10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (2)

Raganių pasaulyje yra nemažai nelabai žinomų ‚perliukų‘, kurie tikrai nusipelno didesnio sodininkų pripažinimo.

Mažai kas pažįsta ir augina smulkiažiedes raganes – didžiažiedę raganę (Clematis macropetala) ir alpinę raganę (Clematis alpina) ar jų kultivarus (visi priskiriami vijutrių (Atragene) grupei). O jos tikrai turi ką pasiūlyti – nepaprastai atsparios šalčiui (visiškai negenimos, nebent norint atjauninti augalą); atsparios ligoms; nereikalauja ypatingos sodinimo vietos (lygiai gerai auga tiek saulėkaitoje, tiek pusiau šešėlyje). Ir žydi tokiu laiku, kai jų stambiažiedės giminaitės dar tik augina naujus stiebus (apie gegužės vidurį).

'Maidwell Hall'

Viena iš puikiausių didžiažiedės raganės veislių yra ‚Maidwell Hall‘ (G.R.Jackman, 1956). Gegužės viduryje augalas apsipila stambiais, violetiškai žydrais, pusiau pilnaviduriais varpeliais. Vasaros bėgyje kartas nuo karto pasirodo ir daugiau pavienių žiedų. Svarbu – šios raganės žydi ant antramečių stiebų, taigi susilaikykite nuo pernelyg uolaus augalo genėjimo. Vėliau pasirodo dekoratyvios pūkuotos, lyg šilkinės sėklų dėžutės, kuriuos puošia augalą iki pat žiemos.

Ši veislė užauga iki 2-2,5 metro. Ypatingai tinkama auginti, leidžiant jai raizgytis per nedidelių medžių ar krūmų šakas. Tik reikia tinkamai parinkti ‚atramą‘ – reiktų, kad krūmas nebūtų per daug tankia lapija, kad gerai matytųsi žiedai; tačiau iš kitos pusės, būtų gerai, kad želianti nauja lapija paslėptų nužydėjusias raganės šakas vasarą. Tinka augios parko rožės, geriausia šalčiui atsparios – kad neatsitiktų taip, kad atėjus raganės žydėjimui, rožė dar tik atžėlinėja po šaltos žiemos. Taip pat galima eksperimentuoti su šia veisle, auginant ją per akmenines atramines sieneles, didesnius alpinariumus.

Jeigu nerandate įsigyti šios veislės, galima bandyti panašias, gal šiek tiek smulkesniais žiedai, didžiažiedės raganės veislę ‚Blue Bird‘ arba alpinę raganę ‚Frances Rives‘.

Clematis x durandii

Dar viena mažai sodininkams pažįstama raganė yra senas, istorinis hibridas, išvestas Durand Fréres 1870 metais, ir iki šiol išlikęs vertingu augalu – Durando raganė (Clematis x durandii). Teigiama, kad tai sveikalapės (C.integrifolia) ir puošniosios (C.jackmanii) raganės hibridas. Kaip ir sveikalapė raganė, ji auga kaip žolinis augalas ir nesivynioja apie atramas. Tačiau paremti šį augalą vis vien reikėtų, nes kitaip jis paprasčiausiai išsidraikys po visą lysvę, ieškodamas atramos.

Labai atsparus šalčiui ir ligoms augalas, kuris kiekvieną pavasarį atželia iš naujo nuo pat žemės (šiltą žiemą ar labai apsaugotoje vietoje gali peržiemoti šiek tiek antžeminės dalies). Žiedai palyginti stambūs, 7-14 cm, 4-6 žiedlapiais, ryškiu gelsvu viduriuku. Užauga iki 2 metrų aukščio. Tačiau unikaliausia yra šio hibrido spalva – švari indigo mėlyna (grynai mėlyna žiedų spalva yra labai reta raganių pasaulyje, mėlyni žiedai dažniausiai turi didesnę ar mažesnę dalį violetinio atspalvio). Todėl ypač dekoratyviai atrodo, auginama per geltonlapius krūmus ar nedidelius medžius, pavyzdžiui pūslenį (Physocarpus) ‚Luteus‘ ar juodauogį šeivamedį (Sambucus) ‚Sutherland Gold‘.

10 raganių, kurios turėtų būti kiekviename sode (1)

Daugelis sodininkų pažįsta raganes kaip vijoklinius augalus, vasaros viduryje apsipilančius stambiais žiedais. Kai kam sekasi jas auginti, tačiau kiti jų privengia – jos dažnai suserga vos pasodintos, o ir neretai numiršta be jokios akivaizdžios priežasties. Po vieno ar kelių nepasisekusių bandymų dažnai numojama ranka, ir į raganės vietą sodinamas kitas augalas.

