2012-01-21

Kvapų magija

'Mme Isaac Pereire'
Būdami sodininkais, mes vaidiname daug vaidmenų – kraštovaizdžio architekto, želdintojo, statytojo ar netgi menininko – argi ne menas yra paversti tuščią, neįdirbtą žemės plotą akį traukiančiais želdynais? Prieš pradėdami įsisavinti naują plotą, pirmiausia planuojame, kaip išsidėstys vejos, takeliai, gėlynai, vaismedžiai ir pan. Renkamės spalvas, jų derinius. Svajojame, kokius augalus įsigyti norėtume. Tačiau retas iš mūsų rimtai pagalvoja apie tai, kokius kvapus norėtume jausti savo sode.
Kvapas yra vienas iš galingiausių ir labiausiai užburiančių elementų sodininko arsenale, tačiau taip pat ir mažiausiai suprantamas ar naudojamas. Menkiausio dvelktelėjimo pakanka, kad perkeltų mus į kažkada buvusias vietas, ar iššauktų seniai primirštus vaikystės prisiminimus. Koks bebūtų kvapas - saldus ar aštrus, lengvas ar sunkus – jis užslenka kaip debesis, ir kiekviename mūsų iššaukia skirtingą emocinį atsaką.
Kaip bebūtų keista, yra smirdančių puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora) veislių
 Kvapą augalams suteikia lakūs eteriniai aliejai, esantys įvairiose augalo dalyse, kurie išsiskiria oksidacijos metu. Dažniausiai jie yra telkiasi vainiklapiuose, kuokeliuose ar nektarinėse. Aromatas ima skleistis, pradėjus vertis žiedui, o jo stiprumą įtakoja nemažai faktorių – žiedo gyvenimo ciklas, oro temperatūra. Taipogi yra nemažai augalų, kurių eteriniai aliejai kaupiami lapuose.  
Gėlių aromatai kartais būna daugiasluoksniai – kaip ir parfumerijoje, jaučiamos skirtingos kvapų natos. Kartais per atstumą augalas kvepia gana maloniai, kai tuo tarpu iš arčiau kvapas darosi pernelyg sunkus, o kartais netgi pereinantys į lengvą dvoką. Gal todėl nemažai žmonių mėgsta lengvą karališkųjų lelijų (Lilium regale) kvapą, tačiau negali pakęsti ilgos jų kaimynystės patalpoje?
Kam augalams yra reikalingi kvapai? Dažniausiai tam, kad pritraukti apdulkintojus. Dauguma vabzdžių yra labai jautrūs kvapams, taigi aromatas yra itin veiksminga priemonė augalui pratęsti giminę. Kažkiek įtakos, be abejo, turi ir augalų spalva, forma ir netgi žiedo faktūra. Evoliucijos eigoje kiekviena augalų gentis ar rūšis išvystė tokį kvapą, kuris labiausiai pritraukia specifinius apdulkintojus. Kai kurie augalai netgi imituoja tam tikrų vabzdžių patelių feromonų kvapą, kad pritrauktų tos rūšies patinų dėmesį. Daugelis sodo augalų yra kaip magnetas dieniniams ir naktiniams drugiams – tie kvapai dažniausiai būna saldūs ir malonūs žmogaus nosiai. Tokie yra jazmino, sausmedžio, budlėjos kvapai. Tuo tarpu bitės labiau reaguoja į žiedo spalvą – todėl bičių apdulkinami augalai retai yra stipriai kvepiantys, ir dažniausiai jų lapija yra gerokai kvapesnė už žiedus. Vabalus taip pat traukia kvapai, tačiau jie dažniausiai būna sunkūs – kai kurios dekoratyvinės obelys, magnolijos ar krūminiai bijūnai. Visi rožių augintojai neramiai laukia birželio pabaigos, kai pradėjus žydėti rožėms, ypatingai šviesioms, jas apgula auksavabaliai – per kelias dienas jie sugeba į skutus sudrąskyti taip ilgai lauktus žiedus.
Be abejo, kvapai yra tik vienas, ir ne pats svarbiausias, iš sodo kūrimo aspektų. Jei želdynų kompozicijoje nebus pusiausvyros, jei spalvų deriniai bus neharmoningi, jei nėra nuoseklaus perėjimo nuo vieno sezono prie kito – dieviškiausi kvapai nepavers jūsų sodo tokiu rojaus kampeliu, kurį bandote padaryti. Tačiau žaliasis  pasaulis labai turtingas, tad kokį apželdinimo stilių bepasirinktumėte, visuomet galima rasti tinkamų augalų, kurie jūsų sodui suteiks tą nematomą, tačiau svarbų elementą - aromatą.
 
