Lelija 'Compass' (Lilium)

Here is another one of my collection of bold-and-beautiful lilies. Asiatic lily 'Compass'. You could say, nothing very special about an individual flower. But given the sheer quantity of flowers produced by one bulb it is not too bad (I've planted one bulb of this lily some three years ago, and here what's become of it). Of course, by now it has produced numerous bulbs, so this one is going to be divided this year (I really should have done it last autumn... but it didn't seem to mind being overcrowded yet, so I guess it'll have to wait its turn)

The second picture is of an individual flower, flanked by English rose 'Charlotte', Achillea 'Terracota' and Salvia 'Ostfriesland'. It looks like one of these compositions in gardening magazines, when you just know that the plants were just put together for the photoshoot. And yet, this one is quite true. What's even more exciting, it is quite accidental - when I get the lily bulbs in, I am lucky enough to find a free spot to squeeze them in, colour scheme notwithstanding.

All in all, this is one a worthy plant: flowers are huge, long-lasting, do not spoil in wet weather, and they make quite an impact. Just like all Asiatic lilies, this is a very tough and cold-hardy plant. Highly recommended...

Sodo akcentai - 2

Nedidelį sodo fontaną/skulptūrą galima sukonstruoti iš keleto akmens luitų. Profesionalaus menininko pagalbos tokiam projektui gal būt neprireiktų, tačiau akmenskaldžio bei keliamo krano – greičiausiai. Tačiau juk galima idėja tik pasiskolinti, o panaudoti mažesnius lauko riedulius.

Mūsų klimato sąlygomis puiki medžiaga sodo akcentams yra šamotinis molis. Tai yra keramika išdegta labai aukštoje temperatūroje, ir todėl atspari nepalankiems aplinkoms veiksniams, t.y. šalčiui, lietui, drėgmei. Iš šamotinio molio žiedžiami vazonai, kurie gali per žiemą būti lauke. Gražiai atrodo nedidelės skulptūrėlės, kurias galima kilnoti iš vienos vietos į kitą, priklausomai nuo to, kokie augalai tuo metu gražiausiai atrodo sode.

Štai dar vienas pavyzdys keraminio sodo akcento – amforos. Jos tokios didelės, kad viduje atsirastų vietos net keletui augalų. Jei jūsų kiemas pastoviai deginamas saulės kaitros, jos galėtų suteikti prieglobstį keletui rinktinių melsvių ar kitokių pavėsį mėgstančių augalų. Tiesą sakant, didesnėje atsirado vietos net nedideliam staliukui ir keletui kėdžių...

Tarp užsienio sodininkų populiarios molinės kaukės, naudojamos sodo puošybai, vadinamos 'Green Man' arba 'Green Woman', bei simbolizuojančios miško dvasias. Jos dailiai atrodo, pastatytos tarp sodo augalų, atremtos į akmenį, be to, iš jų net galime padaryti nedidelį sieninį fontanėlį (2,4,5 nuotraukose - Aušros Laurinavičienės darbai)

Sodo akcentai - 1

Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos sodininkai ir gėlininkai gerokai ‘praturtėjo’… Atsidarius sienoms, ir populiarėjant internetinei prekybai, pradėjo plėstis kolekcijos- reti ir spalvingi spygliuočiai; nematyti lapuočiai; vaivorykštės spalvom besimainantys daugiamečiai augalai…

Tačiau viena sodo sritis taip ir liko sustojus praeitame amžiuje…. Kalba eina apie sodo akcentus…. Laimei, nebesimato betoninių elnių ar gulbių, kurie ‘puošė’ dažną sovietmečio sodą, tačiau išskyrus betoninį ar plastmasinį nykštuką, nupirktą prekybos centre, nelabai ką pamatysim. Na, dar vienokias ar kitokias vežėčias, apsodintas petunijomis, jei sklypo plotas leidžia – kažkodėl pastaraisiai metais tai pasidarė populiariausias sodybų akcentas…

Dailus suolas ar didelis vazonas, gracingas treliažas ar apsamanojęs fontanėlis – ką bepasirinktumėte, tinkamas akcentas tinkamoje vietoje pavers jūsų sodą asmeniniu rojaus kampeliu. Dažniausiai dekoro elementai daromi iš kietų medžiagų (akmens, molio), ir jų griežta faktūra gražiai kontrastuoja su puriomis augalų formomis, dar labiau paryškindama jų laikinumą.

