Chelsea Flower Show 2011. M&G sodas

Prieš Čelsio gėlių parodą, žiūrinėdama dalyvių projektus (o tai galima padaryti internete, ir būtinai rekomenduočiau susipažinti iš anksto, jei jau važiuojate į Čelsį), buvau beveik įsitikinusi, kad M&G sodas, sukurtas Bunny Guiness, gaus auksą.

Deja deja, nei aukso, nei 'Best in Show' - gavo tik sidabro medalį. Įsivaizduoju, turėjo būti nemenkas smūgis, kadangi Bunny Guiness - viena iš žinomiausių Anglijos kraštovaizdžio dizainerių.

Žiūrint į projektą, viskas atrodo labai dailu, taisyklinga ir elegantiška. Klasikinis dizainas, šiuolaikinis hibridas tarp formalaus sodo ir ornamentinio daržo, potager. Gale sodo - stiklinė pakyla, tarnaujanti ir kaip pavėsinė, ir kaip terasa sodui apžvelgti. Bet tame ir problema... Galbūt nuo tos pavėsinės ir matosi sodo simetrija ir formų/elementų atsikartojimas, tačiau stovint šalia sodo viso to nepamatysi.

 

Spalviniai deriniai labai gražūs - vieletiniai, baklažano, purpuriniai atspalviai derinami su šviesiai žaliais lapais bei žiedais. Gražiai, aišku, dera raudongūžiai kopūstai su 'Zigeunerknabe' rožėmis, tačiau klausimas, kiek tai praktiškai įvykdoma?

Kaip pati Bunny Guiness spaudoje pripažįsta, jos supratimu Čelsio parodiniai sodai yra paprasčiausias gėlių aranžavimas dirvoje, t.y. estetika, spalviniai deriniai yra žymiai svarbiau yra nei praktiniai ar agrotechniniai aspektai (spėju, kad todėl ir gavo tą sidabrą)

Tarp Anglijos sodo dizainerių dažna nuostata, kad vienas iš didžiausių jų darbo iššūkių - įtikinti klientus, kad tai, ką jie matė Čelsio parodoje, nebūtinai yra tinkamas dalykas jų sodui. Šis sodas - geras pavyzdys. Atrodo be galo dekoratyviai ... bet įsivaizduoti tai po savo langu? Kaži... Nors įdomių derinių tikrai galima rasti, pvz. ta pati rožė 'Zigeunerknabe' (kartais sutinkama 'Gypsy Boy' pavadinimu) ir violetinis bazilikas

Bunny Guiness

Chelsea Flower Show 2011. Laurent Perrier sodas

Ne taip jau seniai pasižadėjau, kad subjurus orams, pavartysiu besibaigiančių metų nuotraukas, ir prisiminsiu tai, ką gero šiemet teko pamatyti. Na, oras už lango pakankamai prastas - galima ir nuotraukas pavartyti...

Jokia čia ne naujiena, kad Čelsio gėlių paroda - vienas iš svarbesnių įvykių augalų pasaulyje. Ir nors pavadinime 'Chelsea Flower Show' žodis 'gėlė' (flower) užima centrinę vietą, tie laikai, kai augalai buvo svarbiausias dalykas šioje parodoje, jau seniai praėję. Dabar tai daugiau renginys, kuriame svarbiausia prestižas, žinomi veidai, reklama ir stambūs koncernai- sponsoriai. Savotiškas augalų pasaulio Askotas - kur svarbiau gražios ir trenktos skrybėlės, nei patys žirgai.

Todėl nenuostabu, kad dauguma parodinių sodų vadinami keistai skambančiais pavadinimais - 'Laurent Perrier' sodas, 'B&Q' sodas, 'Homebase' sodas ir pan. O stambūs sponsoriai reikalingi todėl, kad tokių sodų sukūrimo kaštai prasideda nuo maždaug 1,000,000 litų, o toliau - sky is the limit...

Tačiau kaip ten bebūtų, kad ir kiek 'lazdavoti' tą Čelsį, paganyti akis visvien yra kur... Taigi pirmiausia apie sodą, kuris man šiemet labiausiai patiko - 'Laurent Perrier' sodas. Matyt, ne man vienai, nes laimėjo auksinį parodos medalį (beje, dar ne pats aukščiausias įvertinimas, yra dar vienas laiptelis - 'Best in Show'). 

