10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (2)

Raganių pasaulyje yra nemažai nelabai žinomų ‚perliukų‘, kurie tikrai nusipelno didesnio sodininkų pripažinimo.

Mažai kas pažįsta ir augina smulkiažiedes raganes – didžiažiedę raganę (Clematis macropetala) ir alpinę raganę (Clematis alpina) ar jų kultivarus (visi priskiriami vijutrių (Atragene) grupei). O jos tikrai turi ką pasiūlyti – nepaprastai atsparios šalčiui (visiškai negenimos, nebent norint atjauninti augalą); atsparios ligoms; nereikalauja ypatingos sodinimo vietos (lygiai gerai auga tiek saulėkaitoje, tiek pusiau šešėlyje). Ir žydi tokiu laiku, kai jų stambiažiedės giminaitės dar tik augina naujus stiebus (apie gegužės vidurį).

'Maidwell Hall'

Viena iš puikiausių didžiažiedės raganės veislių yra ‚Maidwell Hall‘ (G.R.Jackman, 1956). Gegužės viduryje augalas apsipila stambiais, violetiškai žydrais, pusiau pilnaviduriais varpeliais. Vasaros bėgyje kartas nuo karto pasirodo ir daugiau pavienių žiedų. Svarbu – šios raganės žydi ant antramečių stiebų, taigi susilaikykite nuo pernelyg uolaus augalo genėjimo. Vėliau pasirodo dekoratyvios pūkuotos, lyg šilkinės sėklų dėžutės, kuriuos puošia augalą iki pat žiemos.

Ši veislė užauga iki 2-2,5 metro. Ypatingai tinkama auginti, leidžiant jai raizgytis per nedidelių medžių ar krūmų šakas. Tik reikia tinkamai parinkti ‚atramą‘ – reiktų, kad krūmas nebūtų per daug tankia lapija, kad gerai matytųsi žiedai; tačiau iš kitos pusės, būtų gerai, kad želianti nauja lapija paslėptų nužydėjusias raganės šakas vasarą. Tinka augios parko rožės, geriausia šalčiui atsparios – kad neatsitiktų taip, kad atėjus raganės žydėjimui, rožė dar tik atžėlinėja po šaltos žiemos. Taip pat galima eksperimentuoti su šia veisle, auginant ją per akmenines atramines sieneles, didesnius alpinariumus.

Jeigu nerandate įsigyti šios veislės, galima bandyti panašias, gal šiek tiek smulkesniais žiedai, didžiažiedės raganės veislę ‚Blue Bird‘ arba alpinę raganę ‚Frances Rives‘.

Clematis x durandii

Dar viena mažai sodininkams pažįstama raganė yra senas, istorinis hibridas, išvestas Durand Fréres 1870 metais, ir iki šiol išlikęs vertingu augalu – Durando raganė (Clematis x durandii). Teigiama, kad tai sveikalapės (C.integrifolia) ir puošniosios (C.jackmanii) raganės hibridas. Kaip ir sveikalapė raganė, ji auga kaip žolinis augalas ir nesivynioja apie atramas. Tačiau paremti šį augalą vis vien reikėtų, nes kitaip jis paprasčiausiai išsidraikys po visą lysvę, ieškodamas atramos.

Labai atsparus šalčiui ir ligoms augalas, kuris kiekvieną pavasarį atželia iš naujo nuo pat žemės (šiltą žiemą ar labai apsaugotoje vietoje gali peržiemoti šiek tiek antžeminės dalies). Žiedai palyginti stambūs, 7-14 cm, 4-6 žiedlapiais, ryškiu gelsvu viduriuku. Užauga iki 2 metrų aukščio. Tačiau unikaliausia yra šio hibrido spalva – švari indigo mėlyna (grynai mėlyna žiedų spalva yra labai reta raganių pasaulyje, mėlyni žiedai dažniausiai turi didesnę ar mažesnę dalį violetinio atspalvio). Todėl ypač dekoratyviai atrodo, auginama per geltonlapius krūmus ar nedidelius medžius, pavyzdžiui pūslenį (Physocarpus) ‚Luteus‘ ar juodauogį šeivamedį (Sambucus) ‚Sutherland Gold‘.