2010-02-22

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (3)



Dažnam sodininkui pažįstamas jausmas – susižavėjimas bei baltas pavydas - vartant užsienietiškus žurnalus ar vaikščiojant Vakarų Europos soduose, grožintis nuo rožių bei kitokių žydinčių vijoklių lūžtančiomis pergalėmis bei arkomis. Tačiau, kaip bebūtų gaila, romantiškų lietuvių sodininkų pasirinkimas nėra itin didelis. Dauguma vijoklinių rožių būtų sudėtinga užauginti mūsų klimato sąlygomis iki tokio dydžio, visterijos, lastūnės irgi reikalauja ypatingų sąlygų bei priežiūros.... Tačiau ir čia mums gali padėti raganės, jei tik tinkamai parinksime ir suderinsime veisles. Pagrindinis kriterijus, derinant kelias raganes – jų vienodas genėjimas. Labai sudėtinga bus gražiai auginti dvi raganes, jei vieną iš jų reikia genėti iki pat žemės, o kitai palikti pernykščius stiebus.

Romantiškiems sodininkams siūlome elegantišką, ir kartu dramatišką, derinį. Abi raganės labai atsparios šalčiui, abi pavasarį genimos stipriai ( t.y. paliekant gerą sprindį pernykščių stiebų), kas gerokai palengvina jų priežiūrą.

Nedidelis patarimas – pavasarį nauji ūgliai auga ganėtinai sparčiai, todėl nepatingėkite kas kelias dienas apžiūrėti augalus, ir nukreipti jų ūglius jums reikiama kryptimi. Raganės visuomet mieliau kabinsis į kaimyninių augalų stiebus, nei į dirbtines atramas, taigi palikus raganes saviveiklai, jos gali susipinti į neišpainiojamą kamuolį.

Šias abi veisles būtų geriausia sodinti ten, kur bent dalį dienos (geriausiai po pietų) jos būtų apsaugotos nuo saulės kaitros, kad ne taip greitai išbluktų žiedai.

'Błękitny Anioł'

Viena iš puikiausių lenkiškų veislių, išvesta vienuolio brolio Stefano Franczako 1990 metais. Pavieniai žiedai nėra itin dideli (apie 8cm), tačiau jų būna tiek gausu, kad augalo lapų beveik nesimato. Žiedai labia švelniai violetiškai žydri, su laiku išblunka. Žiedlapiai nelygios faktūros, banguotais krašteliais. Užauga iki 3m aukščio. Ši veislė itin atspari šalčiui bei ligoms, nes išvesta iš mėlynžiedės raganės (Clematis viticella), kuri niekuomet neserga raganių vytuliu.


‘Romantika’

Estiška veislė, išvesta žymaus estų augintojo Uni Kivistik 1983 metais, ir iki šiol laikoma viena iš geriausių jo veislių. Žiedai apie 10 cm, tamsiai violetiniai, beveik juodi, aksominės faktūros. Norint išlaikyti tamsią žiedų spalvą, šią veislę geriausiai būtų auginti šiek tiek užpavėsintą (pas mane ji sėkmingai auga šiaurinėje namo pusėje). Ši veislė užauga iki 2,5 metrų aukščio. Taip pat tiktų auginti šalia krūmų ar nedidelių medžių geltona lapija.

2010-02-19

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (2)



Raganių pasaulyje yra nemažai nelabai žinomų ‚perliukų‘, kurie tikrai nusipelno didesnio sodininkų pripažinimo.
Mažai kas pažįsta ir augina smulkiažiedes raganes – didžiažiedę raganę (Clematis macropetala) ir alpinę raganę (Clematis alpina) ar jų kultivarus (visi priskiriami vijutrių (Atragene) grupei). O jos tikrai turi ką pasiūlyti – nepaprastai atsparios šalčiui (visiškai negenimos, nebent norint atjauninti augalą); atsparios ligoms; nereikalauja ypatingos sodinimo vietos (lygiai gerai auga tiek saulėkaitoje, tiek pusiau šešėlyje). Ir žydi tokiu laiku, kai jų stambiažiedės giminaitės dar tik augina naujus stiebus (apie gegužės vidurį).

'Maidwell Hall'

Viena iš puikiausių didžiažiedės raganės veislių yra ‚Maidwell Hall‘ (G.R.Jackman, 1956). Gegužės viduryje augalas apsipila stambiais, violetiškai žydrais, pusiau pilnaviduriais varpeliais. Vasaros bėgyje kartas nuo karto pasirodo ir daugiau pavienių žiedų. Svarbu – šios raganės žydi ant antramečių stiebų, taigi susilaikykite nuo pernelyg uolaus augalo genėjimo. Vėliau pasirodo dekoratyvios pūkuotos, lyg šilkinės sėklų dėžutės, kuriuos puošia augalą iki pat žiemos.