Šiuo tikslu ir sudariau šį sąrašą – kad pagelbėti sodininkams, turintiems mažai ar jokios patirties su raganėmis, pasirinkti raganių veisles, kurios yra ne tik gražios, bet ir labai patikimos, lengvai auginamos, nereikalaujančios ypatingos priežiūros ir atsparios ligoms, ypatinga raganių vytuliui. Visos minimos veislės yra pripažįstamos geriausiomis Tarptautinės Raganių Draugijos (International Clematis Society), ir visos jos puikiai auga Lietuvos sąlygomis. Lietuvos prekyvietėse šias veisles nelengva rasti (paprasčiausiai pas mus nėra specializuoto augintojo), tačiau kaimyninėje Lenkijoje daugelį galima nusipirkti be problemų.

‚Arabella‘
‚Aljonushka‘

‚Maidwell Hall‘
Clematis x durandii

,General Sikorski‘
,Romantika‘

,Comtesse de Bouchaud‘
‚Błękitny Anioł‘ (‚Blue Angel')

,Mme Julia Correvon‘
,Purpurea Plena Elegans‘

'Arabella'

Lietuvoje mažai populiarios žolinės raganės, priklausančios Integrifolia grupei – ir visai nepelnytai. Jos atsparios šalčiui, tačiau kiekvieną pavasarį genimos iki pat žemės, t.y. nereikia sukti galvos dėl dangstymo žiemai. Jos neserga. Jos auga bet kur – saulėje, šešėlyje, skurdžiose dirvose. Vieną dalyką reikia turėti galvoje – kadangi jos išvestos iš C.integrifolia, jos pačios nesivynioja aplink atramas (panašiai kaip ir vijoklinės rožės). Iš pradžių jos auga tiesiai, tačiau su laiku augalas nebeišlaiko užaugintų stiebų bei lapijos svorio, ir tuomet jau sodininko valia, kaip raganė toliau augs. Jei parūpinsite tvirtą atramą, ir parišite linkstančias šakas – ji augs tiesiai. Jei leisite augalui pačiam driektis, jo šakos išsidraikys per šalia augančių augalų lajas – vaizdas visiškai kitoks, tačiau ne mažiau įspūdingas (tačiau neužmirškite, kad 1,5m siekiančios ir gausiai žydinčios šakos gali užgožti silpnesnius ‚kaimynus‘). Arba auginkite tokią raganę ant šlaito, terasos net alpinio kalnelio, kur žydintis augalas išsidrieks spalvingu kilimu.

Raganė ‚Arabella‘ buvo išvesta 1994m. britų augintojo Barry Fretwell. Ir nuo to laiko is nesitraukia iš visų laikų populiariausių raganių penketuko. Ir tai visiškai pelnyta – šis veislė laikoma ir ilgiausiai žydinčia ragane. Pirmi melsvai violetiniai žiedai prasiskleidžia birželį – jų nepalyginsi su stambiažiedžių raganių aksomine prabanga, jų dydis tesiekia 8 cm. Tačiau jų vis daugėja – nauji žiedai violetiniai, senesni išblunka iki skaistaus mėlynumo, visi pasipuošę gelsvu kuokeliu šepetėliu. Ir taip iki pat rudens. Stiebai užauga iki 1,5m per sezoną. Žydi ant pirmamečių ūglių, todėl genima iki pat žemės kiekvieną pavasarį (nors paprastai žiemos šalčiai jau būna pasirūpinę genėjimu). Šios raganės nesumaišysi su jokia kita. Atrodo įspūdingai, pasodinta šalia krūmų ryškia lapija (pūkenis ‚Royal Purple‘ arba pūslenis ‚Luteus‘ ar ‚Dart‘s Gold‘). Tinka auginti šalia augių erškėtrožių ar šalčiui atsparių rožių.

Šią raganę galima auginti ir kartu su kitomis raganėmis, pavyzdžiui C.x durandii, arba C.‘Bliekytny Aniol‘ (svarbu, kad būtų genimos vienodai). Kadangi ši veislė pati nesiveja aplink atramas, iš pradžių padėkite naujiems stiebams rasti kelią per kaimyninius augalus.

