Rožės ir jų kaimynai: kartu ar atskirai?

Rožė Rosa gallica 'James Mason', snaputis (Geranium) 'Patricia' ir Onopordum acanthium

Viduramžių Europos vienuoliai augino Rosa gallica ‚Officinalis‘, dar vadinamą ‚vaistininkų rože‘. Jos žiedlapius bei vaisius naudojo vynui, arbatai, uogienei bei sirupui gaminti, o taip pat ir visai eilei gydančių preparatų. Tačiau vienuolius domino ne tik rožių kulinarinės ar vaistinės savybės. Turint omenyje viduramžių sanitarijos lygį (o tiksliau, jos visišką nebuvimą), rožių potpourri, kvepiantys maišeliai bei kvepalai buvo greičiau būtinybė, nei prabanga. O su kartu su rožėmis vienuolynų soduose augo ir prieskoninės žolelės...

Tačiau bėgant laikui, kažkuriuo metu žmonės primiršo, kaip puikiai rožės dera kartu su kitais augalais, ir kažkodėl nusprendė, kad pats geriausias akompanimentas rožei yra juoda žemė arba mulčas. Viena iš priežasčių, galbūt, buvo ta, kad taip pasodintas rožes buvo lengviau prižiūrėti – o modernios rožės, lyginant su savo prosenelėmis, tikrai reikalauja nemažai dėmesio bei priežiūros.

Daugelyje Europos sodų ir iki šiol rožės auga, persipindamos viena su kita ar kitais augalais. Raganės ropščiasi į pergoles, o daugiamečiai bei vienmečiai žoliniai augalai dengia žemę. O juk pakeisti sterilią rožių lysvę kartais tereikia kuklių smulkučių gėlyčių, kaip laibenis (Alyssum) ar lobelijos (Lobelia). Šie delikatūs vienmečiai yra idealus kompanionas rožėms. Jie mažai sunaudoja maisto medžiagų ar vandens, kurie taip reikalingi rožėms, tačiau puikiai veši tokiomis pat sąlygomis, kaip ir rožės – saulėkaita, trąši žemė, vandens gausa. Jų spalvos bei žiedelių formą greičiau papildo, nei atitraukia dėmesį nuo didingų kaimynių.

Kaip jau minėjau, prieskoninės žolės yra nuostabus partneris rožėms. Jos dažnai pasižymi vabzdžius atbaidančiomis savybėmis. Bronzinis pankolis sudaro gražų lengvą foną rožėms; iš rūtos galima formuoti nedidelį bordiūrą. Šalavijų strėlės atsveria savo lengvumu sunkius, apskritus rožių žiedus, o pilka, kvapi katžolės lapija dengia plikas rožių kojas. Levandos suteikia kvapo; tačiau norint patikimesnio augalo, jas puikiai pakeisti gali ir juozažolės; sidabriški kiečiai užpildo tarpus tarp rožių savo karpytais lapais.

Daugelis šiuolaikinių vienmečių augalų yra per daug rėksmingi, kad juos būtų įmanoma gražiai suderinti su rožėmis. Senoviški, patys besisėjantys vienmečiai ar dvimečiai augalai, kaip neužmirštuolės (Myosotis), dirviniai pentiniai (Delphinium consolida), vaistiniai skaisteniai (Tanancetum parthenium) yra pakankamai subtilūs, kad neatitrauktų dėmesio nuo pagrindinės žvaigždės, tuo pačiu pagyvindami gėlyną.

Iš modernių vienmečių, patagoninė verbena (Verbena bonarienis) yra vienas iš tų universalių augalų, puikiai tinkančių tiek senove kvepiančiuose rožynuose, tiek moderniuose dekoratyvinių žolių želdiniuose. Kadangi ji yra aukšta ir labai oriška, rožynuose ją galima naudoti ir kaip foninį, antro plano augalas, ir kaip perregimą širmą gėlyno priekyje.