Ši veislė užauga iki 2-2,5 metro. Ypatingai tinkama auginti, leidžiant jai raizgytis per nedidelių medžių ar krūmų šakas. Tik reikia tinkamai parinkti ‚atramą‘ – reiktų, kad krūmas nebūtų per daug tankia lapija, kad gerai matytųsi žiedai; tačiau iš kitos pusės, būtų gerai, kad želianti nauja lapija paslėptų nužydėjusias raganės šakas vasarą. Tinka augios parko rožės, geriausia šalčiui atsparios – kad neatsitiktų taip, kad atėjus raganės žydėjimui, rožė dar tik atžėlinėja po šaltos žiemos. Taip pat galima eksperimentuoti su šia veisle, auginant ją per akmenines atramines sieneles, didesnius alpinariumus.

Jeigu nerandate įsigyti šios veislės, galima bandyti panašias, gal šiek tiek smulkesniais žiedai, didžiažiedės raganės veislę ‚Blue Bird‘ arba alpinę raganę ‚Frances Rives‘.
Clematis x durandii
Dar viena mažai sodininkams pažįstama raganė yra senas, istorinis hibridas, išvestas Durand Fréres 1870 metais, ir iki šiol išlikęs vertingu augalu – Durando raganė (Clematis x durandii). Teigiama, kad tai sveikalapės (C.integrifolia) ir puošniosios (C.jackmanii) raganės hibridas. Kaip ir sveikalapė raganė, ji auga kaip žolinis augalas ir nesivynioja apie atramas. Tačiau paremti šį augalą vis vien reikėtų, nes kitaip jis paprasčiausiai išsidraikys po visą lysvę, ieškodamas atramos.

Labai atsparus šalčiui ir ligoms augalas, kuris kiekvieną pavasarį atželia iš naujo nuo pat žemės (šiltą žiemą ar labai apsaugotoje vietoje gali peržiemoti šiek tiek antžeminės dalies). Žiedai palyginti stambūs, 7-14 cm, 4-6 žiedlapiais, ryškiu gelsvu viduriuku. Užauga iki 2 metrų aukščio. Tačiau unikaliausia yra šio hibrido spalva – švari indigo mėlyna (grynai mėlyna žiedų spalva yra labai reta raganių pasaulyje, mėlyni žiedai dažniausiai turi didesnę ar mažesnę dalį violetinio atspalvio). Todėl ypač dekoratyviai atrodo, auginama per geltonlapius krūmus ar nedidelius medžius, pavyzdžiui pūslenį (Physocarpus) ‚Luteus‘ ar juodauogį šeivamedį (Sambucus) ‚Sutherland Gold‘.

2010-02-18

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (1)


Daugelis sodininkų pažįsta raganes kaip vijoklinius augalus, vasaros viduryje apsipilančius stambiais žiedais. Kai kam sekasi jas auginti, tačiau kiti jų privengia – jos dažnai suserga vos pasodintos, o ir neretai numiršta be jokios akivaizdžios priežasties. Po vieno ar kelių nepasisekusių bandymų dažnai numojama ranka, ir į raganės vietą sodinamas kitas augalas.


Šiuo tikslu ir sudariau šį sąrašą – kad pagelbėti sodininkams, turintiems mažai ar jokios patirties su raganėmis, pasirinkti raganių veisles, kurios yra ne tik gražios, bet ir labai patikimos, lengvai auginamos, nereikalaujančios ypatingos priežiūros ir atsparios ligoms, ypatinga raganių vytuliui. Visos minimos veislės yra pripažįstamos geriausiomis Tarptautinės Raganių Draugijos (International Clematis Society), ir visos jos puikiai auga Lietuvos sąlygomis. Lietuvos prekyvietėse šias veisles nelengva rasti (paprasčiausiai pas mus nėra specializuoto augintojo), tačiau kaimyninėje Lenkijoje daugelį galima nusipirkti be problemų.


‚Arabella‘
‚Aljonushka‘

‚Maidwell Hall‘
Clematis x durandii

,General Sikorski‘
,Romantika‘

,Comtesse de Bouchaud‘
‚Błękitny Anioł‘ (‚Blue Angel')

,Mme Julia Correvon‘
,Purpurea Plena Elegans‘

'Arabella'

Lietuvoje mažai populiarios žolinės raganės, priklausančios Integrifolia grupei – ir visai nepelnytai. Jos atsparios šalčiui, tačiau kiekvieną pavasarį genimos iki pat žemės, t.y. nereikia sukti galvos dėl dangstymo žiemai. Jos neserga. Jos auga bet kur – saulėje, šešėlyje, skurdžiose dirvose. Vieną dalyką reikia turėti galvoje – kadangi jos išvestos iš C.integrifolia, jos pačios nesivynioja aplink atramas (panašiai kaip ir vijoklinės rožės). Iš pradžių jos auga tiesiai, tačiau su laiku augalas nebeišlaiko užaugintų stiebų bei lapijos svorio, ir tuomet jau sodininko valia, kaip raganė toliau augs. Jei parūpinsite tvirtą atramą, ir parišite linkstančias šakas – ji augs tiesiai. Jei leisite augalui pačiam driektis, jo šakos išsidraikys per šalia augančių augalų lajas – vaizdas visiškai kitoks, tačiau ne mažiau įspūdingas (tačiau neužmirškite, kad 1,5m siekiančios ir gausiai žydinčios šakos gali užgožti silpnesnius ‚kaimynus‘). Arba auginkite tokią raganę ant šlaito, terasos net alpinio kalnelio, kur žydintis augalas išsidrieks spalvingu kilimu.