Žmogus, sukūręs šį sodą, yra vienas iš garsesnių šiuolaikinių kraštovaizdžio dizainerių - Luciano Giubbilei. Italas, senos Italijos bankininkų šeimos atžala. Kadangi pasirinko kraštovaizdžio dizainą, o ne tradicinį šeimos amatą, bankininkystę, tėvas su juo nekalbėjo trejetą metų. Na, dabar jau, ko gero, kalba, nes šiuo metu L.Giubbilei yra vienas iš populiariausių (ir brangiausių) Anglijos kraštovaizdžio dizainerių. O auksinis Čelsio parodos medalis yra tolygus Oskarams kino pramonėje - reikia manyti, honorarai tik didės :) Beje, tai jau antras auksinis Čelsio medalis šiam dizaineriui - 2009 metais irgi laimėjo tokį patį, dirbdamas tam pačiam užsakovui - Laurent Perrier.

Kiek yra tekę matyti šio dizainerio sukurtų sodų (daugiausia, aišku, knygose), itališka įtaka tikrai jaučiasi - švarios aštrios linijos, nerėksminga elegancija, formuoti architektūriški medžiai, geometriniai vandens telkiniai. Kažkuo primena Italijos Renesanso sodus. Tačiau tuo pačiu šis sodas man dvelkia ir Rytais - japoniškas paviljonas (kiekvienas vertikalus panelis (ar kaip čia juos pavadinti) dar ir sukasi), formuoti spygliuočiai kampe, beveik tiksliai atkartojantys akmenų formą, vanduo, skalda...

Be abejo, turi L.Giubbilei ir kritikų. Ir pagrindinis da;ykas, dėl ko jis yra dažnai kritikuojamas - per mažai naudojami žydintys daugiamečiai augalai. Tačiau šiuo atveju dizianeris, sakyčiau, tikrai nepasišiukšlino. Lūžtančios nuo augalų geometrinės simetriškos lysvės sudaro puikią atsvarą minimalistiniam sodo dizainui. Spalvų paletė irgi parinkta labai delikati - vyrauja neryški, dūmiškai rožinė spalva, kurią paįvairina rusvi akcentai.

Dar daugiau, žiūrint į augalų pasirinkimą, galima pasakyti, kad tai visai realiai įmanomas, daugiasluoksnis augalų derinys (ką nevisuomet galima pasakyti apie Čelsio augalų derinius).

Taigi kokių augalų ieškoti, norint atkurti kažką panašaus? Gera naujiena - beveik visi jie žiemoja Lietuvoje. Taigi, pirmiausia panaudota daug astrancijų (Astrantia) 'Roma' - gera, ilgai žydinti, subtilios rožinės spalvos. Astrancijos - tikrai puikūs augalai, nes žydi didesnę vasaros dalį, jei laiku pašalinti nužydėjusius žiedus.

Toliau - keletas skėtinių. Didžioji ožiažolė (Pimpinella major) 'Rosea', Anthriscus sylvestris (Krūminis builis) 'Ravenswing', paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare) 'Bronze'. Tarpuose prisodinta šluotsmilgių (Deschampsia cespitosa) - nužydėjus skėtiniams, jos viską pridengs žiedynų 'rūku'. Dar čia panaudotos rusmenės - Digitalis mertonensis. Labai graži rusmenė, turėtų būti šalčiui atspari, tačiau man nepavyko jų išsaugoti jau keletą kartų. Bet nesunku jas išauginti iš sėklų, taigi bandykite, gal kam pavyks, nes augalai tikrai gražūs.

O jei jau ką sudomino šio dizainerio stilius ir darbai, apie jį yra išleista knyga The Gardens of Luciano Giubbilei 

Astrai astrūnai...

Na, kol kas šiuo rudeniu skųstis negaliu... Malonūs orai patinka visiems, bet pagrindinė priežastis, dėl kurios aš džiaugiuosiu, yra ta, kad daugelis vėlyvų augalų spėjo pražysti. O tokių yra oi kaip nemažai. Metai iš metų laukiu tokių 'vėlyvukų' žiedų, ir neretai, deja, tenka nusivilti... Turiu tokį vieną astrą, kurį auginu jau gal ketvirti metai, o žiedus pamačiau tik šiemet. Aišku, šito augalo likimas aiškus (komposto krūva), kadangi, kaip bebūtų liūdna, toks augalas neužsidirba išlaikymo... Tačiau tarp astrų turu ir tokių, kurie kaip ir nespėja pražysti, tačiau turi kitų gerų savybių...

