri svyrantys lapai tikrai suteikia srūvančio vandens įspūdį. O tada, jei augalas auginamas negenint, į vasaros pabaigą jis visas išsiklaipo ir pražysta neįspūdingais geltonais žiedeliais :( Taigis...

Esmė yra genėjime. Dar nesu gerai atidirbus kada tiksliai reikia genėti, kad išlaikyti tą gražų kerą be žiedų, tačiau šiemet visai neblogų rezultatų sulaukiau tokiu būdu: maždaug vasaros viduryje, kai augalai užauga iki kokio 1,5m, reikia stipriai nugenėti, nurėžti kokį pusmetrį. Labai greitai išsprogsta šoniniai ūgliai, ir po kelių savaičių saulėgrąža vėl auga gražių kompaktišku fontanu. Kol kas nesiruošia žydėti, tai panašu, kad gal ir tinkamas toks genėjimo būdas. Esksperimentuosiu toliau...

Dar dėl atsparumo šalčiui... Kiek esu skaičiusi literatūros, visur rašo, kad ši saulėgrąža yra 6 zonos augalas, t.y. teoriškai nevisai patikima mūsų kraštuose. Nesu tuo įsitikinusi... auginu jau keletą metų tikrai, tačiau kol kas nuostolių neapturėjau, o praeita žiema buvo tikrai žiauroka. Šiemet prisodinau jų skirtingose vietose, skirtingo trąšumo dirvose - žiūrėsim...

Abu augalai neagresyvūs (kas labai nesvetima rūgtims), auga tvarkingai plėsdamiesi į šonus. Abu augalai mėgsta labai gerą, trąšią dirvą, riebų kompostą, vandenį ir panašias gėrybes. Tačiau pas mane auga skurdokoje žemėje (aišku, komposto gauna) - ir nieko, gyvena. Gal tik nepasiekia savo maksimalaus ūgio.

Gražiai tinka natūralistiniam apželdinimo stiliui, puikia dera prie stambių dekoratyvinių žolių (Miscanthus, Panicum, Andropogon, Spodiopogon) ir kitų panašaus dydžio daugiamečių žolinių augalų (kemerų Eupatorium, kraujalakių Sanguisorba, Vernonia ir pan.)