Visos rytinė lelijos itin stipriai kvepia - 'Sumatra'
Koks bebūtų jūsų želdinių stilius, tam tikros taisyklės visuomet bus aktualios. Pirmiausia, aromatai geriausiai jaučiami užuovėjoje, kadangi vėjas jų kurį laiką neišsklaido. Taigi kvapiai oazei reikėtų pasirinkti tokią vietą, kur namo siena ar gyvatvorės sudarytų užuovėją – tokiu būdu kvapas ilgiau tvyros ore.
Sodinkite kvepiančius augalus ten, kur praleidžiame daugiausia laiko - po langu, šalia takelio ar suolelio. Silpniau kvepiančius augalus sodinkite kiek įmanoma arčiau, o stipriau kvepiančius – truputį toliau. Aukštesniems kvapiems vijokliams (rožėms, sausmedžiams) puikiai tinka įvairios arkos ar pergolės – jos pakylėja žiedus aukščiau, kad puikūs aromatai būtų geriau užuodžiami.
Augalams kvapiais lapais dažniausiai reikalingas kontaktas, kad pajusti jų kvapą, taigi sodinkite juos ten, kur kaskart praeidami galėtumėte perbraukti per juos ranka, pavyzdžiui, takelio, kuriuo nuolat praeinate.
 
Didžioji dauguma kvepiančių augalų yra saulės mėgėjai, todėl kvepiančiam gėlynui parinkite pačią saulėčiausią vietą. Jei vietos netrūksta, galite formuoti net keletą atskirų kvepiančių gėlynų skirtingiems vasaros laikotarpiams. Pavyzdžiui, rožės (Rosa), lelijos (Lilium), levandos (Lavandula), jazminai (Philadelphus) žydės pirmoje vasaros pusėje, o flioksai (Phlox), budėjos (Buddleia), kvapieji pelėžirniai (Lathyrus odoratus) ir kvapusis tabakas (Nicotiana alata)perims estafetę antroje vasaros pusėje.
 
Šluotelinis flioksas 'Miss Pepper' kvepia ypač stipriai
Be abejo, vienas iš svarbiausių kriterijų, renkantis augalus, yra jų spalva. Tačiau žinant tam tikrą ryšį tarp spalvos bei kvapo, galima sukurti gėlyną, kuris būtų malonus ir akiai, ir nosiai. Mokslininkai yra pastebėję dėsningumą, kad kuo mažiau pigmentų turi žiedai, tuo jie stipriau kvepia. Aromatingiausi yra baltai žydintys augalai, po jų seka gelsvi, šviesiai rožiniai ir švelniai violetiniai atspalviai. Ryškiai geltoni ir violetiškai mėlyni žiedai kvepia mažiau. O mažiausiai kvapūs augalai žydi violetiniais, ryškiai mėlynais, oranžiniais ir raudonais žiedais.
 
Rytinė lelija 'Mucadet' žydi pačioje vasaros pabaigoje
Kiekvienam metų laikui būdingi tam tikri kvepiantys augalai. Kai pritrūksta žiedų, juos pakeičia augalai kvepiančiais lapais. Jei neauginate daug daugiamečių augalų, malonų dvelksmą suteiks vienmečiai ar svogūniniai augalai. Tereikia truputį pasukti galvą – ir galėsite džiaugtis ne tik gražiu, bet ir kvepiančiu sodu.  
Pavasarį kvapų šventę pradeda hiacintai (Hyacinthus) ir narcizai (Narcissus). Hiacintai kvepia itin stipriai, ir patalpoje jų kvapas gali būt pernelyg aštrus. Tačiau lauke jis maloniai skleidžiasi dar vėsokame pavasario ore. Jau baigiantis hiacintų žydėjimui, prisijungia žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata). Panašiu laiku prie jos prisijungia ir dekoratyvinės obelys (Malus), pripildydamos orą subtiliu, vaisiniu kvapu.  
Baigiantis pavasariui, pražysta visų itin mėgstamos alyvos (Syringa vulgaris). Šie nereiklūs, ligoms atsparūs pripildo orą sunkiu, tačiau maloniu aromatu, kurį norėtųsi uždaryti kvepalų buteliuke – toks trumpas, deja, jų žydėjimas.
Po alyvų ateina bijūnų (Paeonia) metas.  Žydėjimas jų neilgas, tačiau itin įspūdingas. Tačiau tarp nesuskaičiuojamos gausybės jų veislių pasitaiko ir tokių, kurios skleidžia lengvą dvoką.
Panašiu laiku žydi ir vilkdalgiai (Iris) – mažai žinomas faktas, kad kai kurios modernios veislės pasižymi ganėtinai stipriu aromatu.
 