'Aljonushka'

Kita puiki veislė, priklausanti Integrifolia grupei yra sena veislė ‚Aljonushka‘, išvesta Kryme A. Volosenko-Valionis bei M.A. Beskaravajnajos. Dar vienas kuklus, bet vertingas ‚perliukas‘ – augalas be jokių ypatingų poreikių ar kaprizų.
Vakaruose ši veislė pasirodė tik griuvus ‚geležinei uždangai‘, tačiau išpopuliarėjo akimirksniu – o kuris gi sodininkas nesvajoja apie augalą, kurį galima pasodinti ir pamiršti? Be abejo, jei nepamiršite jo kartais patręšti bei palieti, jis tikrai atsilygins jums dar didesne žiedų gausa.

Žiedai nedideli, apie 8cm skersmens, rožiniai, varpelio formos, tačiau žydi labia gausiai. Krūmas išauga iki 1,8m aukščio, kiekvieną pavasarį genimas iki pat žemės. Ši raganė tai pat pati nesivynioja apie atramas. Puikiai tinka sodinti šalia augesnių rožių ar krūmų spalvinga lapija

Iš jurginų gyvenimo...

Pirmiausia - bloga naujiena :( Kažkur pamečiau USB 'flash'ą' su daugybe daugiamečių nuotraukų, taigi kurį laiką nebus rašinėlių apie daugiamečius. Bet tik kurį laiką - naujas sezonas pasirūpins, kad atsirastų daug ir dar gražesnių nuotraukų. Taigi labai ir neliūdžiu, galėjo būti ir blogiau... pavyzdžiui, galėjau pamesti USB su darbo informacija, tai kokius metus būčiau ją atstatinėjusi... Taigi, 'let us be grateful for small mercies' :)

O tuo tarpu nusprendžiau parašinėti apie kai kurias įdomias kolekcijas, kurias esu aplankiusi Lietuvoje. Visos jos turi vieną bendrą bruožą - neįtikėtinus užmojus, kaip privačioms kolekcijoms.

Apie šią jurginų kolekciją jau esu rašiusi anksčiau čia. Taigi labai daug netuščiažodžiausiu ir nesikartosiu. Kolekcija per tą laiką tik išaugo... o mano simpatijų objektas pasikeitė :) Aišku, 'Black Jack' vis dar toks pat gražus, ir tyliai žiemoja garaže. O mano naujas troškimų objektas šį kartą yra JI. Taip, tokia jau aš, nepastovi, bet argi ji ne gražutė? (2 pav.) Iš tikrųjų, iš visų jurginų formų, adatiniai ir chrizanteminiai man yra patys pačiausi...

O toliau dar keletas bendrų nuotraukų. Vėlyvą vasarą ten tikrai labai smagu pabūti.

Kadangi pavasaris artėja - nors laaaabai jau lėtai - mažas paukštelis pačiulbėjo, kad p.Janina pradeda pardavinėti jurginus (tie, ką sudomino ši informacija, kontaktus gali rasti po aukščiau minėtu straipsniu)

O jei gerai įsižiūrėsite į paskutinę nuotrauką, suprasite, kad čia yra kompostinė :) Galima tik įsivaizduoti, kaip puikiai atrodo gėlynai, jei jau šiukšlynas toks, ar ne?

Nauji metai, nauji planai...

Su nostalgija ir naujais lūkesčiais žiūrinėju praeitų metų augalų nuotraukas. Su nostalgija... žiūrint į tą baltą sniegą už lango, net nesitiki, kad buvo taip gražu ir spalvinga; su lūkesčiais... todėl kad jau planuoju, kaip šiemet bandysiu atkurti kai kurias įdomias augalų kompozicijas...

Nesibaigiantis įkvėpimas man yra RHS Wisley sodas Anglijoje. Jei tik įmanoma, stengiuosi ten apsilankyti antroje vasaros pusėje, nes tuomet visame gražume atsiskleidžia natūralistinio stiliaus Piet Oudolf gėlynai bei dekoratyvinių žolių kompozicijas.

Persicaria amplexicaulis 'Firetail' ir Eupatorium maculatum 'Atropurpureum'

Miscanthus 'Ferne Osten' ir Eupatorium 'Purple Bush'

Pirmame plane - Achnatherum calamagrostis ir Miscanthus 'Variegatus'

Šalnos...

Oj, nemėgstu aš to rudens :(
Tačiau, ką besakytum, sunku nesižavėti šalnų sukurtu grožiu...

Rosa 'Robusta'

Pūkenis (Cotinus coggygria) 'Royal Purple' ir Miscanthus 'Graziella'

Mano numeris 1 sumedėjęs augalas - juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra) 'Black Lace'

Ir jau apkalbėtas anksčiau - lendrūnas (Calamagrostis brachytricha)

Lendrūnai (Calamagrostis)

Labiausiai paplitusi aukštų dekoratyvinių žolių gentis Lietuvoje - ir geriausai visiems pažįstama - yra miskantai (Miscanthus). Yra daug jų formų - aukštų ir žemų; žydinčių ir nežydinčių - tačiau tai toli gražu ne vienintelė stambi dekoratyvinė žolė, galinti augti lietuviško klimato sąlygomis.