Taigi, ką pasirinkti? Dauguma esame buvę senuose istoriniuose parkuose, kuriuos puošia senos skulptūros. Deja, nedaugelis mūsų sodininkauja soduose, kuriuos galima būtų papuošti žmogaus ūgio skulptūromis.

Galima įsigyti japoniško stiliaus akcentų – akmeninių žibintų, miniatiūrinių vandens telkinių, ir pan. Jie puikūs savo tylia elegancija; tačiau geriausiai atrodo būtent japoniško kolorito sode, kuriame gausu formuotų medžių, samanotų akmenų bei dailiai sugrėbliuoto žvyro.

Gal auginat vaikus, ir norėtumėt skirti jiems sodo kampelį, kad pažadinti juose susidomėjimą gamta? Tai tuomet ši idėja jums būtų tinkama – ‚namelis ant vištos kojelės‘. Vaikams labai patinka vadinamieji ‚medžio namelį‘ – nedidelės trobelės, statomos senuose medžiuose, keleto metrų aukštyje. Tačiau juos ne bet kur pastatysi – reikia galingo ir išsišakojusio medžio, o taip pat ir profesionalų statytojų, kurie apsiimtų pastatyti tokį namelį vaikams. Šis variantas paprastesnis – namelis statomas ant žemės, iš paprastų, lengvai prieinamų medžiagų (medžio plokštės, faneros, ir pan.) ir gali būti toks kreivas, kaip jums tik gaunasi. Čia juk ‚namelis ant vištos kojelės“ J Ir labai galimas dalykas, kad taip jums pavyks pažadinti vaiko norą apželdinti namelį: apsodinti nasturtomis ir kvepiančiais žirneliais, o medžių vietoj pasėti keletą aukštų saulėgrąžų ..

The White Garden

Just when I thought we've done with the winter (it's the 4th of March, after all), it's back again, and it is back with vengeance. Plenty of snow here and freezing cold... They say even larks are late to return, which supposedly means that the spring is going to be warm and early (sounds to me like a bit of contradiction - but whatever... as long as it arrives)

Anyway, the 'white' in the title does not refer to weather conditions outside. Seeing as there is nothing much to do apart from sowing some seeds and posting some pictures from the last year, here is a new batch. Unusually for me, these are of white flowers ...
The first one is of oriental poppy 'Checkers' (Papaver orientale) and my favourite filler plant, white lace flower (Orlaya grandiflora). It is an annual, flowering in early summer, and it self-seeds, however, without becoming noxious. It also has an uncanny ability to seed in a perfect spot - this is exactly what happened in the picture. I never intended this combination, never really paid any attention that these two bloom at the same time. It just happened. She's clever, that Mother Nature...

I let it self-seed freely, and here it is again, in the second picture. This time next to the alpine sea holly (Eryngium alpinum) and the elder 'Sutherland Gold' (Sambucus racemosa). That's the beauty of this plants - it goes with anything: shrubs, roses, ornamental grasses. I also grow them in the shade - no problems whatsoever. This one is definitely a keeper..

The next plant is a little bit more demanding - Meconopsis betonicifolia var. alba. Another gift from Mother Nature (or maybe the seed supplier, off whom I bought M.betonicifolia seeds). Of all the seeds that I've ever sown, these probably were the most challenging. Having sown a packet of seeds, I ended up with some 10 seedlings. I planted them out, pampered them, waited on hand and foot (quite unusual for me, since I normally take a more darwinian approach to raising my plants). So in due time they all obligingly flowered. And - lo and behold - one of them was pure white...

And the last ones from my short list of white plants are Delphinium, raised from seed, and foxglove 'Primrose Carousel' (Digitalis). They are not exactly white, I'd say, greenish or cream. What I like about this foxglove, is that it is quite short, therefore it does not get blown over in the wind. Here it is pictured among geraniums, Verbena bonariensis and bronze fennel.

And I love this Delphinium for its green flowers. I bought the seeds from a supplier in New Zealand, Dowdeswell's Delphiniums. They have an amazing range of delphiniums seeds, and all of the seedlings are worth keeping. I think this one is identical to a popular seed strain 'Green Twist'. Unfortunately, delphiniums require a very fertile soil, which I cannot offer, however, I will definitely be keeping certain seedlings for myself, for some of them are exceptional.