Ar esate pastebėję, kad kai kurios barzdotųjų vilkdalgių veislės kvepia?
Vasaros mėnesiais sunkią ravėjimo naštą palengvina minutės, kai brūkštelėjus per levandų (Lavandula) ir katžolių (Nepeta) kerus, pasklinda gaivinantis, švarus jų aromatas. Prie šio kvapų debesėlio prisijungia stiprus, svaigus jazmino (Philadelphus coronarius) kvapas. Ne veltui lietuviai nuo seno augina jazminus po pirkios langu.
Katžolė 'Six Hills Giant' - tobula kaimynė rožėms
Tačiau mažai augalų gali lygintis kvapumu rožėms (Rosa). Skirtingos veislės neretai skirtingai ir kvepia. Norint išsirinkti jums labiausiai patinkančiais veisles, vertėtų aplankyti vieną kitą vertingą rožių kolekciją – jus nustebintų, koks įvairus gali būti jų aromatas. Labai aromatingos yra kol kas dar Lietuvoje nepopuliarios senovinės (Damasko, Provanso, Bourbon) rožės – ‘Louise Odier’, violetiškai rožinė veislė prabangiu kvapu; ‘Comte de Chambord’ rožiniais, vaisiais dvelkiančiais žiedais, ‚Mme Hardy‘ – subtiliais baltais žiedais žalia akute ir elegantišku kvapu. Išskirtinė rožė yra ‘Mme Isaac Pereire) – nors išvesta labai seniai, 1881 metais, iki šiol yra neprilygstama, ryškiai rožinė, labai pilnavidurė veislė sunkiu, tačiau maloniu kvapu. Taip pat puošnios ir labai kvapios yra angliškos, D.Austino išvestos rožės
 Daugelis angliškų rožių yra labai kvapnios
Jei siekiate sukurti dar kvapesnį sodą, papildykite želdinius kvepiančiais vienmečiais augalais. Labai lengvai auginami kvapieji pelėžirniai (Lathyrus odoratus). Jų veislių yra begalės, įvairių spalvų bei dydžių žiedais, tačiau pačios kvapiausios išlieka senovinės veislės nedideliais žiedeliais, pavyzdžiui, veislė ‘Matucana’. Labai maloniu kvapu pasižymi kvapiojo tabako (Nicotiana) veislės – jų nesunku užsiauginti iš sėklų. Nuo seno mėgiamos ir auginamos kvapiosios razetos (Reseda odorata), leukonijos, dviragė (Matthiola bicornis) ir pilkoji (M.incana), rūdgrūdėlės (Iberis).
Jei auginate budlėją (Buddleia), į vasaros pabaigą jūsų sodą apguls drugeliai – šis krūmas jiems yra tikras magnetas. Prie jų prisijungia vėlai žydinčios rytinės lelijos (Lilium orientale) - kai kurios veislės tikrai neblogai auga Lietuvoje atvirame grunte. Jų saldus kvapas ganėtinai sunkus, tačiau lauke, švelniame vėjelyje jis ne toks intensyvus.  
 OT lelija 'Holland's Beauty' - ne tik graži, bet ir nepaprastai aromatinga

2 komentarai:

Katrin rašė...

Wow, Lilium 'Muscadet' with the Thalictrum is a great combination... I'll copy that if you allow it :-)
Katrin

Rasa rašė...

Please do, Katrin :) the beauty of this is that it is a complete coincidence - I never planned it this way. But don't you love it when combinations like this one just happen? The Thalictrum here is 'Splendide', a splendid one indeed :) Rasa