Pirmai žiemos dienai - apie baltą spalvą... Kad primintų sniegą, kurio dar artimiausiu metu nežada (ne tai, kad jo man labai trūktų - nors -30C ir sniego trūkumas tikrai nėra pats geriausias derinys, tiek žmonėms, tiek augalams)
Gyvenime viskas cikliška... Kažkada seniai, kai buvau dar visiškai 'žalia' sodininkė, mane labai sužavėjo baltojo sodo idėja. Po to kažkaip ji nutolo - kai tiek pasaulyje spalvų ir augalų, nėjau skirsi tokį plotą tik vienos spalvos (ir dar tokios nespalvotos) augalams? Na ką gi, praėjus nemažai metų, prisieksperimentavus su tūkstančiais augalų, vėl sugrįžau į tašką A - baltąjį sodą. Ir taip, šį kartą man jau negaila paskirti gerą gabalą sodo ploto šiai idėjai - jau plėšiami patys pirmi mano padaryti gėlynai (visvien jau morališkai ir fiziškai pasenę ir apsipiktžolėję). Metams paliksiu žemę susigulėti, susimaišyti... o tada sodinsiu, sodinsiu...
Be abejo, baltasis sodas - ne mano išradimas. Ta idėja klaidžioja po sodus jau arti šimtmečio. Pats žinomiausias pasaulio baltasis sodas yra Anglijoje. Tai Sissinghursto dvaro sodas Kente, prieš 80 metų sukurtas anglų rašytojos Vitos Sackville-West, ir iki šiol sulaukiantis gausybės lankytojų. Nuo jo prasidėjusi baltų sodų mada netrukus paplitusi visame pasaulyje.
Gyvenime viskas cikliška... Kažkada seniai, kai buvau dar visiškai 'žalia' sodininkė, mane labai sužavėjo baltojo sodo idėja. Po to kažkaip ji nutolo - kai tiek pasaulyje spalvų ir augalų, nėjau skirsi tokį plotą tik vienos spalvos (ir dar tokios nespalvotos) augalams? Na ką gi, praėjus nemažai metų, prisieksperimentavus su tūkstančiais augalų, vėl sugrįžau į tašką A - baltąjį sodą. Ir taip, šį kartą man jau negaila paskirti gerą gabalą sodo ploto šiai idėjai - jau plėšiami patys pirmi mano padaryti gėlynai (visvien jau morališkai ir fiziškai pasenę ir apsipiktžolėję). Metams paliksiu žemę susigulėti, susimaišyti... o tada sodinsiu, sodinsiu...
Be abejo, baltasis sodas - ne mano išradimas. Ta idėja klaidžioja po sodus jau arti šimtmečio. Pats žinomiausias pasaulio baltasis sodas yra Anglijoje. Tai Sissinghursto dvaro sodas Kente, prieš 80 metų sukurtas anglų rašytojos Vitos Sackville-West, ir iki šiol sulaukiantis gausybės lankytojų. Nuo jo prasidėjusi baltų sodų mada netrukus paplitusi visame pasaulyje.
Iš pirmo žvilgsnio sodas, kuriame vyrauja tik viena spalva, gali pasirodyti nuobodokas. Tačiau tai, ko gero, pats santūriausias ir elegantiškiausias sodo tipas, traukiantis minimalizmu ir ramybe. Neretai būtent balti žiedai yra patys aromatingiausi, kadangi šviesiems augalams dažnai tai yra vienintelis būdas patraukti apdulkinančius vabzdžius. Toks sodas turi dar vieną ypatumą – pradėjus leistis prieblandai, balti žiedai dar ilgai švyti tamsoje, kai tuo tarpu ryškios gėlės greitai prapuola iš akių. Dažnai toks sodas netgi vadinamas‚mėnesienos‘ sodu
Apsodinti tokį sodą sunku nebus – augalų, tinkančių baltajam sodui, galima rasti
tarp vienmečių, dvimečių ir daugiamečių žolinių augalų, svogūninių ir
šakniastiebinių augalų. Kadangi žiedai yra trumpaamžiai, į tarpus tarp žydinčių
augalų gražu prisodinti augalų sidabriniais ar melsvais lapais, baltai margintų
augalų. Jei vieta leidžia, sodo pakraščius apsodinkite aukštesniais baltais
žydinčiais ar margalapiais krūmais, jie suteiks sodui vertikalumo.
Baltos rožės
Kiekvienam sodui reikia bent vienos rožės, ir baltas sodas – ne išimtis. Norėdami
tinkamai pasirinkti rožę, vasarą nepatingėkite aplankyti rožių augintojų, kad
pamatytumėte pasirinktas rožes gyvai. Tuomet rudenį jau galėsite sodinti
pasirinktas veisles. O rinktis tikrai yra
iš ko.