Mėlynų atspalvių augalai ypatingai tinka prie rožių. Katilėliai, puikusis (Campanula lactiflora) bei didžiažiedis (Campanula pesicifolia), didesni snapučiai (Geranium) ‚Orion‘, ‚Brookside‘, ‚Nimbus‘, šalavijai puikiai auga tokiose pačiose sąlygose kaip ir rožės. Puikiai dera sidabrinės, gelsvos, žalsvos spalvos: rasakilos (Alchemilla) žalsvi žiedų purslai bei šviežiai žali lapai papuoš rožyno priekį kartu su vilnotaja notra (Stachys lanata).

Kadangi rožių žiedai yra apvalūs, maišytame rožyne jie gražiai dera su augalais, žydinčiais vertikaliais žiedynais. Tinkamų gojinių šalavijų (Salvia nemorosa) veislių yra aibė: ‚Mainacht‘ – sodriai violetiškai mėlynas, ‚Blauhugel‘ – pats mėlyniausias iš visų gojino šalavijo kultivarų, ‚Amethyst‘ pasižymiu ryškiu rožiškai violetiniu atspalviu, ‚Marcus‘ – mažutis, apie 25cm, bet labai gausiai žydintis tamsiai mėlynas kultivaras.

Tarp veronikos (Veronica) kultivarų rasime nemažai puikių augalų – ‚Blauriesin‘ ir ‚Dark Maetje‘ sodriai žydi sodriai mėlynomis varpomis, ‚Pink Damask‘ – rožinėmis. Yra ir daugiau gerų veislių.

Būtinai atkreipkite dėmesį į augalą, išpopuliarėjusį ganėtinai neseniai – veronikūną (Veronicastrum). Tai aukštas veronikų giminaitis, užaugantis iki 1,5m. Puikiai tiktų prie aukštesnių rožių ar kaip fonas žemesnėms rožių veislėms. Yra kultivarų baltais, rožiniais, šviesiai violetiniais žiedynais.

Kad atsvertų rožių žiedų sunkumą, rožyne reikalingi ir augalai oriškais, lengvais žiedynais. Puikus kompanjonas rožėms yra įvairios katžolės (Nepeta) – jų būna ir mažučių, tinkamų gėlyno priekiui, ir aukštaūgių metrinių veislių, kurios labiau tiktų prie galingesnių rožių ar erškėčių. Gražiai atrodo muilinių gubojų (Gypsohila paniculata) ar kermėkų (Limonium) žiedynų debesys. Iš aukštesnių augalų būtinai reikėtų paminėti vingirius (Thalictrum) – tai gentis, gausi ir dekoratyvių rūšinių augalų (T. rochebrunianum, T.flavum glaucum), ir puikių kultivarų (‚Elin‘, ‚Splendide‘, ‚Hewitt‘s Double‘). Tinkamai pasirinkus vingirius, jie galėtų puošti rožynus nuo vėlyvo pavasario iki šalnų.

Ir dar vienas patarimas pabaigai. Nežiūrint tokios daugiamečių ir vienmečių augalų gausos, nėra jokio reikalo bandyti juos visus sukišti į vieną gėlyną. Pasirinkti nėra lengva iš tokios gausos. Tačiau apsiribojus spalvine palete bei keletu augalų rūšių/veislių (ar keliolika, priklausomai nuo rožyno dydžio), ir sodinant juos nedidelėmis grupelėmis per visą rožyno plotą, galutinis vaizdas būtų vientisas ir raminantis. O jūsų rožės šviestų šiame fone – galų gale, argi scenoje kordebaletas atitraukia dėmesį nuo pagrindinės žvaigždės?

Rožė (Rosa) 'Charlotte', gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) 'Ostfriesland', alūnė (Heuchera) 'Vesuvius'

Apie meiles, ir kitus panašius dalykus

Galėčiau teigti, kad sodininkai yra labai nepastovios būtybės - kasmet vis po naują meilę, o kartais ir ne po vieną. Mano mėgstama amerikiečių sodo rašytoja Lauren Springer ('Passionate Gardening', 'Plant-driven Design') save apibūdina kaip 'augalų mergšė' ('plant slut'). Aš ją labai suprantu - juk gyvenimas tai trumpas, o įdomių augalų tiek daug.