Mažai dar Lietuvoje žinoma ir naudojama dekoratyvinių žolių gentis yra lendrūnai (Calamagrostis). Yra keletas rūšių ir veislių, tinkamų auginti želdiniuose, tačiau užsienio soduose itin paplitę yra dvi Calamagrostis x acutiflora veislės: žalialapė 'Karl Foerster' (1 pav., su Eryngium giganteum), kartais sutinkama 'Strictum' pavadinimu, ir margalapė 'Overdam' (2 pav.). 'Karl Foerster' užauga iki 1,80m, 'Overdam' - šiek tiek mažesnė.

Jos pasižymi daugeliu naudingų savybių - auga tvarkingu kupstu, nesisėja, anksti pavasarį atželia ir žydi jau vasaros pradžioje (nedažna savybė tarp aukštaūgių dekoratyvinių žolių), tačiau išlieka dekoratyvi iki pat žiemos speigų ir pūgų. Joms nebaisūs nei lietūs, nei vėtros - kaip suželia pavasarį, taip stiebai ir išlieka tiesūs.

Puikiai tinka želdynuose, kur reikalingas vertikalus akcentas; galima sodinti kaip gyvas, greitai augančias pertvaras tarp gėlynų - net žiemą jos atrodytų gerai. Pavasarį nukirpus sudžiuvusius stiebus, šie lendrūnai labai sparčiai atželia. Gerai dauginasi vegetatyviškai.


Yra ir dar viena nesena margalapė Calamagrostis x acutiflora veislė 'Avalanche', tik lapų margumas yra atvirkštinis nei 'Overdam': 'Overdam' balti lapo krašteliai, o 'Avalanche' - lapų centrinė dalis.


Margalapiai lendrūnai ryškiausiai atrodo pavasarį bei vasaros pradžioje. Tuomet jų lapija būna ypatingai ryški, o ypatingai gražiai šie lendrūnai atrodo, derinami kartu su ryškiaspalvėmis tulpėmis. Vėliau, pražydus augalui, lapų ryškumas šiek tiek nublanksta, ir margalapės formos supanašėja su žalialape 'Karl Foerster'.



Palyginti neseniai Europos soduose išpopuliarėjo kita lendrūnų rūšis, kilusi iš Korėjos - Calamagrostis brachytricha (3,4 pav.). Pamačius jos puošnumą, darosi nuostabu, kaip jos niekas nepastebėjo šitiek metų. Kitaip nei labiau įprasti Calamagrostis x acutiflora, ši rūšis pražysta rugpjūtį. Ir su kiekviena diena darosi vis gražesnė - tiesą sakant, puošnesniai ir puresniais žiedynais pas mane žydi tik Pennisetum villosum 'Cream Falls', kuris, deja , yra vienmetis (kalbant apie pūkuotas dekoratyvines žoles, reiktų padejuoti, kad lietuviai gėlininkai yra tikrai nuskriausti - panašiomis, bet smulkesnėmis, uodegėlemis žydi Pennisteum alopecuroides, tačiau jis nėra labai patikimas daugiametis mūsų sąlygomis).


Taigi, tuo daugiau priežasčių artimiau susipažinti su šiuo Korėjos lendrūnu. Jis auga gražiu kupstu iki 1 metro aukščio, nesisėja (kol kas net negaliu pasakyti, ar subrandina gyvybingas sėklas pas mus , Lietuvoje - aš saviškes susirinkau Frankfurto Palmengarten, kuo labai džiaugiuosi). Galima tikėtis, kad šalčiui atsparus - nedengtas puikiai peržiemojo keletą žiemų. Kiek skaičiau, gali augti ir pusiau šešėlyje - tik tuomet gal mažiau žydėtų, ir kero forma būtų labiau gulsti.

Text and photos ©Rasa Laurinavičienė

My Sweet Rose

This is completely off-topic... but I thought I'd like to share this with you ...

This is my all-time favourite painting (by my all-time favourite artist, John William Waterhouse). Absolutely outstanding and touching... And, of course, there are flowers in it :)

Although I love most of the Pre-Raphaelites, J.W.Waterhouse's works are perhaps the best of the lot - a 'combination of mythology, poetry and mystique femme fatale'