Taigi, astrai... Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad jei labai atsižvelgti į astrų sistematikos subtilybes, daugelis jų turėtų vadintis astrūnais... Pastaraisiais metais genetiniais tyrimais nustatyta, kad Aster gentį pagal genetinisu požymius galima išskirti į dvi stambias grupes. Vienoje - augalai, kilę iš Eurazijos, ir jiems lieka senasis pavadinimas Aster, astrai. Kita gi grupė - augalai, kilę iš Amerikos, ir jie perkrikštyti į Symphyotrichum, astrūnai. Spėju, kad naujasis pavadinimas prigis sunkiai, nors, laimei, lietuviškas pavadinimas ne toks jau tolimas senajam.

Kaip ten bebūtų, aš kol kas sau leisiu pasinaudoti senuoju pavadinimu :)

Aš jaučiu silpnybę astrams - kaip kitaip galima paaiškinti faktą, kad suskaičiavusi astrus savo augalų sąrašiuke, jų radau 50 rūšių ir veislių. Net pati nustebau, galvojau bus koks 30. (Tam ir reikalingas sąrašiukas - kad nepamirščiau, kokius augalus jau turiu :) ypač naudinga jį pavartyti prieš važiuojant į kokias muges).

Tačiau tai iš tikro reiškia, kad vertingų augalų tarp astrų ne tiek jau ir daug, bent jau lietuviškomis sąlygomis. Reikalas tas, kad pačios geriausios šiuolaikinės astrų veislės yra labai vėlyvos, ir dažniausiai nespėja pas mus pražysti.

Tačiau keletas astrų yra tikrai ypatingi, ir smagu matyti, kad astrų dėka mano gėlynai vis dar spalvingi. Štai keletas iš geriausių..

Kalniniai astrai ganėtinai ankstyvi, žydi jau rugpjūtį. 'Brilliant' viena iš aukštesnių veislių, iki 70cm, žydi itin gausiai. O priekyje - ko gero, mano favoritė, A.pyrenaeus 'Lutetia'. Vienas dalykas, kas nelabai patinka - žiedų spalva, tokia 'bliedna' violetinė. Tačiau dėl tokios neutralios spalvos puikiai tiktų bet kokioje spalvinėje schemoje. O visa kita - nuostabu. Žiedai, kaip astrui, dideli, vienas iš pirmųjų pradeda žydėti, kero forma labai gera, plati, ir puikiai tinka lysvės priekiui pridengti.

Kalninis astras (Aster amellus) 'Brilliant' ir A.pyrenaeus 'Lutetia'

Kalninis astras 'Brilliant' ir kraujalakė (Sanguisorba) 'Red Thunder' 

Dar vienas atradimas - šiurkščialapis astras 'Violetta'. Šiurkščialapiai astrai (A.novae-angliae), skirtingai nuo virgininių (A.novi-belgii), neserga miltlige. Ši veislė pakankamai ankstyva, žydi jau rugpjūtį, o jau spalva - neprilygstama, labai labai tamsi violetinė

Šiurkščialapis astras (A.novae-angliae) 'Violetta' 

Sekantis astras man labai patinka - 'Little Carlow' . Turint galvoje jo dydį - o jis yra milžiniškas - pavadinime keistai skamba 'little', tačiau tai susiję su vietove, kur tas astras aptiktas. O jis labai jau ne little - koks 1,5m į aukštį ir plotį, jei ne daugiau. Kai žydi, atrodo fantastiškai - melsvų žiedų jūra  -tačiau ne kasmet spėja gerai pražysti

Aster 'Little Carlow'

Labai vertingi - ir labai vėlyvi - yra vėlyvieji astrūnai (S.lateriflorus). Tačiau, laimei, jie pasižymi labai gera kero forma. Jie iš tų, kuriuos, manau, verta auginti, net jei jie nežydi. Panašu, kad 'Horizontalis' - ankstyviausias iš jų, tačiau net nežydėdamas atrodo gerai, nes šakos išsidėstę labai aiškiai horizontaliai. 'Lady in Black' ir 'Prince' kol kas žydi silpnai, bet man labai patinka jų juodi lapai, kero ažūriškumas. Šiedu išvaizda panašūs, tik 'Lady in Black' yra aukšta (iki 1,5m),o 'Prince' - mažesnis (apie 60cm).