(Beje, mane nervina tai, kad lietuvių kalboje nėra atitikmens tokiam elementariam žodžiui kaip 'gardening' :( artimiausia ką esu sugalvojusi pagal prasmę yra 'sodininkavimas'). Gal kas turi pasiūlymų? Na, bet apie tai kada nors kitą kartą...)

Štai čia yra mano užpraeitų metų 'pasija' - žagrenis (Rhus typhina) 'Bailtiger' ('Tigereyes'). Pamačiau, kad toks atsirado Amerikoje - na ir prireikė be proto (myliu, noriu, negaliu') Meilė buvo stipri - tą patį rudenį parsitempiau lagamine iš Belgijos. Ir myliu iki šiol :) iš sumedėjusių augalų šis žagrenis man yra No.1, kartu su šeivamedžiu 'Black Lace' (šitam meilė liepsnoja jau kokius 5 metus, tai gal ir nesu taip baisiai nepastovi). Tiems, ką ištiks meilės priepuolis dabar, galiu pasakyti - manau, po metų kitų ir LT jau galima bus jį nusipirkti, pernai jau Lenkijoje mačiau, turėtų gi kas nors atvežti.

O čia kitos 'meilės', kurias labai nesunkiai išsiauginau iš sėklų. Agastache rupestris (tas aukštas krūmelis), Callirhoe involucrata (šliaužiantis augalas barbiškais žiedais) ir Oenothera macrocarpa var. incana 'Silver Blade' (tas nedidelis augalas plačiais sidabriniais lapais). Jo, liežuvį galima nusilaužt :) bet auginami tikrai paprastai. Jie pas mane auga tokioje eksperimentinėje 'pusdykumėje' - smėlyje, saulėkaitoje, šalia rajos tujų gyvatvorės. Ir nieko, klesti. O eksperimentinė todėl, kad paskutinius keletą metų domiuosi xeriscaping idėja (dar vienas neišverčiamas terminas). Na, savotiškas vandenį taupantis apželdinimo būdas, kai auginami tik augalai, kurie skurdžiomis sąlygomis sugeba patys savimi pasirūpinti.
Dar viena mano besitęsianti meilė - Rosa glauca. Pirmoji priežastis, kodėl ją myliu - neįtikėtina lapų spalva (nuotraukoje nelabai matosi, be to, rudenį spalva šiek tiek praranda sodrumą). O spalva ta - mėlynai pilkai raudona (užtai ir vadinasi raudonlapis erškėtis). Vienintelė rožė, auginama dėl lapų. Bet žiedeliai irgi neblogi, ryškiai rožiniai, tik tiek kad nedideli. O kita priežastis- štai šitos erškėtuogės. Kai pasodintas didesni masyvas šių erškėtrožių (o pas mane jų visa gyvatvorė), tai iš tolo šviečia. Ir absoliučiai atspari šalčiui - praeitą rūsčią žiemą pas mane buvo vienintelė rožė, kuri peržiemojo be dengimo iki pat šakų galiukų.
Dar viena mano 'meilė' - spalvoti lapai. O gėlynuose labai lengva tų spalvų gauti iš daržovių, kurios ne tik gerai atrodo, bet jas dar ir valgyti galima (jei nepurškiate chemikalais, be abejo). Štai čia burokėlis 'Bull's Blood' ir mangoldas 'Ruby Chard' glaudžiasi prie rykštėtosios soros (Panicum virgatum) 'Shenandoah' (kuri irgi dažosi raudonai), ir ežiuolės 'Sundown'
Lapiniai kopūstai irgi gražiai puošia gėlynus. Kai kurie jų, šąlant orams, vis gražėja - ryškėja violetiniai atspalviai. Priekyje - dekoratyvinis kopūstas 'Red Feather'
Na, ir kalbant apie lapus, dar viena kompozicija vazonams - raudonlapė Ipomoe batatas, melsvė (Hosta) 'August Moon', kana (Canna) 'Tropicana'... ir dar viena Rosa glauca :)