Angliškos rožės: modernios veislės, senoviška išvaizda

Tai su praėjusiom šventėm visus :) lai ši žiema taip ir lieka šilta, o pavasaris būna ankstyvas, vasarą tegul netrūksta saulės ir lietaus (savalaikio ir nepernelyg stipraus), o ruduo būna ilgas ir šiltas... Ko daugiau reikia augalų fanatikams...

Šiandien truputėlis 'eye candy', taip sakant, saldainiai akims... Tuojau suslėpsime metams kalėdinius papuošimus, laikas pasvajoti, ką pirksim, sodinsim ir auginsim... Taigi, šiandien apie bene pačią populiariausią rožių grupę Lietuvoje - angliškas D.Austino rožes

  

'Princess Alexandra of Kent'

Angliškų rožių istorija

Angliškų rožių atsiradimo istorija romantiška ir įkvepianti. Prieš gerą pusšimtį metų jaunas anglų ūkininkas D.Austinas susižavėjo nostalgiškomis senovinėmis rožėmis. O jos jau po truputį traukėsi užmarštin, nes tuo metu rožynuose viešpatavo spalvingos arbatinės hibridinės ir daugiažiedės rožės. Senovinių rožių veislių vis mažėjo, kadangi selekcininkai orientavosi į vis stambesnius neįprastų spalvų arbatinių hibridinių veislių žiedus, kurie gražiai atrodytų parodose ar puokštėse. Kad rožės pražystų tokiais elitiniais žiedais, buvo reikalingas ypatingas kero genėjimas, dėl ko jos ne itin gerai žiūrėdavosi gėlyne. Įkvėptas knygų apie senovines rožes, D.Austinas nusprendė pabandyti išvesti rožę, kuri savyje suderintų geriausias senųjų ir moderniųjų veislių savybes., kurios būtų  ypatingai gražios, tačiau lengvai auginamos, ir vienodai gerai atrodytų tiek puokštėse, tiek gėlyne. Šios rožės savo žiedo forma turėjo atrodyti kaip senovinės, tačiau pasižymėti šiuolaikiškomis spalvomis bei pakartotinu žydėjimu.

 

'Gertrude Jekyll'

Augalų selekcijoje daug nulemia atsitiktinumas ir sėkmė, ir D.Austinui gana greitai pavyko aptikti vertingą sėjinuką - ‘Constance Spry’. Ir nors šiemet šiai veislei sukanka 50 metų, ir ji žydi tik kartą vasaros pradžioje, ji iki šiol plačiai auginama. Taip radosi vis daugiau įdomių veislių, ir apie 1969 metus D. Austinas tvirtai įtikėjo, kad jis yra teisingo kelio pradžioje, ir kad jo rožės yra vertingos.

'Teasing Georgia'

Tuo metu mažai kas tikėjo, kad tokios rožės išpopuliarės, ir rožių augintojai visiškai jomis nesidomėjo. Taigi D.Austinas nusprendė paversti savo ūkį rožynu, kad galėtų auginti ir pardavinėti naująsias angliškas rožes. Praėjus 40 metų, šios rožės išplito po visą pasaulį, ir yra bene mylimiausia rožių grupė tarp rožininkų.

Kuo ypatingos angliškos rožės?

D.Austino angliškos rožės – palyginti nauja šiuolaikinių rožių grupė, išpopuliarėjusi apie 1970-uosius metus. Jos atsirado, kryžminant senovines rožes su moderniomis arbatinėmis hibridinėmis bei daugiažiedėmis rožėmis. Iš vienų jos paveldėjo subtilų žavesį bei nuostabius kvapus, iš kitų  - spalvų įvairovę ir pakartotiną žydėjimą.

Angliškų rožių žiedai savo forma labai primena senąsias veisles – rozetės ar puodelio formos, su daugybe smulkių vainiklapių, kurios gaubia stambūs išoriniai vainiklapiai. Pagrindinis vertinimo kriterijus, išvedant naujas angliškų rožių veisles – ne tiek spalvų ryškumas ar žydėjimo gausumas, kiek subtilus individualaus žiedo grožis bei kvapas. Tiek gėlynams, tiek puokštėms jos priduoda sunkiai nusakomo nostalgiško žavesio, primenančio senųjų Olandijos tapybos meistrų paveikslus.