Nemažai baltų veislių yra tarp senovinių rožių. Lietuvoje nuo seno labai
populiari baltažiedė rožė (Rosa alba)
‚Maxima‘ – labai atspari šalčiui ir ligoms rožė, iki šiol auginama daugelyje
kaimų. Labai populiari senovinė veislė yra ‚Mme Hardy‘ – damaskinė balta rožė žalia
akute, lengvai dvelkianti citrusais.
Pasibaigus senovinių rožių erai, selekcininkai nepamiršo baltų rožių. Pati
populiariausia pasaulio balta rožė (ir pelnytai) yra Kordeso išvesta floribundinė
veislė ‚Iceberg‘ (dažnai sutinkama ‚Schneewitchen‘ pavadinimu). Nors išvesta
prieš 50 metų, ji iki šiol yra nepralenkiama žiedo švariu baltumu – paprastai
baltos rožės turi nežymų žalsvą, rausvą ar gelsvą atspalvį. Jos populiarumas
nestebina - tai šalčiui ir ligoms atspari, gausiai žydinti veislė, puikiai
tinkanti aplinkai puošti.
Nuostabių baltų veislių rasime ir tarp angliškų D.Austino rožių. Tai
‚Winchester Cathedral‘ – pakartotinai žydinti rožė, lengvai kvepianti migdolais
ir medumi, savo žiedo forma labai artima senovinėms; ‚Fair Bianca‘ žiedas
truputėlį primena ‚Mme Hardy‘ ir pasižymi stipriu senovinių rožių kvapu; ‚Glamis
Castle‘ - senovinės formos žiedais, į
vasaros pabaigą įgaunančiais rausvą atspalvį.
Kaip žinia, Lietuvoje, ypač rytinėje jos dalyje, sėkmingai auginti
laipiojančias rožes yra sudėtinga. Tačiau vieną kartą žydinti veislė ‚Lykkefund‘
uždengta žiemoja gana neblogai, vasaros pradžioje žydi baltomis žiedų kekėmis,
o į vasaros pabaigą užmezga gausų spalvingų uogyčių derlių.
Gerų, baltai žydinčių veislių rasime ir tarp šalčiui atsparių veislių.
Raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa)
hibridas "Alba" žydi stambiais kvapiais žiedais vasaros pradžioje, o
rudenį užmezga ryškias raudonas erškėtuoges. "Blanc Double de
Coubert" – dar vienas puikus erškėčio hibridas baltais, pilnaviduriais
žiedais.
Rožės pasirinkimas – labai asmeniškas dalykas, taigi jei norite išsirinkti
jums labiausiai artimą širdžiai, pasistenkite jas pamatyti žydinčias gyvai.
Krūmai baltajam sodui
Jei jums nereikia taupyti vietos, kodėl gi neįtraukus į savo baltąjį sodą
krūmų. Kadangi jie auga pakankamai greitai, jie suteiks jūsų sodui brandumo
įspūdį, o kai kuriem augalams ir pavėsį vasaros karštyje. Baltai žydinčių krūmų
yra nemažai, tačiau pirmiausiai pasidomėkite kokio aukščio ir pločio jis
ilgainiui išauga, kaip atrodo nežydėdamas. Daugelis krūmų žydi ribotą laiko
tarpsnį, todėl svarbu, kad jie būtų pakankamai dekoratyvūs ir be žiedų.
Lietuviai nuo seno augina nemažai žydinčių krūmų, o tarp jų yra nemažai
baltažiedžių. Vienos iš anksčiausių pasirodymą pradeda smailialapės lanksvos (Spiraea), kurių šakos taip gausiai
apsipila baltais žiedais, kad anglai taikliai jas vadina ‚nuotakos vainikais‘. Lietuvišką
darželį sunku įsivaizduoti be darželinių jazminų (Philadelphus coronarius). Rinkitės kompaktiškas veisles, kurios neišauga
didesnės nei 2 metrai, tokias kaip ‚Avalanche‘ ar ‚Belle Etoile‘. Nepamirškite
ir baltai žydinčių paprastosios alyvos veislių, kaip sena, laiko patikrinta ‚Madame
Lemoine‘. Tinka ir deucijos, nuo seno Lietuvoje vadinamos ‚radastų‘ vardu. Gražiai
tiktų ir paprastasis sidabrakrūmis (Potentilla
fruticosa) "Abbotswood" stambiais, baltais žiedais, užaugantis
iki 1m. Antroje vasaros pusėje ypač puošniai atrodo hortenzijos (Hydrangea). Lietuvoje dažniausiai
auginami šviesiosios (H.arborescens)
ir šluotelinės (H.paniculata) hortenzijų veislės. Jos nereiklios, ilgai žydi, gerai
prisitaiko augti netgi nepalankiose auginimo sąlygose. Jų žiedynai puikiai
tinka džiovinimui.