Raganė ‚Arabella‘ buvo išvesta 1994m. britų augintojo Barry Fretwell. Ir nuo to laiko is nesitraukia iš visų laikų populiariausių raganių penketuko. Ir tai visiškai pelnyta – šis veislė laikoma ir ilgiausiai žydinčia ragane. Pirmi melsvai violetiniai žiedai prasiskleidžia birželį – jų nepalyginsi su stambiažiedžių raganių aksomine prabanga, jų dydis tesiekia 8 cm. Tačiau jų vis daugėja – nauji žiedai violetiniai, senesni išblunka iki skaistaus mėlynumo, visi pasipuošę gelsvu kuokeliu šepetėliu. Ir taip iki pat rudens. Stiebai užauga iki 1,5m per sezoną. Žydi ant pirmamečių ūglių, todėl genima iki pat žemės kiekvieną pavasarį (nors paprastai žiemos šalčiai jau būna pasirūpinę genėjimu). Šios raganės nesumaišysi su jokia kita. Atrodo įspūdingai, pasodinta šalia krūmų ryškia lapija (pūkenis ‚Royal Purple‘ arba pūslenis ‚Luteus‘ ar ‚Dart‘s Gold‘). Tinka auginti šalia augių erškėtrožių ar šalčiui atsparių rožių.

Šią raganę galima auginti ir kartu su kitomis raganėmis, pavyzdžiui C.x durandii, arba C.‘Bliekytny Aniol‘ (svarbu, kad būtų genimos vienodai). Kadangi ši veislė pati nesiveja aplink atramas, iš pradžių padėkite naujiems stiebams rasti kelią per kaimyninius augalus.

'Aljonushka'

Kita puiki veislė, priklausanti Integrifolia grupei yra sena veislė ‚Aljonushka‘, išvesta Kryme A. Volosenko-Valionis bei M.A. Beskaravajnajos. Dar vienas kuklus, bet vertingas ‚perliukas‘ – augalas be jokių ypatingų poreikių ar kaprizų.
Vakaruose ši veislė pasirodė tik griuvus ‚geležinei uždangai‘, tačiau išpopuliarėjo akimirksniu – o kuris gi sodininkas nesvajoja apie augalą, kurį galima pasodinti ir pamiršti? Be abejo, jei nepamiršite jo kartais patręšti bei palieti, jis tikrai atsilygins jums dar didesne žiedų gausa.

Žiedai nedideli, apie 8cm skersmens, rožiniai, varpelio formos, tačiau žydi labia gausiai. Krūmas išauga iki 1,8m aukščio, kiekvieną pavasarį genimas iki pat žemės. Ši raganė tai pat pati nesivynioja apie atramas. Puikiai tinka sodinti šalia augesnių rožių ar krūmų spalvinga lapija

2010-02-03

Iš jurginų gyvenimo...

Pirmiausia - bloga naujiena :( Kažkur pamečiau USB 'flash'ą' su daugybe daugiamečių nuotraukų, taigi kurį laiką nebus rašinėlių apie daugiamečius. Bet tik kurį laiką - naujas sezonas pasirūpins, kad atsirastų daug ir dar gražesnių nuotraukų. Taigi labai ir neliūdžiu, galėjo būti ir blogiau... pavyzdžiui, galėjau pamesti USB su darbo informacija, tai kokius metus būčiau ją atstatinėjusi... Taigi, 'let us be grateful for small mercies' :)

O tuo tarpu nusprendžiau parašinėti apie kai kurias įdomias kolekcijas, kurias esu aplankiusi Lietuvoje. Visos jos turi vieną bendrą bruožą - neįtikėtinus užmojus, kaip privačioms kolekcijoms.
Apie šią jurginų kolekciją jau esu rašiusi anksčiau čia. Taigi labai daug netuščiažodžiausiu ir nesikartosiu. Kolekcija per tą laiką tik išaugo... o mano simpatijų objektas pasikeitė :) Aišku, 'Black Jack' vis dar toks pat gražus, ir tyliai žiemoja garaže. O mano naujas troškimų objektas šį kartą yra JI. Taip, tokia jau aš, nepastovi, bet argi ji ne gražutė? (2 pav.) Iš tikrųjų, iš visų jurginų formų, adatiniai ir chrizanteminiai man yra patys pačiausi...
O toliau dar keletas bendrų nuotraukų. Vėlyvą vasarą ten tikrai labai smagu pabūti.
Kadangi pavasaris artėja - nors laaaabai jau lėtai - mažas paukštelis pačiulbėjo, kad p.Janina pradeda pardavinėti jurginus (tie, ką sudomino ši informacija, kontaktus gali rasti po aukščiau minėtu straipsniu)
O jei gerai įsižiūrėsite į paskutinę nuotrauką, suprasite, kad čia yra kompostinė :) Galima tik įsivaizduoti, kaip puikiai atrodo gėlynai, jei jau šiukšlynas toks, ar ne?