 

Dauguma angliškų rožių auga kompaktišku, apvaliu krūmu, kuris gražiai dera gėlynuose. Paprastai jos siekia apie metrą aukščio, tačiau ūgis dažnai priklauso ir nuo genėjimo pobūdžio.

Angliškos rožės – viena iš kvapiausių rožių grupių. Kai kurios veislės pasižymi būdingu senovinių rožių dvelksmu, tačiau galima aptikti ir arbatinių rožių, muskuso, miros bei įvairių vaisių aromatų. Jokia kita augalų grupė nepasižymi tokia aromatų įvairove.

Svečiuose angliškų rožių rojuje Olbraitone

Nedideliame mieguistame Anglijos kaimelyje Olbraitone, esančiame netoli Birmingemo, plyti vienas iš gražiausių pasaulio rožių sodų. Virš 700 įvairių rūšių bei veislių rožių auga 80 arų rožyne. Sodas suskirstytas į mažesnius rožynus, kurių kiekvienas pasižymi savita atmosfera.

 

Ilgasis Sodas sudaro pagrindinę sodo alėją, nes nuo jo atsišakoja kiti, mažesni rožynai. Jame sutelkta senovinių rožių kolekcija, kurių dauguma žydi tik kartą vasaros pradžioje. Kad pratęsti žydėjimą, Ilgajame sode auga ir nemažai šiuolaikinių krūminių bei angliškų rožių. Per visą sodo ilgį driekiasi pergolės, prie kurių auga laipiojančio bei vijoklinės rožės. Nužydėjus šioms rožėms, ant jų pakimba mažučių erškėtuogių girliandos.

 

Viktorijos laikų sode veši angliškos bei kitos pakartotinai žydinčios krūminės rožės. 2006 metais šis sodas buvo apjuostas aukšta (beveik 3 metrų) ir 100 metrų ilgio tvora, šalia kurios susodintos angliškos rožės puikiai iliustruoja, kad jos tinka auginti ir kaip vijokliai. Kitos laipiojančios bei vijoklinės rožės svyra nuo arkų ir pergolių.

 

Tačiau Renesanso sodas, ko gero, pats gražiausiais. Jo centre esantis siauras vandens tvenkinys primena itališkus sodus. Jis paskirtas tik angliškoms rožėms, kurios pradeda žydėti gegužės pabaigoje ir žydi iki šalnų. Šiame sode iš tikro atsiskleidžia angliškų rožių pasaulio spalvų bei kvapų įvairovė.

Liūto sode centrinė figūra – liūto skulptūra. Ją supa taisyklingos arbatinių hibridinių, daugiažiedžių bei angliškų rožių lysvės, o pačią skulptūrą juosia miniatiūrinių rožių bordiūras. Išilgai Liūto sodo driekiasi dvi ilgos, tradicinės mišrios lysvės, kur prabangūs angliškų rožių žiedai supasi tarp daugiamečių žolių augalų.

Yra ir laukinis rožynas, kuriame natūralioje aplinkoje auginami erškėčiai bei jiems artimos rožių veislės. Šis sodas gražiausiai atrodo pavasarį – būtent tuo metu žydi dauguma erškėčių.

'Malvern Hills'

Kaip atsiranda angliškos rožės?

Angliškos rožės taip pat yra vienas iš brangesnių rožių grupių. Jei jums tai atrodo neteisinga, tereikia atidžiau pasigilinti, kiek laiko ir preciziško rankų darbo įdedami į veislės atsiradimą.

Kasmet D.Austino rožyne daroma apie 150,000 tikslinių kryžminimų. Tam žiedadulkės yra rankomis surenkamos, sužymimos ir apdžiovinamos. Kadangi daugelis pilnavidurių rožių turi labai mažai kuokelių, surinkti pakankamą kiekį žiedadulkių nėra lengva. Apdulkinamų augalų kuokeliai yra pašalinami, kad jų piestelės apsidulkintų tik numatytomis žiedadulkėmis. Visi kryžminimai yra kruopščiai registruojami. Sunokus erškėtuogėms, surenkama apie 400,000 sėklų. Iš jų sudygsta apie 250,000 sėjinukų. Kadangi visi sėjinukai skirtingi, jie atidžiai stebimi kelerius metus – svarbu per anksti neišmesti gero augalo, nes kartais sėjinukai savo tikrą veidą parodo tik po kelerių metų stebėjimo. Ir taip tęsiasi 8 metus. Paskutiniais metais atrinkti perspektyviausi augalai padauginami iki 200 vienetų, ir vertinami toliau. Nuskambės žiauriai, tačiau iš jų bus atrinkti tik 5-6 augalai, kurie bus naudojami tolimesniam dauginimui. Likusieji keliaus į komposto krūvą. Ir taip kasmet…

Angliškos rožės Čelsio gėlių parodoje

Viso šio titaniško darbo rezultatas – 5 ar 6 naujos veislės, kurios kasmet pristatomos Čelsio gėlių parodoje Londone, vykstančioje gegužės pabaigoje.