Much as I consider myself to be indifferent to white flowers, the collection seems to expand. There are also white peonies, cream daylilies. And numerous lilies - once again, I prefer the brighter ones. But there are some exceptional must-have white lilies, such as greenish 'Courier' or white 'Eyeliner', with petals lined in black.

And, of course, there are the variegated grasses, such as miscanthus 'Variegatus' or 'Morning Light' - well, these are not flowers, but since we are on a topic of the white garden.... Some purists consider that ornamental grasses do not belong to herbaceous borders, somehow, my opinion on this subject is rather different. I've seen some beautiful combinations, for example, 'Iceberg' roses interplanted with miscanthus 'Variegatus', or the same miscanthus with white lilies (in the last picture, with Lilium sargentiae). So I suppose, it's in the eye of the beholder...

Well, it looks like a few years down the line I will be able to start my very own White Garden :)

Prerijų sodai - 3. Žydintys augalai prerijų sodui

Kaip jau buvo minėta, spalva prerijų sode yra mažiau svarbi nei augalų forma ir faktūra. Tačiau kokia būtų natūrali pieva be spalvingų daugiamečių ar svogūninių augalų? Prerijų sode nenatūraliai atrodytų puošnūs bijūnai, elegantiškos rožės ar didingi pentiniai. Bet visa eilė kuklesnių, spalvingų, tačiau mažai priežiūros reikalaujančių žydinčių augalų tik papildytų dekoratyvinių žolių eleganciją. O pasirinkti yra iš ko…

Kraujažolės (Achillea) – plokšti vingiorykštinės kraujažolės (A.filipendulina) veislių , pvz. 'Cloth of Gold', žiedynai puikiai dera su aukštomis dekoratyvinėmis žolėmis ar mėlynais šalavijais. Pastaraisiai metais išvesta nemažai spalvingų paprastosios kraujažolės veislių, kaip pvz. “Red Velvet” (1 nuotr.), pati geriausia raudona kraujažolė, ilgai neblunkanti, ir pakartotinai žydinti rudenį.

Ežiuolės (Echinacea) – pasirinkimas vėlgi nemažas, pradedant kukliomis rūšinėmis ežiuolėmis, rožinėmis ir baltomis, kurios žydi ilgai, ir net nužydėję lieka dekoratyvios, baigiant naujausiomis ir labai puošniomis veislėmis, kaip ryškiai rožinė ‘Fatal Attraction’, žalia ‘Green Envy’ ar oranžinė ‘Harvest Moon’.

Zundos (Eryngium) – zundoms būdingi sidabriški atspalviai bei architektūriška forma kontrastuoja su tiesiomis žolių formomis. Pasirinkimas iš tiesų nemažas - nuo seno daugelio auginamos plokščioji (E.planum), alpinė (E.alpinum), didžioji (E.giganteum) bei pajūrinė zundos (E.maritimum). (2 nuotr. plokščioji zunda 'Jade Frost')

Bandreniai (Echinops) – daug kas augina įprastą žydrąjį bendrenį (E.ritro), tačiau kodėl gi napabandžius gerokai dekoratyvesnio E.ruthenicus sidabriniais karpytais lapais, nesunkiai sudaiginamo iš sėklų.

Šalavijai (Salvia) – yra veislių baltais, rožiniais ar tamsiai mėlynais žiedais.

Na ir nereikėtų pamiršti rudeninių gražuolių, žydinčių tuo pačiu metu, kaip ir dauguma dekoratyvinių žolių:

Rudbekijos (Rudbeckia) – didelis pasirinkimas puošnių vienmečių veislių, kaip oranžinių rudų atspalvių ‘Cherokee Sunset’, žiedų dydžiu galinčių rungtis su jurginais, ar daugiametė blizgančioji rudbekija (Rudbeckia fulgida), žydinti be sustojimo iki pat šalnų. (3 nuotr. - Rudbeckia triloba).

Astrai (Aster) – nuo seno visiems pažįstamas augalas, tikrai nemažas pasirinkimas įvairių spalvų ir įvairių aukščių veislių bei rūšių.

Šilokai (Hylotelephium) – dažnai sutinkamas ‘Herbstfreude’ raudonais žiedais, tamsialapė ‘Matrona’, elegantiška ‘Frosty Morn’ beveik baltais lapais bei rožiniais žiedais, tamsus bordinis ‘Purple Emperor’.

