Tačiau, ką besakytum, sunku nesižavėti šalnų sukurtu grožiu...
Rosa 'Robusta'
Pūkenis (Cotinus coggygria) 'Royal Purple' ir Miscanthus 'Graziella'
Mano numeris 1 sumedėjęs augalas - juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra) 'Black Lace'
Jei esat drąsūs ir atviri naujovėms, štai dar viena idėja, kaip naudoti ryškias spalvas sode. Be abejo, gali vėliau pasirodyti, kad spalva per ryški, kad natūralioj aplinkoje ji atrodo visai kitaip, nei tikėjotės – bet čia juk tik spalva, tereikia dar vienos dėžutės dažų, ir jūsų sodas jau visai kitoks...
dailios senoviškos pilaitės Schloss Wolfsgarten šeimininkas. Ne, tai ne kokie nematyti žoliniai augalai, o paprasčiausios optinės skaidulos.
Taigi gal jau netoli tas laikas, kai mūsų sodus irgi puoš štai tokios futuristinės piramidės, kurios iš tikro yra saulės baterijos – ekologiška, naudinga, na, o grožis – juk skonio reikalas...
Parkas pradėtas kurti 1868 metais kraštovaizdžio architekto bei sodininko Heinricho Sismajerio. Jo prireikė, kad būtų kur sutalpinti didelę egzotinių augalų kolekciją, sukauptą Nassau kunigaikščioAdolfo,. Vėlesniais metais, botanikos sodas bei oranžerijos stipriai nukentėjo per abu pasaulinius karus - po Antrojo pasaulinio karo jo teritorijoje net buvo dislokuoti amerikiečių daliniai. Tačiau 1953 metais sodas buvo grąžintas miestui, ir tuomet prasidėjo atkuriamieji darbai.
miestiečių bei turistų. Kruopščiai suprojektuoti bei prižiūrėti želdiniai: daug įvairiausių rūšių bei veislių bambukų giraičių, per kurias teka upeliai; milžiniški miskantai ir kitos dekoratyvinės žolės visame gražume. Seni ir gražūs retesnių spygliuočių egzemplioriai – mamutmedžiai (Sequoiadendron), taksodžiai (Taxodium), kazuarinos (Casuarina); nemažai ir įdomių lapuočių – Davidia involucrata (dėl savo žiedynų vadinamas ‚nosinaičių medžiu‘), Magnolia denudata 'Forrestt‘s Pink' milžiniškais ryškiai rožiniais vaisiais, hamameliai, pasipuošę itin ryškiu rudeniniu apdaru.
Na ir pagrindinis botanikos sodo objektas, kurio dėka jis ir pavadintas Palmengarten – didžiulės oranžerijos. Drėgnų tropikų oranžerijose – tropikų karštyje klesti įvairiausios palmės, bananai, filodendrai, tropiniai paparčiai. Tvenkinyje plaukioja didžiuliai spalvingi imperatoriškieji karpiai koi, susirenkantys prie lankytojų, tikėdamiesi vaišių.
Oranžerijas juosia baseinas, kuriame auga kazuarinos (vandens spygliuočiai), lotosai, įvairūs vandens augalai, tarp jų ir pasaulio didžiausia vandens lelija Victoria amazonica.
žiemai, jokio tręšimo. Ravėti šiek tiek daugiau tenka pirmais ar antrais metais, kol augalai dar jauni, tačiau trečią vasarą jau galite ramiai atsipūsti, atsisėsti savo asmeninės prerijos vidury su šalto gėrimo stiklu, ir gėrėtis banguojančia žiedų bei žolių jūra. Taigi – kodėl gi nepabandžius…
Ruduo – augalų mugių metas. Jos šurmuliuoja daugelyje Europos miestų - mažų ir didelių. O ką dar geresnio gali sugalvoti savaitgaliui augalų mylėtojai? Taigi: savaitgalio kelionės tikslas – augalų mugė Wofsgarten pilyje, esančioje netoli Frankfurto.
pilaitei. Bėgant metams, pilies šeimininkai keitėsi, ir šiuo metu čia yra Hesseno žemės grafo Moritzo namai.
kukmedžių labirintą.
O dabar apie įdomiausią – augintojai ir jų augalai. Vis dažniau mugėse galima pamatyti volemiją (Wollemia nobilis), priešistorinę pušį, ‚gyvąją iškaseną, ilgai laikytą išnykusia, ir vėl atrastą prieš kelerius metus. Šalia – įspūdinga bonsų kolekcija, o jų autorius demonstruoja, kaip iš nedidelio pušies sodinuko formuojamas būsimasis bonsas. Rudeninės mugės „vinis“ - įvairios naujausių veislių ežiuolės, savo grožiu gerokai lenkiančios savo kuklias ‚proseneles‘. Gausu japoninių plukių, dekoratyvinių žolių, rudens gėrybių, įdomių kambarinių sukulentų, šalčiui atsparių kaktusų, ir visokių kitokių žydinčių ir žaliuojančių gėrybių, kurias matant nejučiom atsidaro piniginė :) ir vienintelis stabdantis dalykas yra ribotas bagažo kiekis, leidžiamas pasiimti į lėktuvą...