 

Šių metų Čelsio gėlių paroda D.Austino rožynui atnešė jau 16-tą aukso medalį. Kaip taisyklė, angliškų rožių ekspozicija būna labai paprasta. Šiais metais ją juosė neaukšta tinkuoto mūro tvora ir mažutės karpyto buksmedžio gyvatvorės, o ekspozicijos viduryje – nedidelis tvenkinukas su tradicine skulptūra. Tai dar viena graži tradicija, kad kiekvienoje Čelsio parodoje rožių ekspoziciją puošia D.Austino žmonos sukurta skulptūra (beje, šių skulptūrų gausu D.Austino rožyne Olbraitone). O šiose paprastučiuose rėmuose kunkuliuoja ir per kraštus verčiasi rožių žiedų gausa.

 

D.Austinas 2011 Čelsio gėlių parodoje

Šiemet parodoje rožių augintojų dėmesiui buvo pristatytos penkios naujos veislės.

‘William and Catherine’ – šios veislės žiedai savo plokščiais žiedais ir daugybe žiedlapių primena senovines rožes. Kiekvieno žiedo centre – nedidelė akutė. Žiedai iš pradžių skleidžiasi vos kreminės spalvos, vėliau išbaldami iki švarios baltos. Nužydėjus žiedui, vainiklapiai nukrenta patys (tai svarbi savybė baltai rožei, kad vaizdo ir tyrumo įspūdžio negadintų seni, pageltę žiedlapiai). Tai labai sveika rožė, auganti kompaktišku keru. Taip pavadinta karališkųjų vestuvių proga, įvykusių šių metų balandžio mėnesį.

 

‘Lady Salisbury’ – žavinga veislė, savo išvaizda primenanti baltažiedes rožes. Rožiniai, netaisyklingos rozetės formos žiedai. Labai gerai žydi pakartotinai. Tinka auginti kartu su senovinėmis rožėmis. Puikiai dera mišriuose gėlynuose su daugiamečiais augalais.

 

‘Wollerton Old Hall’ – šių metų kvapiausia veislė, pasižyminti ryškiu miros kvapu, taip retai aptinkamu rožėse. Apvalūs pumpurai išsiskleidžia į blyškiai gelsvus, taurės formos žiedus. Auga ypač tankiu ir kompaktišku keru.

‘Fighting Temeraire’ – kitokia angliška rožė. Sodrios persikų spalvos žiedai labai stambūs, pusiau pilnaviduriai, banguotais pakraščiais. Tai labai sveika ir augi veislė, labiau primenanti parko nei senovines rožes. Veislė pavadinta žinomo paveikslo ‘Fighting Temeraire' garbei. 

 

‘Queen Anne’ – dar viena senoviško stiliaus rožė, primenanti šimtažiedį erškėtį, žydinti vidutinio dydžio rožiniais žiedais. Taip pavadinta Askoto žirgų lenktynių 300-osioms metinėms. Šią lenktynių trasą įkūrė Anglijos karalienė Ona 1711 metais.

Na, ir dar belieka pridurti, kad Lietuvoje turime oficialų angliškų rožių platintoją, Sibirkos rožyną.

Beje, užsidegusiems mintimi savo akimis pamatyti D.Austino rožynus - juos labai lengva pasiekti traukiniu iš Birmingemo. Pusvalandis, ir jūs jau Albrighton'e, o tada dar pora kilometrų pėstute (galima ir taksi, aišku). Galima suderinti su puikia paroda, vykstančia birželio 13-17 Birmingeme 'BBC Gardener's World Live'. Ši paroda daug kuo primena Čelsio gėlių parodą, tik mažiau pompastikos :) kas nėra blogai...

2, 3, 6, 7, 8 bei 10, 14, 15, 16, 17, 18 nuotraukos priklauso 'David Austin Roses'®

Rašinys spausdintas 'Rasų' žurnale 2011m.