Ir dar norėtųsi atskirai paminėti keletą Lietuvos augintojams mažai pažįstamų , bet nusipelnančių dėmesio žydinčių žolynų. Visi jie lengvai užauginami iš sėklų, todėl gėlininkams tikrai vertėtų pabandyti.

Patagoninė verbena (Verbena bonariensis) – ypatingai elegantiškas augalas, tartum sutvertas dekoratyvinių žolių kaiminystei (4 nuotr.). Nors tėvynėje daugiametis augalas, bet Lietuvoje žiemoja nepatikimai, tačiau didel;ės problemos tame nėra, kadangi pasisėja. Nors žiedai nėra labai išvaizdūs, tačiau aukšti tvirti stiebai (derlingoje žemėje gali užaugti iki 1,5 metro) labai gražiai papildo tiek aukštų augalų, kaip lendrūnai (Calamagrostis) ar soros (Panicum), kompozicijas, tiek sudaro elegantišką perregimą ‘užuolaidą’, pasodinta prieš žemesnius augalus.

Makedoninė buožainė (Knautia macedonica) – kukli įprastų žvaigždūnių (Scabiosa) giminaitė, žydinti ryškiai vyšniniais žiedais ištisą vasarą.

Didžioji cerintė ‘Purpurascens’ (Cerinthe major) – labai įdomios spalvos augalas: melsva lapija, net pakąstas rudeninių šalnų dar stebina rudai melsvais lapais.

Raganė 'Aljonushka' (Clematis)

This is one tough little beauty. Delicate, elegant, yet an 'ironside', as they would say in 'ye olde English'. You would have to try hard to kill it...

This is one of the earlier Russian Clematis integrifolia (herbaceous clematis) hybrids from 1963. Exceptionally hardy, disease-free and low-maintenance. Just like all Integrifolia hybrids, it flowers on current year's growth, so it has to be hard pruned to the very ground every spring. Which means that it can be successfully grown in cold areas, and there is no need to cover it for winter.

One thing to remember though is that this clematis is non-clinging. When it starts off in spring, it clings a little to any support it can find. But later on it becomes top heavy under the weight of foliage and abundant flowers, and just flops onto whatever is growing close to it. In my garden it happens to be Hydrangea arborescens 'Annabelle' (and I am quite happy with the combination). So if you want to grow it upright you'd better make sure it is grown next to an appropriate support (for example, an obelisk). Alternatively, it can be grown draped over the ground or over low growing conifers. Unfortunately, my garden is absolutely flat, so I still haven't worked out where to place it. But for someone who gardens on a slope or has a decently-sized alpine garden this is a perfect plant to try, where it will cascade weaving its flowers around rocks and alpine plants without smothering them.

Here is a picture, which shows the idea. This is a different clematis variety, 'Arabella', but it works the same way, more or less. Doesn't it look great? http://www.clematisinternational.com/japan2008214.jpg

Prerijų sodai - 2. Dekoratyvinės žolės

Dekoratyvinių žolių grožis yra kitoks, nei daugumos žydinčių žolinių augalų. Jų žiedynai nestebina ryškiomis spalvomis, būdingomis kitiems žydintiems augalams, tačiau traukia akį lengvumu, permatomumu, formomis, ir netgi šiurenimu vėjyje.

Dekoratyvinės žolės nuolat kinta kraštovaizdyje – pavasarį jos atželia kartu su atgimstančia gamta, vasarą sužydi subtiliai sąžalynais, o rudenį pasitinka geltonais, oranžiniais bei raudonais atspalviais. Net žiemą daugelis jų išlieka, ir žavi savo šerkšnotomis formomis.

Sodinant dekoratyvines žoles, reiktų prisiminti, kad jų grožis yra šviesos žaisme, taigi skirtingus efektus galima išgauti, priklausomai nuo to, kur sodiname žoles: vienaip jos atrodys tamsios sienos ar spygliuočio fone, visai kitaip atrodys, saulei šviečiant iš nugaros.

Pagrindiniai tikrųjų prerijų ‘gyventojai’ yra trys žolės, iki šiol praktiškai nežinomos Lietuvos augintojams: aukštaūgės Andropogon gerardii ir Sorghastrum nutans, bei vidutinio ūgio Schyzachyrium scoparium. Visos labai atsparios šalčiui, labai dekoratyvios rudenį, lengvai dauginamos sėklomis. Yra išvesta ir dekoratyvesnių nei rūšys veislių, pasižyminčių mėlynesniais lapais, tačiau jų reikėtų paieškoti užsienio veislynuose.

Yra ir daugybė kitų dekoratyvinių žolių rūšių bei veislių, kurias galima sėkmingai naudoti, kuriant šio stiliaus sodą.

Lendrūnai (Calamagrostis) - žinomiausia veislė smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis x acutiflora) “Karl Foerster” (2 nuotr.). Lengvai atpažįstama iš tiesaus silueto, ši žolė gali būti auginama tiek kaip vertikalus akcentas, tiek kaip gyvatvorė. Panaši, tačiau margalapė veislė, yra C.a. „Overdam‘. Gerokai mažiau sodininkų žinomas ir auginamas augalas yra C.brachytricha – iš Korėjos kilęs lendrūnas, labai atsparus šalčiui, vasaros pabaigoje išsiskleidžiantis puriomis uodegėlėmis. Puiki alternatyva soruolei (Pennisetum), kuri nėra visuomet patikima Lietuvos sąlygomis.

Nendrinė melvenės (Molinia arundinacea) – įspūdinga aukšta žolė elegantiškais oriškais žiedynais, geromis sąlygomis išauganti iki 2,5m. Nežiūrint ūgio, puikiai atlaiko vėją. Yra keletas dekoratyvesnių veislių: ‘Skyracer’ – statesnė už rūšį, ‘Transparent’ – lanksčiais svyrančiai stiebais.

Rykštėtoji sora (Panicum) – viena iš įspūdingiausių dekoratyvinių žolių, pradedanti žydėti vasaros antroje pusėje, ir išliekanti dekoratyvi per visą žiemą. Keletas gražiausių veislių: ‘Heavy Metal’ – neaukštaūgis, labai stačias ryškiai melsvas augalas; ‘Prairie Sky’ – ypač melsva veislė; ‘Rotstrahlbusch’– nuo vasaros vidurio lapai pradeda dažytis raudonai; ‘Shenandoah’ – lapai taip pat raudonuoja, artėjant rudeniui, pati geriausia raudonlapė veislė (3 nuotr.) ; ‘Dallas Blue’ – įspūdinga veislė plačiais melsvais lapais.

Miskantai (Miscanthus) – daugelio auginamos ir gerai pažįstamos žolės, tarp kurių yra ir milžinų (M.giganteus), ir neaukštaūgių veislių (M.‘Kleine Silberspinne’), žydinčių ir sidabriniais (M.’Silbetrfeder’), ir rausvais žiedynais (M.’Flamingo’). Yra plačialapių (M.sacchriflorus), ir siauralapių (M.’Gracillimus’). Yra dryžuotais lapais – ir išilginiais dryžiais (M. 'Morning Light', M.'Variegata'), ir skersai išmargintais lapais (M. ‘Zebrinus’, M.’Goldbar'). Ne visi jie vienodai atsparūs šalčiui, ne visi pražysta lietuviškos vasaros sąlygomis, tačiau pasiūla milžiniška, ir kiekvienas sodininkas gali rasti miskantą savo skoniui.

Ašuotės (Stipa) - daugelis gražiausių ašuočių rūšių, deja, Lietuvoje gali būti auginamos tik kaip vienmetės, pvz. S.tenuissima. Ypatingai dekoratyvi ir impozantiška didžioji ašuotė (Stipa gigantea), tačiau sėkmingai auginti ją greičiausiai galėtų tik Lietuvos pajūrio sodininkai. Sodininkaujantiems atšiauresnėse Lietuvos vietovėse, vertėtų auginti plunksninę ašuotę (S.pennata)(4 nuotr.) arba S.barbata – tai ganėtinai dekoratyvios, patikimai žiemojančios rūšys.

Spartinos margalapė forma (Spartina pectinata) – išvaizdi margalapė žolė, nuo seno auginama Lietuvoje. Dekoratyvi, tačiau sparčiai plečiasi, taigi labiau tinkama didesniems plotams apželdinti, ypač drėgnesnėse vietose.

(1, 2 nuotraukos - Dariaus Guso)