 A.lateriflorus 'Horizontalis'

Čia irgi vienas iš favoritų - 'Coombe Fishacre'. Pasižymi labai gera kero forma (matosi A.lateriflorus genai), tačiau žydi anksčiau ir labai gausiai.

A.'Coombe Fishacre' 

Dar vienas favoritas - 'Pink Cloud'. Aukštas ir stambus augalas, irgi apie 1,2 m į aukštį ir dar daugiau į plotį, bet atrodo gana lengvas dėl smulkių, adatiškų lapelių ir gracingų žiedelių.

A.'Pink C|loud' 

O štai čia astras, pasižymintis puikia forma.... ir itin retu žydėjimu :( Labai daug aš iš jo tikėjausi, puikiai atrodo lysvės priekyje - toks tankus ir platus keras, bet pirmą kartą matau normaliai žydint per trejus metus. Dėl geros formos, ko gero, nebaigs savo dienelių ant komposto krūvos, bet pilną jo grožį matysiu gana retai... Nebent tas klimato atšlimas reikš, kad tokie rudenys kartosisi dažniau.

 A.oblongifolius 'October Skies' 

Dar vienas įspūdingas 'vėlyvukas' -  A.ericoides 'Lovely', kartais įvardijamas kaip A.vimineus. Žiedeliai mažyčiai, bet labai gausūs.... ir vėlyvi. Tačiau ir nežydėdamas atrodo gerai, geras užpildas gėlynuose

A.ericoides 'Lovely' (A.vimineus)

 Rudeninis gėlynas, kurio centre - 'Lovely'

Pirmame plane - 'Pink Cloud', į kairę - 'Coombe Fishacre', dar toliau į kairę - 'Royal Velvet'

Gabaliukas gėlyno - neįtikėtinai ilgai žydinti katžolė 'Walker's Low'

Ne astras, tačiau panašu :) Chrizantema Chrysanthemum 'Clara Curtis'

'Olandiškoji banga'

Kuo toliau, tuo giliau mane įtraukia šitas stilius. Matyt, senatvė jau :) pradedi suprasti, kad genialumas yra paprastume. Būtent tokie augalai - paprasti, artimi natūraliam tipui - ir būdingi 'dutch wave'. Be abejo, tai akivaizdžiai yra žmogaus sukurtas kraštovaizdis, ir jam reikia priežiūros (nors ne tiek daug kaip, sakysime, rožynams)... turi jis ir savų trūkumų (apie kuriuos šiandien nutylėsiu).

Daugau apie šį stilių - žurnale 'Rasos'. Tačiau turiu pasakyti, kad likau nelabai patenkinta nuotraukų kokybe, išėjus žurnalui, todėl įdedu čia rašinio apie 'olandišką bangą' maketą.

Smagaus skaitymo...

'Vasaros viršugalvis'

Lietuviškai skamba gana juokingai, tačiau rusai taip ir sako - 'макушка лета'... Pirma žiedų banga jau nužydėjo, tačiau akis paganyti tikrai yra į ką. Juo labiau, kad kai kurie augalai tik pradeda įsibėgėti. Dabar - pats lelijų žydėjimo metas. Azijinė lelija (Lilium) 'Black Out' - viena iš geresnių raudonų lelijų, labai ilgai žydi, gerai atlaiko lietų. Čia ji šalia šeivamedžio (Sambucus) 'Black Lace', kurie pas mane auga ant kiekvieno kampo :) Į kadrą bando dar lysti šermukšnialapė lanksvūnė (Sorbaria sorbifolia) 'Sem'. Jaučiu, paskutiniai metai ji pas mane, labai jau smagiai plečiasi. Ir aukštis virš 1,5m, nors rašoma, kad kompaktiškas krūmas iki 1m. Puikus augalas, kur galima jai leisti plėstis, tačiau gėlyne gal perdaug agresyvi.