Taip pat nepamirškite krūmų baltai ir žaliai margintais lapais. Jie suteikia
netgi daugiau dekoratyvumo gėlynui nei žiedai, kadangi išlieka puošnūs viso
sezono bėgyje. Puikus pavyzdys - baltoji
sedula (Cornus alba) ‚Ellegantissima‘.
Tai labai nereiklus augalas, o žiemą dar jus džiugins ir spalvingais stiebais.
Gražiai tokiame sode derės ir sumedėję augalai sidabriniais lapais.
Tinkamų veislių rastume tarp karklų (Salix).
Labai dailus, svyrantis augalas baltajam sodui – gluosnialapė kriaušė (Prunus salicifolius) ‚Pendula‘.
Daugiamečiai žoliniai augalai
baltajam sodui
Baltai žydinčių daugiamečių augalų pasirinkimas milžiniškas – beveik visose
gentyse rasime baltai žydinčių formų.
Vasaros pradžioje džiugins balti sinavadai (Aquilegia), rytinės aguonos (Papaver
orientale) ‚Checkers‘ ir bijūnai (Paeonia).
Šių puikių gėlių veislių yra daug ir įvairiems skoniams – ir pilnavidurių
senoviškų (‚Gardenia‘, ‚Duchesse de Nemours‘), ir modernesnių japoninių ar
tuščiavidurių veislių (‚Lotus Queen‘, ‚Carrara‘). Atsvarą jų stambiems,
masyviems žiedams galėtų sudaryti vertikalios baltai žydinčių lubinų žvakės.
Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus)
Čiaudulinė kraujažolė (Achillea ptarmica) 'Perry's White'
Diktonas (Dictamnus albus)
Prie
jų derės balti vilkdalgiai (Iris) –
barzdotieji stambiais žiedais ar lengvesni, elegantiškesni sibiriniai. Vėliau
baltų augalų choras tik didės – rusmenės (Digitalis),
bobramuniai (Anthemis), baltagalvės (Leucanthemum), gvazdikai (Dianthus), vienadienės (Hemerocallis).
Baltagalvė (Leucanthemum) 'Fiona Coghill'
Rusmenė (Digitalis) 'Saltwood Summer'
Vasarai persiritus į
antrą pusę, prisijungs šluoteliniai flioksai (Phlox paniculata) ‚David‘ ar ‚Rembrandt‘, veronikos (Veronica) ir veronikūnai (Veronicastrum). Artėjant rudeniui, estafetę
perima japoninė plukė (Anemone x hybrida)
‚Honorine Jobert‘.
Japoninė plukė (Anemone hybrida) 'Honorine Jobert'
Tinkamų augalų rasite ir tarp dekoratyvinių žolių. Patys puošniausi, be
abejo, yra miskantai (Miscanthus)
‚Variegatus‘, plačiais baltai dryžuotais lapais, ir ‚Morning Light‘,
siauručiais lapeliais. Abi veislės pas mus nežydi, tačiau vien tik lapai sudaro
grakštų vertikalų akcentą gėlynui.
Nepamirškite ir daugiamečių augalų dekoratyviais lapais, kurie baltam
gėlynui sudarys puikų foną ar apvadą. Tokiam sodui tinkamiausi augalai tamsiai
žaliais, sidabriniais ar margais lapais. Tai rūtos (Ruta), levandos (Lavandula),
gauruotoji glažutė (Cerastium tomentosum),
kiečiai (Artemisia). Gėlynui
aprėminti labai tinka vilnotoji notra (Stachys
lanata), ypatingai veislė ‚Helen von Stein‘, pasižyminti stambiais,
pilkšvais lapais, ir sparčiai formuojanti tankų kilimą.
