Lendrūnai (Calamagrostis)

Labiausiai paplitusi aukštų dekoratyvinių žolių gentis Lietuvoje - ir geriausai visiems pažįstama - yra miskantai (Miscanthus). Yra daug jų formų - aukštų ir žemų; žydinčių ir nežydinčių - tačiau tai toli gražu ne vienintelė stambi dekoratyvinė žolė, galinti augti lietuviško klimato sąlygomis.

Mažai dar Lietuvoje žinoma ir naudojama dekoratyvinių žolių gentis yra lendrūnai (Calamagrostis). Yra keletas rūšių ir veislių, tinkamų auginti želdiniuose, tačiau užsienio soduose itin paplitę yra dvi Calamagrostis x acutiflora veislės: žalialapė 'Karl Foerster' (1 pav., su Eryngium giganteum), kartais sutinkama 'Strictum' pavadinimu, ir margalapė 'Overdam' (2 pav.). 'Karl Foerster' užauga iki 1,80m, 'Overdam' - šiek tiek mažesnė.

Jos pasižymi daugeliu naudingų savybių - auga tvarkingu kupstu, nesisėja, anksti pavasarį atželia ir žydi jau vasaros pradžioje (nedažna savybė tarp aukštaūgių dekoratyvinių žolių), tačiau išlieka dekoratyvi iki pat žiemos speigų ir pūgų. Joms nebaisūs nei lietūs, nei vėtros - kaip suželia pavasarį, taip stiebai ir išlieka tiesūs.

Puikiai tinka želdynuose, kur reikalingas vertikalus akcentas; galima sodinti kaip gyvas, greitai augančias pertvaras tarp gėlynų - net žiemą jos atrodytų gerai. Pavasarį nukirpus sudžiuvusius stiebus, šie lendrūnai labai sparčiai atželia. Gerai dauginasi vegetatyviškai.


Yra ir dar viena nesena margalapė Calamagrostis x acutiflora veislė 'Avalanche', tik lapų margumas yra atvirkštinis nei 'Overdam': 'Overdam' balti lapo krašteliai, o 'Avalanche' - lapų centrinė dalis.


Margalapiai lendrūnai ryškiausiai atrodo pavasarį bei vasaros pradžioje. Tuomet jų lapija būna ypatingai ryški, o ypatingai gražiai šie lendrūnai atrodo, derinami kartu su ryškiaspalvėmis tulpėmis. Vėliau, pražydus augalui, lapų ryškumas šiek tiek nublanksta, ir margalapės formos supanašėja su žalialape 'Karl Foerster'.



Palyginti neseniai Europos soduose išpopuliarėjo kita lendrūnų rūšis, kilusi iš Korėjos - Calamagrostis brachytricha (3,4 pav.). Pamačius jos puošnumą, darosi nuostabu, kaip jos niekas nepastebėjo šitiek metų. Kitaip nei labiau įprasti Calamagrostis x acutiflora, ši rūšis pražysta rugpjūtį. Ir su kiekviena diena darosi vis gražesnė - tiesą sakant, puošnesniai ir puresniais žiedynais pas mane žydi tik Pennisetum villosum 'Cream Falls', kuris, deja , yra vienmetis (kalbant apie pūkuotas dekoratyvines žoles, reiktų padejuoti, kad lietuviai gėlininkai yra tikrai nuskriausti - panašiomis, bet smulkesnėmis, uodegėlemis žydi Pennisteum alopecuroides, tačiau jis nėra labai patikimas daugiametis mūsų sąlygomis).


Taigi, tuo daugiau priežasčių artimiau susipažinti su šiuo Korėjos lendrūnu. Jis auga gražiu kupstu iki 1 metro aukščio, nesisėja (kol kas net negaliu pasakyti, ar subrandina gyvybingas sėklas pas mus , Lietuvoje - aš saviškes susirinkau Frankfurto Palmengarten, kuo labai džiaugiuosi). Galima tikėtis, kad šalčiui atsparus - nedengtas puikiai peržiemojo keletą žiemų. Kiek skaičiau, gali augti ir pusiau šešėlyje - tik tuomet gal mažiau žydėtų, ir kero forma būtų labiau gulsti.

Text and photos ©Rasa Laurinavičienė