O čia - sausros mylėtojų klubas. Turiu tokią juostą žemės šalia tankios tujų gyvatvorės. Žeme gal net negalėčiau pavadinti to, kas ten yra - dulkių mišinys, amžinai perdžiūvęs ir kepinamas saulės. Tačiau įdomu eksperimentuoti, ar kas gali augti tokioje aplinkoje. Pasirodo,   Nuotraukojgali, ir labai neblogai. Kai kurie augalai net neturėtų žiemoti pas mus, o žiemoja, nes drenažas žiemą idealus. Nuotraukoje - šilokas (Sedum)  'Fulda Glut', kietis (Artemisia canescens) ir nakviša (Oenothera freemontii) 'Silver Blade' 

Du nuostabūs, tačiau labai nefotogeniški augalai - labai jau aukšti ir perregimi. Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) 'Fascination', kuris šiemet mostelėjo iki 2 m, ir vingiris (Thalictrum) 'Elin', 2,5m. Labai tinka vienas šalia kito spalviškai

Astrancijos (Astrantia) kaip pradėjo vasaros pradžioje žydėti, taip ir stovi. Reiks nukirpti - žydės pakartotinai. Viena iš geriausių tamsių veislių, 'Ruby Wedding' (taip, ir vėl šalia 'Black Lace')

Šluotsmilgė (Deschampsia cespitosa) 'Schottland', viena iš geriausių šluotsmilgių veislių. Gana aukšta, iki 1,2 m. Sodinant dekoratyvines žoles, svarbu apgalvoti vietą  geriausiai jos atrodo, kai besileidžianti ar tekanti saulė yra joms už nugaros, tuomet jos atrodo ypač gražiai.

Dar viena sausros mylėtojų porelė - Faseno katžolė (Nepeta faassenii) 'Walker's Low' ir vilnotoji notra (Stachys lanata) 'Helen von Stein'

Vėl virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) 'Fascination' ir vingiris (Thalictrum) 'Elin' (ir, tiesiog labai netikėtai :), šeivamedis 'Black Lace')

Netyčins gražus derinys - rūta (Ruta) 'Jackman's Blue', pasižyminti melsvesnės spalvos lapais, nei mums įprastos rūtos, ir dar mėlynesnės Crambe maritima. Abu mėgsta augti sausai.

Šiemet įspūdingai pasirodė monarda (Monarda) 'Gewitterwolke', žiedai labai stambūs ir ryškūs.

Dar vienas 'ilgų distancijų' augalas, rūgtis Persicaria polymorpha. Nuo vasaros pradžios žiedais apsipylęs. Nesmulkus augalėlis, apie 2 m tiek į viršų, tiek į plotį. Augdamas šlapesnėje vietoje, manau, būtų dar didesnis.

Tikrai neprasta azijinė lelija iš 'juodų' tarpo, 'Dimention'. Nėra ji, aišku, juoda, tačiau tikrai labai tamsi. Žydi labai ilgai, žiedai nėra itin stambus (tačiau, mano nuomone, dėl to tik geriau 'įsipaišo' gėlynuose). Šalia saulainė (Helenium) 'Sahin's Early Flowered'. Lyginant su kitomis saulainėmis, tikrai ankstyva - pas mane ankstyvesnės tik 'Wyndley' (geltona) ir 'Moerheim Beauty' (rudai oranžinė)

O štai čia dar vienas atsitiktinis derinys, kai augalai buvo susodinti todėl, kad tuo metu ten buvo vietos, o vėliau pasirodė, kad jie idealiai tinka tarpusavyje. Ežiuolė (Echinacea) 'Sundown' ir saulainė (Helenium) 'Moerheim Beauty'. Šalia - vienas iš mano mylimiausių astrų (Aster lateriflorus) 'Lady in Black', mylimas ne tiek dėl žiedų, kiek dėl gausios, juosvos lapijos ir kero formos. Į kadrą jau nebeįtelpa sena, bet gera, ryškiai oranžinė viendienė (Hemerocallis) 'Prime Minister'. Tetrūksta ryškaus mėlyno ar violetinio akcento, pvz. gojinio šalavijo (Salvia nemorosa) 'Plumosa' - visiškai nepanašus į kitus šalavijus, dulsvos violetinės spalvos, pats tas tokiam deriniui. Gal kitamet :)