Vilnotoji notra (Stachys lanata) ‚Helen von Stein‘
Baltasis kietis (Artemisia ludoviciana) 'Silver King'
Astilbes (Astilbe) ‚Brautschleier‘
Paprastasis arunkas (Aruncus dioicus)
Gillenia trifoliata - labai mažai dar žinomas, tačiau itin įdomus augalas pavėsiui
Vienmečiai ir dvimečiai augalai
baltam sodui
Orlaya grandiflora
Tarpus tarp didesnių augalų užpildykite baltai žydinčiais vienmečiais
augalais. Jų pasirinkimas yra tikrai nemažai, ir juos be vargo galite
užsiauginti iš sėklų. Baltai žydinčios juodgrūdėlės (Nigella), kosmėjos (Cosmos),
kleomės (Cleome). Nepamirškite ir kvapiojo
tabako (Nicotiana) – jis užpildys
jūsų baltąjį sodą ne tik žiedais, bet ir svaigiu kvapu. Darželinės blizgės (Lunaria annua) baltažiedė forma puošia
baltąjį sodą ne tik baltais žiedais, bet ir nužydėjusiais sidabriniais diskais.
Joms į kompaniją pasėkite margalapės karpažolės (Euphorbia marginata) labai dekoratyvias, baltai margintais lapais.
Kosmėja (Cosmos)
Didžioji zunda (Eryngium giganteum) 'Miss Willmott's Ghost'
Šie augalai leis jums džiaugtis baltais žiedais nuo pat ankstyvo pavasario. Anksčiausiai pradės žydėti snieguolės ir krokai, vėliau prisijungs narcizai ir hiacintai. Sunku įsivaizduoti gėlyną be tulpių (Tulipa): baltam gėlynui puikiai tiktų – ankstyvosios ‚Purissima‘ arba gracingos lelijažiedės ‚White Triumphator‘. Vasarą gėlyną padabintų lelijos. Vasaros pabaigai gėlyną puoštų jurginai (Dahlia) – tačiau vertėtų turėti galvoje, kad gėlynuose gražiau įsikomponuoja veislės smulkesniais žiedais - tuščiaviduriai, pomponiniai, kaktusiniai, chrizanteminiai jurginai. Į kompaniją tiks ir balti kardeliai- tik juos geriau auginti nedidelėmis grupelėmis, po 3-5.
Hillier's 'Apmąstymų sodas' - Čelsio gėlių paroda, 2011
Keletas dalykų, kuriuos vertėtų žinoti, prieš imantis kurti baltą sodą:
- Baltasis sodas geriausiai atrodo, jei kuriamas ribotoje erdvėje, t.y.
aprėmintas gyvatvorių ar vidiniame namo kiemelyje. Gražiai atrodys, jei toks
sodas bus juosiamas baltos tvoros – tačiau tokiame gėlyne reikėtų daug tamsiai žalios
lapijos, kad sudarytų atsvarą baltai spalvai.
- Tamsus fonas ypač išryškina baltą žiedų spalvą bei sidabrinius ar melsvai
žalius lapus. Gražiai atrodo tamsžalės ligustrų (Ligustrum) ar buksmedžių (Buxus)
gyvatvorės. Panašią funkciją atliktų ir tamsi namo siena. Jei darote baltą
gėlyną viduryje vejos, palikite bent jau platų žolės apvadą aplink savo baltąjį
sodą. Kaip fonas baltam sodui puikia dera ir žalios ar sidabrinės spalvos
visžaliai augalai. Tam tiktų karpomos dygiosios eglės (Picea pungens) ar tujų (Thuja
occidentalis) gyvatvorė, kai kurie puskiparisių (Chamaecyparis), kadagių (Juniper)
kultivarai.
- Šiais laikais nedažnai pamatysi, kad želdiniai privačiose valdose būtų
formuojami taisyklingais gėlynais, kaip kad matome senoviškų dvarų parkuose.
Tačiau kodėl gi ne? Nedideliam taisyklingam sodeliui nereikia daug ploto. Ir
nebūtinas įmantrus, sunkiai prižiūrimas dizainas – pakaktų, kad gėlynas būt
padalintas į kelias simetriškas dalis, ir kad jį aprėmintų karpoma neaukšta
gyvatvorė.
- Renkantis augalus, svarbu ne tik žiedų spalva ir forma, bet ir žydėjimo
laikas, kad sezono metu visuomet būtų žydinčių augalų. Idealu, jei bet kuriuo
vasaros momentu būtų bent keletas žydinčių augalų skirtingų formų žiedynais,
pavyzdžiui, apvalios šluotelinių flioksų galvos bei vertikalūs veronikūnų
žiedynai. Jei sodinate baltąjį gėlyną prie sienos ar gyvatvorės, tuomet
aukščiausius augalus sodinkite toliausiai. Jei jūsų gėlynas bus viduryje vejos,
aukščiausi augalai turėtų būti sodinami viduryje lysvės, kad gerai matytųsi iš
visų pusių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą